Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų
Nuotraukos

Padangų keitimo sezonas: estai ir latviai – liberalesni nei lietuviai

2018.03.27.

Balandžio 1 Lietuvoje yra diena, kai lengvieji automobiliai eisme gali pasirodyti su vasarinėmis padangomis. Nepaisant to, eismo specialistai pataria neskubėti: plikledžio ar netgi sniego pastaraisiais metais sulaukdavome ir balandžio viduryje. Todėl geriau porą savaičių pasivažinėti žieminėmis padangomis nei sulaukti sniego, kai ant automobilio užmontuotos vasarinės.

Lietuvoje žieminių padangų naudojimas yra reglamentuotas kur kas griežčiau nei kaimyninėse valstybėse – čia vasarines galima montuoti balandžio 1 dieną. Pavyzdžiui, kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – automobilį su vasarinėmis padangomis eisme eksploatuoti galima jau nuo kovo 1 dienos. Lenkijoje žieminių padangų naudojimas išvis neprivalomas.

Remiasi ne tik įstatymu, bet ir oru

„Nėra taip, kad visi latviai jau kovo 1 dieną stovi eilėse prie padangų montavimo įstaigų ir po to nesuvaldo automobilių kiekvieną kartą pasnigus. Visą kovo mėnesį daugelis mūsų dar važinėja žieminėmis padangomis“, – teigia latvis Martins Grinbergs, „Goodyear“ Baltijos šalių lengvųjų padangų pardavimų vadovas.

Estijoje analogiškai – padangų keitimo pikas paprastai būna kovo pabaigoje–balandžio pradžioje, nors privalomas žieminių sezonas baigiasi paskutinę vasario dieną. Lietuvoje vairuotojai laisvės turi mažiau – čia privalomas žieminių padangų sezonas trunka ne tris mėnesius, kaip kitose Baltijos šalyse, o penkis: nuo lapkričio 10 iki kovo 31.

„Skirtumas tarp šių ribų yra tik įstatyme. Vairuotojai neturėtų remtis jame numatyta data ir važinėti vasarinėmis vos tai tampa legalu. Jeigu šiandien lauke šviečia saulė, tačiau kalendoriuje – kovo vidurys, tai nereiškia, kad ir balandžio pradžioje bus taip pat“, – aiškina M. Grinbergs.

Padangų specialistas primena, kad oro temperatūra, kuria turėtų remtis vairuotojai, yra 7 laipsniai. Jeigu ji žemesnė – geriau naudoti žiemines padangas, jeigu aukštesnė – vasarines. Tačiau geriau jau (arba mažiau blogai) yra kelias papildomas dienas ar savaitę panaudoti žiemines padangas ir jomis pasivažinėti prie 10 ar net 15 laipsnių šilumos negu suskubti persimontuoti vasarines ir su jomis atsidurti ant plikledžio.

Todėl nedygliuotas žiemines padangas naudojantiems vairuotojams patariama neskubėti ir važinėti jomis bent iki balandžio vidurio ar kitos datos, kai bus aišku, jog staigaus atšalimo tikimybė – beveik nulinė.

Dygliuotas padangas naudojantys vairuotojai laisvės turi mažiau, o jų reikalavimai taip pat skiriasi visose šalyse: Latvijoje jomis galima važinėti iki pat balandžio pabaigos, Lietuvoje – iki balandžio 10-os, o Estijoje – iki balandžio 1-osios. Pastarosiose dviejose šalyse yra buvę atvejų, kai dėl oro dygliuotų padangų sezonas buvo pratęsiamas. Lenkijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse dygliuotų padangų naudojimas draudžiamas.

Instruktorius pataria būti atsargiems

„BMW vairavimo akademijos“ vadovas Darius Jonušis teigia su nedygliuotas padangas turinčiu automobiliu važinėjantis maždaug iki balandžio 10-osios, tačiau konkrečios keitimo datos numatęs neturi – kiekvienais metais sprendžia pagal tuometinį orą.

„Balandžio pradžioje gamta dar kartais išdykauja, todėl aš siūlyčiau neskubėti. Ne kartą jau buvo taip, kad po šiltos savaitės sulaukdavome sniego. Tai kam rizikuoti? Geriau palaukti dvi ar tris savaites“, – teigia saugaus vairavimo instruktorius, primindamas apie neretą pastarųjų metų reiškinį – sniegą per Velykas.

Jeigu nutiko taip, kad padangos ant automobilio jau vasarinės, o kelias už lango padengtas sniegu ar lauko termometras rodo apie nulį laipsnių šilumos, D. Jonušis pataria vairuotojams nerizikuoti ir savo transporto priemone nesinaudoti. Taksi, viešasis transportas, trumpalaikė automobilių nuoma – alternatyvų yra ne viena. „Čia gi tik keli kilometrai, nuvažiuosiu lėčiau ir nieko nenutiks“, – toks požiūris nėra teisingas, nes kad ir koks būtų modernus automobilis, su vasarinėmis padangomis plikledžiu jis yra kone nevaldomas.

Važinėjant šiltu oru su žieminėmis padangomis, instruktorius pataria nepervertinti savo galimybių. Jos šiltu oru perkaista, sukibimas – prastesnis nei vasarinėmis. Prireikus ekstremaliai stabdyti ar atlikti staigų manevrą, automobilis su žieminėmis padangomis ant įšilusio asfalto gali elgtis visai ne taip, kaip norėtų vairuotojas. Be to, perkaitusios žieminės padangos dėvisi sparčiau.

 

Balandžio 1 Lietuvoje yra diena, kai lengvieji automobiliai eisme gali pasirodyti su vasarinėmis padangomis. Nepaisant to, eismo specialistai pataria neskubėti: plikledžio ar netgi sniego pastaraisiais metais sulaukdavome ir balandžio viduryje. Todėl geriau porą savaičių pasivažinėti žieminėmis padangomis nei sulaukti sniego, kai ant automobilio užmontuotos vasarinės.

Lietuvoje žieminių padangų naudojimas yra reglamentuotas kur kas griežčiau nei kaimyninėse valstybėse – čia vasarines galima montuoti balandžio 1 dieną. Pavyzdžiui, kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – automobilį su vasarinėmis padangomis eisme eksploatuoti galima jau nuo kovo 1 dienos. Lenkijoje žieminių padangų naudojimas išvis neprivalomas.

Remiasi ne tik įstatymu, bet ir oru

„Nėra taip, kad visi latviai jau kovo 1 dieną stovi eilėse prie padangų montavimo įstaigų ir po to nesuvaldo automobilių kiekvieną kartą pasnigus. Visą kovo mėnesį daugelis mūsų dar važinėja žieminėmis padangomis“, – teigia latvis Martins Grinbergs, „Goodyear“ Baltijos šalių lengvųjų padangų pardavimų vadovas.

Estijoje analogiškai – padangų keitimo pikas paprastai būna kovo pabaigoje–balandžio pradžioje, nors privalomas žieminių sezonas baigiasi paskutinę vasario dieną. Lietuvoje vairuotojai laisvės turi mažiau – čia privalomas žieminių padangų sezonas trunka ne tris mėnesius, kaip kitose Baltijos šalyse, o penkis: nuo lapkričio 10 iki kovo 31.

„Skirtumas tarp šių ribų yra tik įstatyme. Vairuotojai neturėtų remtis jame numatyta data ir važinėti vasarinėmis vos tai tampa legalu. Jeigu šiandien lauke šviečia saulė, tačiau kalendoriuje – kovo vidurys, tai nereiškia, kad ir balandžio pradžioje bus taip pat“, – aiškina M. Grinbergs.

Padangų specialistas primena, kad oro temperatūra, kuria turėtų remtis vairuotojai, yra 7 laipsniai. Jeigu ji žemesnė – geriau naudoti žiemines padangas, jeigu aukštesnė – vasarines. Tačiau geriau jau (arba mažiau blogai) yra kelias papildomas dienas ar savaitę panaudoti žiemines padangas ir jomis pasivažinėti prie 10 ar net 15 laipsnių šilumos negu suskubti persimontuoti vasarines ir su jomis atsidurti ant plikledžio.

Todėl nedygliuotas žiemines padangas naudojantiems vairuotojams patariama neskubėti ir važinėti jomis bent iki balandžio vidurio ar kitos datos, kai bus aišku, jog staigaus atšalimo tikimybė – beveik nulinė.

Dygliuotas padangas naudojantys vairuotojai laisvės turi mažiau, o jų reikalavimai taip pat skiriasi visose šalyse: Latvijoje jomis galima važinėti iki pat balandžio pabaigos, Lietuvoje – iki balandžio 10-os, o Estijoje – iki balandžio 1-osios. Pastarosiose dviejose šalyse yra buvę atvejų, kai dėl oro dygliuotų padangų sezonas buvo pratęsiamas. Lenkijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse dygliuotų padangų naudojimas draudžiamas.

Instruktorius pataria būti atsargiems

„BMW vairavimo akademijos“ vadovas Darius Jonušis teigia su nedygliuotas padangas turinčiu automobiliu važinėjantis maždaug iki balandžio 10-osios, tačiau konkrečios keitimo datos numatęs neturi – kiekvienais metais sprendžia pagal tuometinį orą.

„Balandžio pradžioje gamta dar kartais išdykauja, todėl aš siūlyčiau neskubėti. Ne kartą jau buvo taip, kad po šiltos savaitės sulaukdavome sniego. Tai kam rizikuoti? Geriau palaukti dvi ar tris savaites“, – teigia saugaus vairavimo instruktorius, primindamas apie neretą pastarųjų metų reiškinį – sniegą per Velykas.

Jeigu nutiko taip, kad padangos ant automobilio jau vasarinės, o kelias už lango padengtas sniegu ar lauko termometras rodo apie nulį laipsnių šilumos, D. Jonušis pataria vairuotojams nerizikuoti ir savo transporto priemone nesinaudoti. Taksi, viešasis transportas, trumpalaikė automobilių nuoma – alternatyvų yra ne viena. „Čia gi tik keli kilometrai, nuvažiuosiu lėčiau ir nieko nenutiks“, – toks požiūris nėra teisingas, nes kad ir koks būtų modernus automobilis, su vasarinėmis padangomis plikledžiu jis yra kone nevaldomas.

Važinėjant šiltu oru su žieminėmis padangomis, instruktorius pataria nepervertinti savo galimybių. Jos šiltu oru perkaista, sukibimas – prastesnis nei vasarinėmis. Prireikus ekstremaliai stabdyti ar atlikti staigų manevrą, automobilis su žieminėmis padangomis ant įšilusio asfalto gali elgtis visai ne taip, kaip norėtų vairuotojas. Be to, perkaitusios žieminės padangos dėvisi sparčiau.