Vartotojų organizacijų pergalė: „Neste“ stabdo kontroversišką reklamą?

2018.11.30.

Daugelyje „Neste Lietuva“ degalinių ant reklaminių bokštelių per kelias pastarąsias dienas neliko reklaminių iškabų su žinute „CO2 iki 20% mažiau“. Reklamos iškabos pašalintos po to, kai Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA) išplatino atvirą laišką atsakingoms valstybės institucijoms, kurių prašoma apginti vartotojų interesus ir patikrinti, ar „Neste“ reklama atitinka tikrovę.

„Šį žingsnį vertiname kaip simbolinę, tačiau svarbią pergalę apginant vartotojo interesą. Išplatinus atvirą laišką sulaukėme daug reakcijų ir palaikymo – džiugu, kad vartotojų interesus ginančių organizacijų balsas yra išgirstas. Tikimės, kad „Neste Lietuva“ sustabdys reklamos kampaniją ne tik degalinėse, tačiau ir žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose – bent jau tam laikotarpiui, kol nebus galutinai išsiaiškinta, ar vartotojai nebuvo klaidinami“, – teigė LVOA Tarybos narys Kęstutis Kupšys.

10 nevyriausybinių vartotojų organizacijų vienijantis LVOA lapkričio mėn. atviru laiškukreipėsi į LR Konkurencijos tarybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

LVOA susirūpinimą paskatino Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus skaičiavimai, kurie parodė, kad „Neste Lietuva“ reklamoje „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ deklaruojami oro taršos rodikliai yra didesni nei faktiniai rezultatai.

Be to, reklamuodama švaresnį dyzeliną bendrovė aiškiai nepasako, kad šiuose degaluose naudojamas priedas, pagamintas iš palmių aliejaus, kai šio ištekliaus naudojimas iš esmės nesuderinamas su ekologija. Plečiant palmių plantacijas naikinami atogrąžų miškai, daromas neigiamas poveikis pasaulio klimatui. „Tokiame kontekste kalbėti apie ekologiškus degalus, o tuo labiau dyzeliną, kurį naudojant, kaip žinoma, patiriama ypatinga žala sveikatai, yra labai neatsakinga“, – sako K. Kupšys.

Praėjusį antradienį Europos visuomenės sveikatos aljansas (European Public Health Alliance, EPHA) paskelbė studiją, parodančią didžiulius dyzelinio kuro sukeltus kaštus ES šalių sveikatos apsaugos sistemoms. Manoma, kad per metus dėl dyzelinių variklių sukeliamos taršos žala gali būti vertinama net iki 80 mlrd. eurų suma.