Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Apie beveik įvykusią kelionę motociklu

Išaušo ilgi lauktas Birželio 3 dienos rytas...
Nuotraukos

2017.06.21

Šeštadienis turėjo būti labai puikus, nors savijauta po įmonės 10 metų gimtadienio šventės aiškiai priminė, kad miegoti nuėjau tik 3 valandą ryto, nors žinojau, kad reikia kuo anksčiau keltis ir pradėti savo 2017 metų MOTOatostogas. Vis tik sukaupus visas turimas jėgas ir ant motociklo prisirišęs iš vakaro suruoštą kelionės amuniciją, jau 11 valandą leidausi į kelią.

 

Kelionės tikslas Graikijos meteorų uolos ir vienuolynai, svarbiausia kelio atkarpa Transfagarašano kalnai Rumunijoje ir Šipkos viršukalnė Bulgarijoje, nuo Graikijos laukė Albanija ir dar nesuplanuotas kelias namo. Visus metus laukta ir planuota kelionė prasidėjo.

Slovakijoje jau 3 diena kaip laukė naujas draugas ir bendrakeleivis iš motomanų pasaulio, nusiteikęs kartu leistis į šių metų nuotykius. Tai šeštadienio planas iš Joniškio nulėkti 900 km iki Lenkijos ir Slovakijos pasienio ir sekmadienį susitikus su draugu tęsti kelionę link šiltų kraštų.

Išvykstu. Vaizdo kameros net nesidedu, galvoju viskas Lietuvoje ir Lenkijoje matyta, kažko įdomaus nenufilmuosiu. Kelias pro Jurbarką link Marijampolės tuščias, tai greičio neriboju ir matau kaip akyse žemyn slenka kuro lygio matuoklė ir dingsta bako turinys... bet 900 km nelabai juokas, norisi spėti iki tamsos kuo labiau priartėti prie dienos tikslo, dar šviesoje susirasti nakvynę.

Pirmi 200 km pralekia greitai, ir savijauta gerėja, kai pastebiu įtartiną motociklų posūkių darbą... nejungus pradeda šviesti abiejų posūkių indikatorius ant panelės, įjungus posūkį kažkaip keistai mirksi. Šie požymiai atsiranda ir vėl pranyksta... Na bet nieko, variklis negęsta ir gerai, lekiu toliau. Jau ir sieną kirtau ir Suvalkuose degalų įsipyliau, keliais centais pigesnių negu Lietuvoje. Dar valiutos pasikeičiau ir toliau link Slovakijos.

Nuvažiavus 300 km pastebiu dar „fainesnius“ dalykus, pradeda užsidegti ir užgesti trumpų – ilgų šviesų indikatorius, posūkiai pastoviai dega, stiklo pakelėjas tai kelia, tai ne, signalas neveikia... žodžiu dingsta ir vėl atsiranda elektros prietaisų valdymas ant vairo... dar važiuoju, dar perjunginėju mygtukus, vis galvoju kas čia gali trumpinti.

350 km nuo namų ir stoju degalinėje pakelėje. Variklis veikia puikiai, bet elektros prietaisai - NE. Pirmiausiai aptinku, kad atsuktuvų į kelionę neįsidėjau, tai imu „multitools“ įrankį, dedu iš degalinės pasiskolintą atsuktuvo antgalį ir puolu ardyti mygtukų bloko ant vairo, ieškoti gedimo. Nieko nėra viskas gražu, dėl visa ko kontaktus supurškiu su WD-40. Pradedu ardyti plasmases... dabar suprantu, kad sport turisto tipo motociklas kelionėje nė iš tolo neprilygsta adventure ar enduro tipui pagal aptarnavimą ir gedimų šalinimą. Nuimu vieną plastmasę, antrą, trečią, judino kontaktus, atjungiu ir sutepu visas „fiškes“, tampau laidus ir apžiūriu izoliaciją, nieko nesimato. Bėgu į degalinę, nusiperku 12V indikatorių, kuris jau naujas supakuotas be masės laido, lenkiškai prašau pardavėjos pagalbos, tai iš kažkur nuplėšia elektros kabelio gabalą... jau matuoju, nėra gero minuso... ir kur jis dingo...

Pro šalį Augustovo – Bialystoko keliu važiuoja daug baikerių, viso į degalinę užsuko gal koks 30 motociklų... „net“ 5 priėjo paklausti kas nutiko ir išgirdę: „Electric problem“ bei „Need electric“ pakraipė galvomis ir pažiūrėję į plastmasių bei varžtų krūvas greit nueidavo šalin... Pagalbos nėra...

Ir netikėtai išgirstu ne lenkišką o klausai ir širdžiai mielą lietuvišką: „Labas gal reikia pagalbos ?“ Pasirodo vaikinas ir mergina pastebėjo Lietuvos vėliavėlę ant motociklo ir paklausė kas man atsitiko. Ir toks sutapimas, tas vaikinukas elektrikas ir bent jau turi atsuktuvų ir vėliau labai pravertusių elektros laidų ir jų sujungimų. Dviese ir su gerais įrankiais ardome dar greičiau, ir lendame vis giliau, vis apsidžiaugiame atradę įtartinai atrodantį laidelį ar kontaktą, bet deja patikrinus niekas nesikeičia... geros masės nėra...

Taip besikrapštant ir nerandant gedimo svarbus laikas bėga ir planas pasiekti tikslą blėsta... išardyta daug, problema nepašalinta, pradeda į galvą lįsti mintys: o ką daryti toliau ??? Važiuoti be šviesų, posūkių, signalo, stiklo pakelėjo neatrodė protinga, surasti moto elektriką šeštadienį ar sekmadienį Lenkijoje misija sunkiai įvykdoma. Jau prarandu šią dieną, tai ir sekmadienį tektu laukti ir geriausiu atveju pirmadienį per dieną kažkas surastu problemą. Tuo tarpu draugas Slovakijoje dar turės laukti 2-3 dienas ir vėliau reiks lėkti planuotą maršrutą daug greičiau ir susukti numatytus 7000-8000 km sunkiai pavyks...

Skaudančia širdimi skambinu draugui ir sakau, taip ir taip, ką darom. Draugas sako: tavo vietoje nevažiuočiau, gali ir daugiau užtrumpinti, ir labai jau pavojinga be signalų keliauti... Priimu sprendimą, tvarkytis motociklą Lietuvoje, tai yra apsisukti ir grįžti namo. Jau po 19 val. užsibukinu viešbutuką Augustave, skubame surinkti motociklo plastmases, dar prieš tai tiesiai nuo akumuliatoriaus į lempą nuvedę laidą su atjungimo kontaktais. Atsisveikinu su naujais draugai ir padėjėjais nelaimės akivaizdoje, judu į nakvynės vietą.

Privatus namas labai ramiame kvartale su uždaru kiemu ir terasa prie kambario nuteikia atpalaiduojančiai. Temsta. Girdžiu ir pamatau dar vieną motociklą atvažiuojantį nakvynei. Besėdint terasoje namo šeimininkas pakviečia prisijungti prie jų kompanijos ir paskanauti grilio patiekalų bei tradicinės lenkų 60 laipsnių samanės. Puikiai susikalbame rusiškai, prisijungia ir motociklininkas Stepan iš Slovakijos su žmona keliaujantis į Sankt Peterburgą pasigėrėti Ermitažu. Vakaras prabėga įdomiai ir komunikabiliai, deja tik toks vienas iš planuotų dvylikos...

Rytas. Skubu keltis, bet neskubėdamas važiuoju link Lietuvos. Kuro suvartojimas kone per pus mažesnis, nuotaika liūdna bet ne tragiška, į kelionė nebuvo nieko investuota, nakvynės ar keltai į priekį neužsakyti, maisto neprisipirkta. Tai ramiai besimėgaudamas važiavimu pasiekiu Šiaulius ir iš anksto suderinęs susitikima palieku motociklą Giedrašui „Saulės Mocai“ remonto dirbtuvėse. Draugai atvažiuoja su mašina ir veža jau mane automobiliu namo pas šeimą. Namie visi džiaugiasi, na tipo greit beveik 2 savaitės prabėgo...

Na o man lieka laukti sutvarkyto motociklo... ir žiūrėti planą B kur spėti dar nulėkti pakeliauti.

P.S. servise gedimo priežastį pavyko rasti tik išardžius visą motociklą ir nukėlus baką. Masės paskirstytojas po baku turbūt neatlaikė apkrovos ir didelės temperatūros, todėl apsilydė ir nebekontaktavo. Dar prie to paties išardymo iš naujo pajungti visi kroviklių, navigacijos, signalizacijos laidai, pravestas papildomas laidas į galinę daiktadėžę krovikliui. Atrodo va taip ir baigėsi dar vienas moto nuotykis...

Moralas: Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Tai reiškia: geriau reikia turėti tik kryptį be aiškaus plano, tada lengviau viską pakeisti, mažiau finansinių nuostolių ir graužimosi dėl žlugusių planų... Viskas, išvarau į Saaremų salas Estijoje, bet apie tai jau kitame pasakojime.


Linkėjimai skaičiusiems iki galo

Badža, Sun City Bulls MCC