Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Apie degalines ir kuro kainas

Nelabai seniai Prim.lt sulaukė skaitytojo klausimo, kuris teiravosi ar Kaune
Nuotraukos

Nelabai seniai Prim.lt sulaukė skaitytojo klausimo, kuris teiravosi ar Kaune, į konkretų rajoną atėjus naujam degalų tiekėjui, nėra pažeidžiamos vartotojų teisės ir ar nevykdoma nesąžininga konkurencija. Plačiau pakomentuoti situaciją Prim.lt paprašė Vartotojų teisių apsaugos atstovų, Konkurencijos tarnybos atstovų ir Seimo nario Stasio Brundzos. Keista, bet Vartotojų teisių apsaugos atstovai situaciją komentuoti atsisakė. Kyla įtarimas, kad Lietuvos vairuotojai nėra vartotojai ir jų teisių ginti neverta... Kita vertus, tiek Konkurencijos tarnyba, tiek Stasys Brundza maloniai sutiko atsakyti į skaitytojo klausimą, tad pateikiame jų komentarus.

 

Skaitytojo klausimas – Ar didieji degalinių operatoriai (Lukiol, Statoil, Neste, Orlean), kartu užimantys dominuojančia padėtį rinkoje, sutartinai sumažindami antkainius tik tame regione kuriame atsidarė Jozita degalinė, nederino veiksmų ir degalų kainų tarp savęs? ar tokiais savo veiksmais nepažeidė konkurencijos įstatymo?

Karina Kučaidze, Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyrius vyriausioji specialistė.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba) gavo Jūsų 2015 m. sausio 7 d. klausimą, susijusį su degalų kainomis Kaune ir Vilniuje. Savo laiške klausiate, ar tai, kad Kaune kuras pigesnis nei Lietuvoje, ir tai, kad tam tikroje degalinėje kainos yra mažesnės nei Kaune, yra leistina konkurencija, kas tai kontroliuoja ir prižiūri bei kodėl skiriasi kainos Vilniuje ir Kaune. Savo laiške pridedate ir schemą, iliustruojančią Jūsų aprašomą situaciją.

Pirmiausia norėtume padėkoti Jums už pateiktą informaciją. Prieš atsakydami į Jūsų klausimą, norime atkreipti dėmesį, kad šiame atsakyme yra pateikiama tik preliminari Konkurencijos tarybos specialistų nuomonė, kuri nebūtinai gali sutapti su Konkurencijos tarybos sprendimais, priimtais atlikus išsamų atitinkamos situacijos vertinimą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) ir kitų teisės aktų atžvilgiu.

Konkurencijos taryba nuolat stebi padėtį degalų rinkoje ir joje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimams. Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, taip pat piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Kainų reguliavimas ar priežiūra savaime nėra Konkurencijos tarybos kompetencija.

Atsakydami į Jūsų klausimus, pirmiausia norėtume pastebėti, kad degalų kainos skirtinguose šalies regionuose tiesiogiai priklauso nuo konkurencijos tuose regionuose lygio, taip pat nuo kaštų, patiriamų transportuojant degalus į tuos regionus (pvz., galima situacija, kad toliau nuo gamyklos veikiantys mažmenininkai susiduria su didesniais degalų transportavimo į degalines kaštais, kas daro tiesioginę įtaką jų nustatomoms mažmeninėms degalų kainoms) bei kitų veiksnių. Tai, kad degalų kainoms didelę įtaką daro to regiono konkurencinė aplinka, iliustruoja ir Jūsų atsiųsta schema - kuo daugiau ūkio subjektų veikia tam tikrame regione (šiuo atveju, 10 km spinduliu aplink pasirinktą operatorių J), tuo didesnė ūkio subjektų tarpusavio konkurencija bei mažesnės degalų kainos.

Kalbant apie tai, ar konkurencijos požiūriu yra leistina situacija, kai degalinėje, Jūsų teigimu, atėjusioje iš Klaipėdos, kainos yra mažesnės negu Kaune, norėtume pažymėti, kad bendru atveju kiekvienas ūkio subjektas kainas nustato savarankiškai, atsižvelgdamas į konkurencinę aplinką bei siekdamas pritraukti klientus, todėl kiekvieno ūkio subjekto taikomos kainos gali būti tiek didesnės, tiek mažesnės, o tokie kainų skirtumai yra naudingi vartotojams. To išimtis galėtų būti nebent grobuoniškos kainodaros atvejai, kuomet dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje užimantis ūkio subjektas nustato kainas, mažesnes už savo patiriamus kaštus, siekdamas išstumti iš rinkos konkurentus. Pastaraisiais atvejais tikėtina, kad tokie veiksmai galėtų būti pripažinti piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Tačiau, preliminariai išanalizavus Jūsų aprašomą situaciją, nėra pagrindo manyti, kad minėta degalinė užimtų dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, ar nustatytų žemesnes už patiriamus kaštus degalų kainas.

Taip pat norėtume pastebėti, kad Jūsų minimos degalų kainos Lietuvoje, taip pat Kauno ir Vilniaus miestuose esančių degalinių degalų kainos skaičiuojamos kaip atitinkamų šalies regionų kainų vidurkis. Kitaip tariant, Lietuvos degalų kainos skaičiuojamos kaip visoje Lietuvoje veikiančių mažmeninių degalų kainų vidurkis, atitinkamai skaičiuojami ir Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos regionų kainos. Taigi natūralu, kad, analizuojant pavienius operatorius, jų taikomos mažmeninės degalų kainos gali tiek viršyti, tiek būti mažesnės už apskaičiuotą atitinkamo regiono mažmeninių kainų vidurkį.

 Stasys BRUNDZA, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Technikos mokslų daktaras, profesorius

 Pirmiausia norėčiau padėkoti laiško autoriui iš Kauno už dėmesį ir rūpestį visuomenei itin opiais klausimais.

 Į rūpimus klausimus, kuriuos adresuojate ir man, Jums jau atsakė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atsakinga darbuotoja, su kurios dauguma teiginių sutinku ir aš, todėl nesikartosiu.

 Norėčiau dar kartą patikinti ir Jus, ir kitus šio portalo skaitytojus, jog mano prioritetai ginti darbo žmonių teises ir interesus, kuriuos deklaravau dar kandidatuodamas į Seimą, nesikeičia ir tapus jo nariu. Todėl vienas pirmesnių mano žingsnių vykdant priesaką rinkėjams ir buvo, ir tebėra kova prieš monopolijas ir konkrečiai prieš nepagrįstai aukštas degalų kainas Lietuvoje. Šią temą gvildenau ilgai ir išsamiai. Praėjusių metų spalio pabaigoje parengtą dokumentų bei pasiūlymų paketą šia tema nusiunčiau Respublikos Premjerui Algirdui Butkevičiui, o žiniasklaidą su jais supažindinau surengęs specialią spaudos konferenciją.

Nuo to laiko degalų kainos gerokai pasikeitė - krito. Tačiau kas įtakojo tą pokytį? Neabejoju, jog didžiausią poveikį tam turėjo pasaulyje sparčiai pinganti nafta. Tačiau ar šalyje degalų kainos sumažėjo adekvačiai kritusioms pasaulinėms naftos kainoms – to nedrįsčiau tvirtinti. Veikiausiai, ne. Manau, jog ne tik man jau seniai bene daugiausiai klausimų kėlė ir tebekelia „Orlen Lietuva“ kainodara bei jos taikomi antkainiai.

Todėl ir dabar, manyčiau, aktualumo neprarado prieš tris mėnesius iškeltas mano pasiūlymas reguliuoti degalų kainas. Suprantama, siūlymas kažką riboti bei kontroliuoti laisvos rinkos sąlygomis kai kam galbūt ir nepatrauklus, tačiau netramdomas monopolininkų apetitas ne tik nepagrįstai tuština žmonių, kurių interesus siekdamas ginti ėjau į šį Seimą, kišenes, bet ir verčia griebtis tegu ir nepopuliarių, bet veiksmingų sprendimo būdų.

Dėl monopolijos bei realios konkurencijos nebuvimo, nors degalų rinka lyg ir stebima valstybės prievaizdo – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – tačiau kainos, nors ir sumažėjusios per pastaruosius tris mėnesius, tebelieka neproporcingai aukštos ir, keisčiausia, gerokai didesnės nei pas kaimynus latvius ar estus, kurie naftos perdirbimo gamyklų neturi. Ilgai trunkantys tyrimai, skirtos baudos, kurios paprastai yra ginčijamos teismuose, sudaro įspūdį, jog Konkurencijos taryba, bent jau sprendžiant šią problemą, yra bedantė ir realios įtakos kainodarai neturi. 

Ne tik šio laiško gerbiamą autorių, mane irgi nepaliauja stebinę skirtingos mažmeninės degalų kainos atskiruose šalies regionuose. Laiško autorius domisi gerokai besiskiriančiomis degalų kainomis šalies sostinėje ir Kaune. Detaliau komentuoti šių klausimų jam negaliu, nes kainų šiuose miestuose specialiai nenagrinėjau, tačiau dar praėjusią vasarą pastebėjau, jog Panevėžyje vieno litro degalų kainos 30-50 centų mažesnės nei daugelyje kitų šalies miestų. Degalai gerokai pigesni Utenoje, Marijampolėje.

Neseniai spauda plačiai rašė apie didelių pelnų nesivaikantį vienos degalinės Klaipėdoje šeimininką, kuris išgyvena ir iš mažesnių antkainių. Ir neprastai verčiasi. Todėl peršasi išvada, jog ten, kur yra nedidelių degalinių, siūlančių degalus gerokai žemesnėmis kainomis, ir didieji tinklai priversti mažinti kainas, nes vairuotojai juos paprasčiausiai aplenks. Tokia verslo logika.

Negaliu nepastebėti, jog skirtingos degalų kainos Lietuvos miestuose tik įrodo, jog mažmeninė degalų rinka Lietuvoje yra daugiau veikiama vietinių veiksnių, nei pasaulinių tendencijų. Todėl peršasi išvada, jog ir mažmeninė degalų rinka nėra deramai kontroliuojama valstybės, o Konkurencijos tarybos veikla ir šioje sferoje neduoda laukiamų rezultatų. 

Ir atvirkščiai, konkurencijos nebuvimas – tikras auksu trykštantis šaltinis monopolininkams. Čia visiškai sutinku su į laišką atsakiusios Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbuotojos nuomone.

Todėl kuo toliau, tuo labiau ryškėja, jog ši sfera reikalauja itin skubių pataisų, nes degalų kainos bei jų reguliavimas ir kontrolė aktualūs ne tik mūsų šalies gyventojams, bet ir pačiai valstybei. Tačiau panašu, jog valstybė visiškai nesuinteresuota mažesnėmis degalų kainomis. Kodėl? Įrodinėti daug netenka, nes didžiąją degalų kainos dalį sudaro būtent mokesčiai valstybei, o kai mažesnės degalų kainos, tai mažesni ir akcizai, o tuo pačiu – ir įplaukos iš pridėtinės vertės mokesčio... Tačiau tokia verslo logika, mano manymu, nevisiškai teisinga.

Kažkodėl iki šiol niekas nesiūlo atlikti bent minimalių paskaičiavimų, o dar geriau – tyrimų, kiek daugiau degalų šalies gyventojai ir įmonės supiltų į automobilių kuro bakus, jei degalai Lietuvoje būtų pigesni? Drįsčiau tvirtinti, jog tokiais atvejais tolimųjų reisų vairuotojai nebūtų verčiami grįžti į Lietuvą iš kaimyninių Lenkijos ar Baltarusijos su sklidinais kuro bakais, į kuriuos telpa daugiau nei po toną, sumažėtų šešėlinė kuro rinka, o padidėję pelnai papildytų valstybės iždą, o ne vertelgų kišenes.   

Tai tik keli trumpi mano pastebėjimai atsakant į rūpimus kauniečiui klausimus.

Laiško autoriui norėčiau dar kartą padėkoti už keliamas mums visiems opias problemas, kurių sprendimas nemenka dalimi priklauso ne tik nuo manęs ar dar kelių Seimo narių, bet ir nuo visų šalies piliečių aktyvumo.

Prim.lt