Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Ar tinkamai parengėte automobilį žiemai?

Už lango – jau žiema. Kalendorinė, tačiau, kaip rodo pastarųjų metų praktika,
Nuotraukos

2017 12 11

Už lango – jau žiema. Kalendorinė, tačiau, kaip rodo pastarųjų metų praktika, netrukus turėtume sulaukti ir visiškai tikros, kai ryte teks ne tik spręsti klausimą kaip greitai ir efektyviai nuvalyti langus ar patekti į užšalusį automobilį, bet ir kaip užvesti anksčiau dėmesio nereikalavusį ir todėl kiek pamiršta variklį.

Naujausi, ypač dyzelinu varomi, automobilių modeliai dažnai jau turi specialią variklio pašildymo prieš užvedimą, funkciją. Deja, tokių transporto priemonių mūsų keliuose vis dar mažuma, o ir tos pačios yra ypač jautrios degalų kokybei, tad apie jas, verčiau, pakalbėsime kitą kartą, nagrinėdami degalų įtakos variklio veikimui problemą.

Šį kartą pakalbėkime apie tokius automobilius, kurių mūsų keliuose yra daugiausia – maždaug 10 metų amžiaus. Tikrai ne vienas esame matę vaizdų, kai ryte, po šaltos nakties, tokie automobiliai nesiveda arba, netikėtai vairuotojui, ima ir užgesta kokioje nors visai tam netinkamoje vietoje. Kodėl taip nutinka? Pagrindinės priežastys, dažniausiai, būna dvi:

Sušalę degalai.

Sustingę tepalai.

Įdomu tai, kad problemų gali turėti ne tik dyzelinu, bet ir benzinu varomų automobilių savininkai. Skirtumas tik tas, kad vienu atveju sušąla degalai, kitu – tepalai. Optimaliausias ir mažiausiai kenksmingas būdas atšildyti suledėjusius degalus ir tepalus – įvaryti automobilį į kokią nors šiltą patalpą arba garažą.

Kai kuriais atvejais, žinodami, kad šilto garažo šalimais nėra, vairuotojai, norėdami užvesti „žiemos miegu“ įmigusią transporto priemonę, imasi eksperimentų. Labiausiai išplitę variantai, vėlgi, yra du:

Šildyti variklį.

Kaitinti degalus.

Dyzelinių automobilių savininkai dažniausiai naudoja būtent šį variantą. Jeigu nežinojote, esant ypač žemai temperatūrai, vasarinis dyzelinas sutirštėja ir tampa panašus į želė. Tokiu atveju, norint, kad degalai vėl tekėtų, juos reikia atšildyti, atsargiai naudojant po ranka turimas priemones ir stengiantis šildymo proceso nepaversti dideliu laužu.

Bezininėse versijose, priešingai, vertėtų šildyti variklį, nes tokiu atveju pavyks išvengti galimo stūmoklių, kurių temperatūra tik užvedus variklį būna gerokai didesnė, negu paties korpuso. Kuo gresia šis temperatūrų skirtumas? Geriausiu atveju bus aptrintos vidinės cilindrų sienelės, blogiausiu – variklis užstrigs.

Optimalus šildymo būdas

Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad ir baziniai, jau gamyklose montuojami variklio šildymo įrenginiai, šildantys tiek degalus, tiek variklį judėjimo metu ir vėliau neleidžiantys jiems staigia atvėsti, ne visada išsprendžia minėtas problemas. Norint, kad variklis visada veiktų taip, kaip reikia, šildytuvo funkcijas reiktų kiek praplėsti.

Kalbant apie benzinines versijas tai būtų papildomas privalumas, apie dyzelines – būtinybė. Bazinio šildytuvo papildymas kai kuriomis funkcijomis leis:

Iki darbinės temperatūros sušildyti aušinimo skystį;

Sukurti salone jaukią atmosferą;

Palaikyti vienodą antifrizo temperatūrą;

Užvesti variklį net ir tada, kai buvo supilti prastos kokybės degalai;

Šildyti degalų baką ne tik važiuojant, bet ir prieš užvedant variklį, išlaikant degalus visada skystus.

Taip pat kokybiško šildytuvo naudojimas leis išvengti daugybės su šalčiu susijusių variklio užvedimo problemų ypač tais atvejais, kai šalčiai perkopia -25 – 30 C ribą.

 

Prim.lt