Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Populiariausi automobilių vagysčių būdai

Technikos progresu naudojasi ne tik automobilių gamintojai, bet ir
Nuotraukos

Technikos progresu naudojasi ne tik automobilių gamintojai, bet ir juos vagiantys asmenys, vis plačiau savo arsenale naudojantys įvairiausias technines naujoves. Kita vertus, netrūksta asmenų, automobilius vagiančiu „senoviniais“ būdais – naudojant visrakčius ar paprasčiausias plytas. Taigi, kokie vagysčių būdai yra populiariausi ir kaip nuo jų galima apsisaugoti.

Remiantis policijos pateikiamais duomenimis, pastaruoju metu vis labiau populiarėja būdas, kai automobilis nuvaromas suklastojus jo signalizacijos siunčiamą signalą. Taip gali būti nuvarytas bet kuris automobilis, kurio savininkas jį užrakina ir atrakina naudodamas nuotolinio valdymo pultelį. Paprastai piktadariai veikia dviese, apsiginklavę specialia įranga, kuri gali ne tik nuskaityti, bet ir atkurti elektroniniu rakto signalą. Vienas sukiojasi netoli vairuotojo, kol nukopijuoja elektroninio rakto signalą, kitas, gavęs šį signalą, automobilį atrakina ir nuvaro.

Analogiškai veikia ir kodų kopijuokliai – įrenginiai, kuriais perimamas signalizacijos siunčiamas signalas ir jį panaudojus patenkama į automobilį. Sakant paprasčiau, jums paspaudus signalizacijos pultelio mygtuką, piktadarys jau turi signalo kopiją. Anksčiau tokią įrangą naudojo tik prabangių automobilių vagys, bet šiai atpigus, į ją nusitaikė ir vagiantys biudžetinius modelius. Labai dažnai kopijuokliai perimdami signalą jį ir slopina, todėl vairuotojui tenka kelis kartus spausti signalizacijos pultelį. Jeigu jūsų automobilis iš pirmo karto neužsirakino, tikėtina, kad laikas pagalvoti apie papildomas saugos priemones.

Panašiai veikia ir taip vadinami „slopintuvai“. Jie tiesiog neleidžia signalizacijai įsijungti. Vairuotojas gali pagalvoti, kad išsikrovė elementas arba sugedo signalizacijos pultelis ir užrakinti automobilį raktu. Automobilis su išjungta signalizacija taps lengvu patyrusio vagies grobiu.

Juolab, kad spynelės persukimas – pats paprasčiausias įsilaužimo į automobilį būdas – vis dar yra plačiai paplitęs. Taip vagys nuvaro kas penktą automobilį. Antras pagal populiarumą dar vandališkesnis metodas – 15 proc. atvejų vagys nesismulkindami tiesiog išdaužia langą. Beje, toli gražu ne visada daužiamas vairuotojo langas. Kartais pasirenkamas kairys galinių durelių stiklas.

Bene sudėtingiausias būdas patekti į svetimą automobilį – prisijungimas prie automobilio instaliacijos. Jei vagims tai pavyksta, jie atjungia automobilio signalizaciją. Tiesa, norint atlikti šią operaciją, reikia durelėse padaryti skylę. Nors ir sudėtingas, šis būdas taip pat populiarus. Taip pavagiama apie 10 proc. automobilių. Į ypatingą rizikos zoną patenka „Toyota“, „Lexus“, „Volkswagen“ ir „Audi“ automobiliai.

Vagiamus automobilius užveda arba naudodami tuos pačius skenerius kopijuoklius, arba sukėlę trumpą jungimą užvedimo laiduose. Kvalifikuoti vagys dažniausiai elektroniniu būdu įsilaužia per diagnostinę jungtį, naudojamą automobilių servisuose nuskaitant informaciją apie automobilį. 

Patyrę automobilių mechanikai rekomenduoja sukeisti vietomis diagnostinės jungties „kojeles“ – tai sudegins vagių naudojamą įrangą, o servise diagnostiką atliekantys darbuotojai prisijungs prie automobilio naudodami specialią perėjimo jungtį.

Yra ir nemažai kitų būdų, kuriais galima apsaugoti savo automobilį. Daugelis perka kompaktiškas paieškos sistemas – nedidelius daviklius, kuriuos lengvai galima paslėpti bet kurioje vietoje. Pastarieji leidžia nustatyti automobilio buvimo vietą pagal GPS, o duomenis perduoda per GSM. Įrenginys signalą siunčia nustatytu dažnumu (tarkim, kartą per parą), tad maža tikimybė, kad vagys jį sugebėtų nuskenuoti. Jeigu vagis panaudos signalo slopintuvą, signalas pasieks savininką, kai tik slopintuvas bus išjungtas.

Taip pat vagių darbą apsunkina ir seni, bet patikrinti metodai – vairo, pavarų dėžės arba paminų prirakinimas. Šiandien apie šias priemones daugelis pamiršo, todėl bet kuriam moderniam vagiui tai bus nemaloni staigmena, priversianti ieškoti kitos „aukos“.

 

Paruošta pagal užsienio spaudą

Prim.lt