Automobiliu į Juodkalniją

Kelionės dienoraštis
Trumpa informacija apie kelionę:
Šalys: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Juodkalnija, Bosnija, Serbija
Transporto priemonė: lengvasis automobilis
Nuvažiuotas atstumas: ~4900 km
Biudžetas 1 žmogui : ~1800Lt.

Naudinga informacija:
Kelių mokesčiai Slovakijoje ir Vengrijoje būtini (bauda apie 150Eur.). Turėti smulkios valiutos (kuna, euras), nes Kroatijoje ir Juodkalnijoje kelių postuose reikia susimokėti už kelių mokesčius. Maisto ir gėrimų kiekis įvežamas į Kroatiją – ribotas, taip pat ir išvažiuojant iš šalies pasienyje Serbija-Vengrija.

1d.Penktadienis
Atostogas nusprendžiame pradėti iš karto po darbų, jei tai galima pavadinti darbu paskutinę dieną prieš atostogas. Daiktai sukrauti, degalinėse eilės (penktadienis), bet nuotaika puiki ir judame link kaimyninės Lenkijos.
Vairuoja vyriškasis ekipažas, nes kaip žinome Lenkijos kelių raftingu ne kiekvienas gali važiuoti :)

2d. Šeštadienis 9.00val. ryto ir mes jau Slovakijoje, pagaliau Lenkija įveikta!
Kalnų negali nemylėti, ar tai žiema, ar tai vasara. Oras lydi mus ne koks, Slovakija mus pasitinka nedideliu lietumi. Pirmos nakvynės planas buvo ieškoti kempingo gražioje Slovakijos vietovėje, bet orui apvylus, o mums nusprendus, judame link Vegrijos Balatono ežero.
Vengrija. Džiaugiamės, nes įveikėme daugiau nei 1000km. oras nors ir šiek tiek debesuotas, bet nelyja. Pravažiuojame Vengrijos sostinę Budapeštą ir visi vienbalsiu nusprendžiame, kad kada nors čia sugrįšime…gražu!
Pasiekėme Balatono ežerą, didžiausią centrinėje Europoje. Legenda, pasakoja, jog Balatono dugne stovi bažnyčia, prie kurios graudžias ašaras lieja mergelė. Sakoma, kol mergelė verkia, Balatone bus vandens. Legenda ir lieka tik legenda…ir nors Balatonas primena jūrą ir savo dydžiu tikrai atrodo įspūdingai, mes merginos nuo maudynių susilaikome (vanduo atrodo ne itin švarus).
Labiausiai išvystyta Balatono pietinė pakrantė, kurioje yra daug kurortų, su gerai įrengtais paplūdimiais ir parkais. Dėja…dėja… rinkomės trumpiausią maršrutą ir apsistojome šiaurinėje Balatono ežero pakrantėje.
Susimokame 22Eur. 4 asmenims, bet gaunam dušus, virtuvę…tiesa pastarieji sugrąžino mus į senuosius laikus su rusiška buitine technika, bet nesiskundžiame, nes tai pirmoji nakvynė po 24val. kelionės.
…ir kaip Vengras ilgakasis sakė “Vsio horošo” (:

3d. Sekmadienis

Pasienyje Vengrija-Kroatija pasienietis sustabdė su klausimu “Marihuana no?”, po neigiamo atsakymo ir dokumentų patikros, palinki gero kelio. Pasijuokėme, nes žinojome, kad maisto ir gėrimų kiekis įvežamas į Kroatiją yra ribojamas ir laikėmės leistinų normų, o pasienietis štai taip pajuokavo (:
Kroatija, Plitvicos nacionalinis parkas – tai tikrai unikalus gamtos kampelis, kuriame labai gražu. Atvirai pasakius, į Kroatiją vertėtu nuvažiuoti vien tam, kad pamatytumėte Plitvicos ežerus. Žuvys ežeruose – tai atskira tema, jų yra labai daug ir jos visiškai nebijo žmonių, bet šerti jų negalima, nes už tokį poelgį galima gauti 500Lt baudą, tad geriau nerizikuoti.
Prieš kelionę prisiskaitėme daug komentarų, dienoraščių, kuriuose perskaitėme, kad Plitvicos parkui apžiūrėti reikia 2d. Žinoma, ten labai gražu, bet parką mes apėjome per 6val. ir atvirai pasakius, nesupratome ką ten veikti dvi dienas.
Po pasivaikščiojimo nusprendžiame važiuoti link Zadar miesto ir ieškoti nakvynės prie išsiilgtos jūros. Pastebėjimas, mes stovyklautojai nežinojome, kad saulė šiuose kraštuose leidžiasi 9val., tad palydime saulę kalnuose ir nakvynės ieškome jau tamsoje.

4d. Pirmadienis
Ryte paaiškėjo, kad miegojome šalia kapinių, geriausia ir ramiausia vieta poilsiui ir kelionės nuotykis nr.1
Splitas – garsus šalies kurortas, iš Splito patogu nuplaukti į Bračo ar Chvaro salas, Italiją. Splito miestas kaip uostamiestis ir jei ką keisčiau mūsų kelionėje, tai į salas būtina keltis iš Splito, jei norite pamatyti visą aprašytą salų grožį. Tiesa Splito uostamiesčio paplūdimys didelio įspūdžio nepadarė, gal todėl, kad krantas betonuotas…žmonėms tas žinoma netrukdė, o ir mes pirmą kartą išsimaudome jūroje.
Praleidome karštą dieną Splite ir vėl neapskaičiavę saulės leidimosi laiko serpantinais link Makarsko keliavome jau temstant. Antras vakaras beieškant nakvynės tamsoje. Šį kartą nebuvo taip paprasta, sukiojome ratus ir nors jūra atrodo ranka pasiekiama, prie jos priėjimo, o tuo labiau privažiavimo nėra. Apie 12val. nakties randame statybvietę 15km. už Makarsko. Palapinės nesistatome, o miegame po atviru dangumi ant čiužinių. Žinoma, naktį teko greit palapinę surinkti, nes pirmąją naktį per mūsų atostogas gavome lietaus.

5d. Antradienis
Rytas parodė, kad šalia statybvietės yra neapsakomo grožio nepaliestas paplūdimys iki jo kiek keblu nusileisti, bet tai atperka pastangas, pusryčiai, maudynės prie jūros ir valandėlė poilsio.
Makarskas nuostabus miestas tiek savo grožiu, tiek gamta. Išsinuomojome apartamentus pas p.Juliją 50Eur. nakvynė, pirmoji naktis lovoje, dušas ir kiti namų malonumai. Popiet Makarskas padovanojo mums paskutinį ir trumpą lietų, bet atostogos jau įgavo pagreitį. p.Julija vaišina mus žuvimi, o prie žuvies vaišinamės kaimyninėje krautuvėje pirkto namų gamybos vyno. Tad džiaugiamės nuostabiu vakaru ir gitaros skambesiu.

Julijos apartamentai Zagrebačka 29a, Makarska
julia1jovic@gmail.com
mob: 00385989065887

6d. Trečiadienis
Ryte p. Julija vaišina mus stipria Turkiška kava, atsisveikiname ir judame toliau, nes kitas kelionės tikslas keltis iš miesto Drvenik į salą Hvar. Esame nusiteikę nakvoti saloje, tad apsišarvuojame būtiniausiais daiktais, miegmaišiais ir po 45min. kelionės keltu suprantame kodėl į šią salą turistai keliasi iš Splito…atplaukėme į ne taip gausiai lankomą salos pusę.
Porą val. praleidę paplūdimyje, pietaujame vietiniame restoranėlyje. Vietinio padavėjo klausinėjame kur yra gražusis Hvar salos paplūdimys apie kurį taip girdėjome. Kaip vėliau paaiškėjo kalbėjome ne apie tą patį, bet…padavėjas nurodo eiti tiesiai 4km. iki kito paplūdimio. Kadangi kitų planų neturime, o miegoti nusprendėme saloje, keliaujame per patį vidudienį, karščiausią dienos laiką, link mūsų tikslo. Jau po 1,5km. karštis pasiekė savo, ieškojome kelio link jūros, nes nusprendėme, kad pajūriu eiti bus lengviau, juk ir išsimaudyti gali…žinoma kelią mes prailginome iš mūsų likusių 2,5km. į 6km. Įlankos raitėsi, kelias iš lygaus akmens paplūdimio virto aštriais akmenimis, grįžti nebuvo kaip, o ir kelionė su vandens batukais skirtais tik maudynėms mums nė kiek negelbėjo. Žadėtą paplūdimį mes pasiekėme, bet pasirodo gražusis paplūdimys, tai kempingas padalintas į dvi dalis – nuogiems ir apsirengusiems. Vakarienės atsisakome, nes kaina x2, tad tenkinamės parduotuvėje įsigytais krekeriais, tepamu sūriu ir pomidoru taip pat nusipirktais x2 kaina. Miegui jau didelių reikalavimų neturime, mūsų čiužinys – žemė su mažais akmenukais, pagalvė – kuprinė. Lendame į miegmaišius ir ilsimės, vieni stebi saulėlydį, kiti iš nuovargio vos spėja užmerkti akis.

7d. Ketvirtadienis
Kylame anksti, nes žinome, kad mūsų laukia 4km. kelionė atgal link kelto. Šį kartą kelionės netrumpiname pajūriu :)) 9ryto stulpelis rodo virš +30temp., tad kelionė buvo gana sunki.
Po pietų jau keliaujame pro Dubrovniką, bet jėgų tokiame karštyje pasivaikščioti nerandame, temperatūra +35. Pasitenkiname vaizdais pro mašinos langą ir Dubrovniko panoramine aikštele. Kadangi tikimės į Kroatiją sugrįžti, keliaujame toliau palikdami šį miestą kitam kartui.
Kroatija-Juodkalnija
Kadangi kelionės tikslas Juodkalnija, tad ir skubinomės į šią šalį. Netrumpinome kelio 50km. keldamiesi keltu iki Budvos miesto, o sukome lanku pravažiuojant pakrante. Lyginant Kroatiją su Juodkalnija, jau pasienyje matėme skirtumą. Namai vaiduokliai, gatvėse stovinčios mašinos be langų, šiukšlių krūvelės pakelėse. Kainos atžvilgiu nepasakyčiau, kad pigiau nei Kroatijoje, o vietomis net brangiau. Pirminis planas buvo ieškoti mielo apartamento 2-iem gal net 3-im dienom, bet planai sugriuvo beieškant. Kaina 2d. 4 žmonėms svyruoja nuo 100Eur. iki 150Eur., kadangi lyginame su jau matytais apartamentais Kroatijoje, manome, kad kaina perdėta.
Po kelių val. paieškų randame auto kempingą už super minimalią kainą 10Eur.4 žmonėms, tad išsirenkame vietą po vynuogėmis, pučiamės čiužinius ir kaip jau pratę šioje mūsų kelionėje miegame po atviru dangumi.

8d. Penktadienis
Rytas, +36 laipsniai karščio keliaujame i Budvą, kur pagal planą nusprendėme praleisti dvi dienas.
Apie Budvą žinojome tiek, kad šis Juodkalnijos miestas jų pasididžiavimas ir perlas. Nusprendėme tų perlų ieškoti po to, kai rasime kur apsistoti. Kainos nėra mažos, o ir kambariai turi kažkokio keisto kvapo. Po kelių val. paieškų randame kambarį netoli cento už 10Eur. 1 žmogui, tad nesiskundžiame, nes jaučiamės radę pigiausią variantą be kvapų ir dar su kondicionieriumi.
Įsikūrėme ir keliavome link pagrindinio pliažo, kuris nuvylė, nes priminė didelį skruzdėlyną. Gultų kainos didesnės nei apartamentų, kas atrodytų nelogiška, bet nuomojomės skėtį, nes be jo išbūti ant saulės daugiau nei 30min. neįmanoma, bent jau taip mums lietuviams baltaodžiams pasirodė.
Naktinė Budva – tai tikrų tikriausia Palangos sesutė, naktinės diskotekos, intensyviai “marširuojantys” bei būriais einantys nežinia kur ir dėl ko poilsiautojai, gyva muzika restoranuose, visą naktį rėkiančios karuselės. Tikėjomės Budvoje rasti autentiškų jų gaminių, papuošalų, bet viskas iš Kinijos. Palapinė prie palapinės, vienoje D&G laikrodžiai už 10Eur. kitoje jau neskoningi lankeliai, minkšti žaisliukai ir t.t. Radome vieną odos meistrą, kuris gamino labai gražius nematytus papuošalus, apyrankes. Mūsų džiaugsmui pas jį ir apsiperkame. Pasivaikščiojome ir jau 2val. nakties keliavome namo, nes atvirkščiai nei mūsų Palangoje, naktinis gyvenimas Budvoje baigiasi greičiau.

9d. Šeštadienis
Rytas… norisi patinginiauti, nes lauke nepakeliamai karšta, tad iš namų išsikrapštome tik vakarop. Aplenkiame pagrindinę Budvos “marširuojančiųjų” gatvę. Aplankome pilį pakrantėje, kuri paversta parduotuvių alėja tų pačių kinietiškų prekių tik dar brangiau nei gatvėse. Sutinkame saulėlydį pakrantėje, pasakiškai gražu.
Aplamai jei kas klaustų manęs dabar, atsakyčiau, kad Juodkanijos gamta turi gražesnių vietų nei Kroatija, dėja atvirkščiai nei Kroatai dar nelabai geba vertinti kainos ir paslaugų kokybės. Reikėtų stipriai apkuopti jų gražiąją aplinką, šiukšlės prie nuostabios gamtos „nedera“, atsikratyti pigaus naktinio gyvenimo didinant kultūriniais renginiais, kurie reprezentuotų jų šalį. O juk ir susikalbėti gana sunku, kurortiniame miestelyje privalu susikalbėti bent viena užsienio kalba. Jei dabar galėčiau pakeisti kelionės maršrutą, Budva liktų pravažiuojančiu miestu. Gailimės, kad Makarske, kuris mums taip patiko praleidome tik 1d., bet gyveni ir mokaisi… (: žinoma, tai tik mano nuomonė!

10d. Sekmadienis
Budvos pasididžiavimas – jūros saloje įsikūręs viešbutis miestas Sveti Stefan, kurį su žemynu jungia dirbtinis pylimas. Patekti žinoma mums ten nepavyko, įėjimo kaina 50Eur., baisu net pagalvoti kiek kavos puodelis gali ten kainuoti. Draugas Makedonietis buvojęs ten sakė “už įėjimą nemokėjau, bet kavos puodelis man kainavo 50Eur.”
Sveti Stefan viešbutis turi savo nuosavą pliažą, bet kaina dienai taip pat 50Eur., bet visai už kelių šimtų metrų yra nemokamas pliažas, kuris nieko nekainuoja ir dovanoja tą patį gražų vaizdą. Tad taupantiems ir be sumokėtų eurų galima plaukioti nuostabiame pliaže.
Išsimaudome ir keliaujame į Ulciną- piečiausią Juodkalnijos miestą netoli Albanijos sienos. Atstumas nedidelis, bet jaučiamės patekę – 30m. atgal. Gatvėse gausu šiukšlių, apleisti namai, įkyrūs kambarių nuomos siūlytojai, kurie gąsdina savo įžūlumu ir vejasi važiuojančią mašiną kišdami pro langus skrajutes. Paplūdimį pasiekėme mašina, bet nusprendžiame čia nelikti, nes paplūdimiai ganėtinai apleisti, gamtovaizdis nekalnuotas. Už tai Ulcino senamiestis patiko, nors jis ir mažas, bet nesikandžioja kainomis, be to randame ir autentiškų rankų darbo suvenyrų lauktuvėms.
Nors nakvynę planavome Ulcino mieste, bet užteko to ką pamatėme, kad nuspręstume, kad norime grįžti prie Svieti Stefan matyto kempingo (kaina 1d. 1 žmogui 5Eur.) iki jūros tenka leistis stačiu kalnu, vaizdas kurį mes pamatėme atpirko viską. Uolų salelės jūroje, iš uolienų susidariusi arka su vaizdu i Sveti Stefan, akmenys ir žydras vanduo…

11d. Pirmadienis
Paplūdimyje mažai žmonių, tad jautėmės beveik šeimininkai, karaliavome su padidėjusia dviejų draugų kompanija iš Makedonijos dvi dienas. Dainavome ir kūrėme dainas įkvėpti besileidžiančios saulės vaizdų.

12d. Antradienis
Podgoricos – Juodkalnijos sostinė ir +49 temperatūros. Po kelių dienų kelionės pastebime, kad vietiniams vairuotojams nelabai tolerancija keliuose rūpi, galioja taisyklė “kam sustoti, jei garso signalas yra”. Neskubėdami pravažiuojame Podgoricą, bet kaip sostinė ji didelio įspūdžio mums nepadaro. Gal mes lietuviai sostinę įsivaizduojame kaip gražiausią miestą šalyje, bet šiuo atveju aš galėčiau ginčytis, nes labiau priminė pramoninį miestą.
Keliaujame toliau link Taros kanjono, kur temperatūros stulpelis krinta iki +30temp. tad mes, kad ir kaip juokingai tai skambėtų džiaugiamės grynu oru (: Juk temperatūra nukrito beveik -20temp. skirtumu!
Pasiekiame Taros upės kanjoną. Tai antras pagal dydį (po Kolorado upės kanjono) – ilgis 82 km, gylis vietomis siekia iki1300 m. Važiuojame ir aikčiojame “Oi kaip gražu…”, “pažiūrėkit koks grožis” ir t.t. sunku apsakyti, bet tai viena gražiausių man matytų vietų gyvenime.
Pavakare atvykstame į Taros kanjono spotą pavadinimu “Tourist village modra rueska”, kur užsisakome raftingą rytojaus dienai, dvi nakvynes ir pilna maitinimą (dvi vakarienės, pusryčiai, pietūs), visa tai už 70Eur. žmogui. Jaučiamės laimingi, su nekantrumu laukiame rytojaus raftingo. Vakarienė nuostabi, ragaujame žuvies, porcijos didelės tad pilvuko sumažinti kaip tikėjomės nepavyks.

13d. Trečiadienis
Po sočių pusryčių einame ruoštis “Taros” upės raftingui. Buvome aprengti nuo galvos iki kojų, nes vandens temperatūra siekia vos +12 laipsnių. Išklausome trumpą instrukciją kaip turėtume elgtis nelaimės atveju, plaukiame įveikti 21-vieną “Taros upės” slenkstį. Instruktorius į plausto priekį sodino stipriuosius, kaip jis pats sakė “rabočniki pervije”, bet bandėme irkluoti visi, kas lėčiau, kas greičiau. Skaičiau daug informacijos apie “Taros” upės skaidrumą, kad ja teka geriamas vanduo, bet kol patys nepamatėme, neparagavome nesuvokėme apie tokio dalyko įmanomumą. Maudėmės ir jautėme kaip šaltas vanduo gelia visą kūną, įspūdžiai, kuriuos visiems siūlau patirti. Jei grįžčiau į “Tarą” vėl, raftingą rinkčiausi jau 2-3d.
Vakare džiaugiamės dienos įspūdžiais, prisijungiame prie medikų iš Podgoricos darbo susibūrimo ir su jų vietine muzika džiaugiamės nuostabia atostogų pabaiga. Medikai triukšmingai papasakoja mums apie Lietuvių krepšinio subtilybes, išvardina daugiau krepšininkų nei turbūt pati žinau…Džiugu, kai svetimoje šalyje Lietuvos vardas yra žinomas.

14d. Ketvirtadienis
Kertam sieną Juodkalnija-Bosnija pravažiuodami vos besilaikantį tiltą, kuris iš pažiūros atrodytų nevažiuojamas.
Bosnijos keliai, gamyklos – vaiduokliai byloja apie skurdą kaimuose. Matėme namų, kurie suvarpyti kulkų ir jautėme kokia liūdna dvasia tvyro jų kaimuose, miestuose.
Važiuojame nesustodami…Serbija niekada nebuvo mano kelionių žemėlapyje, bet laiko atžvilgiu skubame link Lietuvos. Laukia visa naktis kelionės per Vengriją, Slovakiją.

15d. Penktadienis
Iki kelionės pabaigos Vilniaus lieka 100km. ir atrodo jie patys sunkiausi, nes po paros praleistos mašinoje jau ir patogios sėdėjimo padėties nebėra.

http://kelionesgidas.lt