Ar viską žinome apie automobilių lizingą ir draudimą?

Naujas automobilis, lizingas, pirkimas išsimokėtina. Su tokia schema yra susidūręs ne vienas Lietuvos Respublikos pilietis. Ir gerai, jeigu viskas gerai – tai yra, jeigu automobilis per visą jo lizingavimo laikotarpį nepatenka į eismo įvykį.

Priešingu atveju, nors visi lizinguojami automobiliai ir draudžiami Kasko draudimu, automobilį lizingu nusprendęs įsigyti asmuo turi praeiti „kryžiaus kelius“. Kodėl? Todėl, kad lizinguojamas automobilis yra apdraustas, dažniausiai, lizingo bendrovės naudai, o šiai didelio skirtumo nėra – ar žmogus toliau mokės įmokas, ar draudimo bendrovė padengs nuostolius.

Skirtumas yra paprastam žmogui, kuris, nesutarus su draudimo bendrove dėl draudimo išmokos, patenka į užburtą ratą – jis neturi automobilio, negauna draudimo išmokos, tačiau toliau turi mokėti lizingo bendrovei. Būtent tokią istoriją Prim.lt papasakojo skaitytojas iš Panevėžio:

Prieš porą metų automobilis, kurį vairavo skaitytojo žmona, susidūrė su Latvijos respublikos piliečio vairuojamu automobiliu ir kliudė dar vieną transporto priemonę. Šalys, sutarusios, kas yra kaltas, nekvietė policijos, užpildė įvykio deklaracijas ir išsiskirstė.

Pasak Policijos departamento atstovų, policijos nebuvo būtina kviesti, nes:

Policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą:

1. Jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus.

2. Jeigu su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių.

3. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Atskiro reguliavimo dėl užsieniečių nėra, tačiau turi būti įvertintos visos aplinkybės ir pasirenkamas toks tyrimo būdas, kad eismo įvykis būtų ištirtas pilnutinai ir visapusiškai.

Visgi, panašu, kad susidūrus trims automobiliams policijos pareigūnus būtų buvę kviesti tikslinga. Jie būtų tiksliai užfiksavę eismo įvykio aplinkybes, automobilių padėtį po susidūrimo ir kaltininkus. Dabar jau akivaizdu, kad toks dokumentas būtų palengvinęs vėlesnį lizingu automobilį nusprendusių pirkti panevėžiečių gyvenimą. Kadangi to padaryta nebuvo, vėliau, kaip baisioje pasakoje, prasidėjo... aiškinimusi ir teismų maratonas, kuri tęsiasi iki šiol, nes draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdraustas lizinguojamas automobilis, pasirodė, kad eismo įvykyje nuketėję žmonės nori sukčiauti.

Liūdniausia, šioje istorijoje yra tai, kad žmonės ne tik negavo draudimo išmokos (ir negaus, nes automobilis apdraustas lizingo bendrovės naudai), toliau priversti mokėti įmokas už automobilį, kuris jau porą metų nebevažiuoja, bet ir, pagal šiandien Lietuvoje galiojančius įstatymus, nelabai turi kam pasiskųsti, nes lizingo ir draudimo bendroves Lietuvoje, minimaliai kontroliuoja tik Lietuvos bankas, tačiau ir jis gali teikti tik rekomendacijas, o visi kiti klausimai, šalims nesutarus, sprendžiami išimtinai tesimuose. Tą patvirtinto ir kalbintų valstybinių institucijų atstovai:

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovo komentaras:

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, jog vartotojų ir finansų įstaigų ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Lietuvos bankas, informuoja, jog nėra kompetentinga pasisakyti Jūsų paklausime nurodytais klausimais, todėl siūlo kreiptis į Lietuvos Banką.

LR transporto priemonių draudikų biuro komentaras:

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nenagrinėja Jūsų laiške aprašomų atvejų/  ginčų. Draudimo įmonių veiklos priežiūrą bei vartotojų ginčus su draudimo įmonėmis sprendžia Lietuvos bankas.

Lietuvos Banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Priežiūros tarnybos atstovo komentaras:

Lietuvos bankas ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių (įskaitant ir draudimo įmones). Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinis, t.y. neprivalomas vykdyti. Privalomą sprendimą dėl tokio pobūdžio ginčo gali priimti tik teismas. Kreipimasis dėl ginčo nagrinėjimo į Lietuvos banką nėra privaloma ikiteisminė procedūra. Išsamiau apie ginčų nagrinėjimą Lietuvos banke galimas rasti http://www.lb.lt/gincu_nagrinejimas

Detalesnę informaciją apie Lietuvos banko nagrinėtus ginčus ir jų rezultatus galite rasti http://www.lb.lt/gincu_nagrinejimas_lietuvos_banke_statistika

Atsakant į klausimą dėl poveikio priemonių, taikytinų draudimo įmonėms, jos yra taikomos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (204, 205 str.). Reiktų pažymėti, kad sutartinių santykių kontekste šių poveikio priemonių skyrimas nėra aktualus, nes už pažeidimus privatinėje teisėje įprastai taikomos tokios individualaus pobūdžio priemonės, kaip pažeistos teisės kompensavimas (pvz., įpareigojimas išmokėti išmoką ir (ar) netesybas) ar įpareigojimas atlikti vienus ar kitus veiksmus (pvz., pripažinti asmenį naudos gavėju ir atitinkamai pakeisti sutartį).

Komentuodamas konkrečią situaciją, banko atstovas patikslino, kad:

Viskas priklauso nuo konkrečios draudimo sutarties sąlygų. Jei sutartis sudaryta lizingo bendrovės naudai, toks ginčas negalėtų būti nagrinėjamas Lietuvos banke, liktų teismas. Norėdamas išvengti teismų maratono (bylos dėl draudimo gali trūkti ne vienerius metus – red. past.), toks vartotojas turėtų bendrauti su lizingo bendrove ir prašyti peržiūrėti lizingo sutarties sąlygas ar pan.

Sakant paprasčiau, asmuo, nusprendęs lizinguotis automobilį, labai tikėtina, atsitikus nelaimei, bus paliktas vienas ir turės savarankiškai aiškintis tiek su lizingo bendrove, tiek ir su draudikais. Beje, pastarieji taip pat maloniai sutiko pateikti komentarą, tačiau čia buvo susidurta su vienu „bet“ – „Lietuvos draudimo“ atstovai pateikė bendro pobūdžio komentarą apie draudiminius ginčus, tačiau atsisakė komentuoti konkrečią situaciją, teigdami, kad taip jie elgiasi gerbdami kliento, konfidencialumą. Tad nors ir komentaras buvo gautas, kai kurių atsakymų į klausimus, tarkim tokius – kodėl draudikai neįvertinto to, kad nukentėjusi pusė raštu atsisakė savo draudikų biure pateiktų įrodymų arba kodėl draudimo bendrovės atstovas schemą nubraižė net neapsilankęs įvykio vietoje – gauta nebuvo.

Komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė:

„Lietuvos draudime“ žalų ekspertais dirbantys specialistai parenkami pagal turimą išsilavinimą, patirtį, funkcines kompetencijas, specialias žinias ir kitus, taip pat ir vertinant kandidatų vertybinį atitikmenį „Lietuvos draudimo“ vertybėms (http://www.ld.lt/privatiems-klientams/karjera/m%C5%ABs%C5%B3-kult%C5%ABra). Šiuo metu ekspertais dirba kelios dešimtys profesionaliai atrinktų specialistų, jų darbą koordinuoja grupių ir skyrių vadovai, su kuriais prireikus specialistai gali pasitarti, o sudėtingesni sprendimai, klientui to net nežinant, yra priimami kolegialiai. Visi „Lietuvos draudimo“ darbuotojai, bendraujantys su klientu, tai daro laikydamiesi klientų aptarnavimo standarto, užtikrinančio aiškų, suprantamą, mandagų ir profesionalų požiūrį. Kaip vykdomas kiekvieno įvykio tyrimas, sprendžia ekspertas, vadovaudamasis bendrovėje galiojančia žalų ekspertizių tvarka ir kitais vidiniais bendrovės dokumentais bei tvarkomis. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad įtartinų sukčiavimo situacijų atvejais, kai prireikia bylą tirti ilgiau, aiškintis papildomas aplinkybes, klientai būna linkę nepagrįstai kaltinti darbuotojus „psichologiniu spaudimu“, nors dažniausiu atveju, ištyrus situaciją paaiškėja, kad ekspertas pagrįstai prašė patikslinti įvykio aplinkybes (greitį, kelio dangą, stabdymo faktą). „Lietuvos draudimas“ tiria ir vertina visus pateiktus klientų skundus ir, kai pokalbiai yra įrašomi, ir visais atvejais kai susirašinėjama raštu, visuomet šie faktai tikrinami.

„Lietuvos draudimas“ nuolat pagal iš anksto parengtus grafikus atnaujina ir diegia naudojamą programinę įrangą. Kiekvienas vartotojas laisvas rinktis, kokia programos versija labiausiai atitinka jo poreikius. Rezultatai, gaunami naudojant šios programos skirtingas versijas nesiskiria, skiriasi  naudojimo patogumas vartotojui, grafinis vaizdavimo tobulumas (naujesnė programa „gražiau” atvaizduoja brėžinį). Vertinant į eismo įvykį patekusių automobilių apgadinimus kaip pavyzdį galima naudoti įvairius automobilių modelius. Sunku komentuoti konkretaus įvykio aplinkybes, kai neaiškus pats įvykis, todėl kaltinimai naudojant „20 metų nebegaminamus modelius” yra spekuliatyvūs (skaitytojas pateikė automobilių, kuriuos kaip pavyzdžius vertino ekspertas, nuotraukas – BMW 323, Mercedes Benz 116 (gamybos metai 1972 – 1980), Mercedes Benz 420 SE (gamybos metai 1995 – 1997)- red. past.)

Kiekvienas klientas, kuris yra nepatenkintas jo žalos tyrimu, gali pateikti skundą „Lietuvos draudimui“ arba Lietuvos bankui, kuris prižiūri visų draudimo įmonių veiklą (primename – Lietuvos banko sprendimai yra tik rekomendaciniai – red. past.). Pateikus skundą, visais atvejais, klientas gauna išsamų atsakymą. „Lietuvos draudimo“ ginčų sprendimo tvarka yra viešai skelbiama mūsų interneto tinklapyje: http://www.ld.lt/klientu-erdve/skund%C5%B3-suteikimo-tvarka 

Tai pat „Lietuvos draudimo“ atstovė maloniai patikslino, kad:

jei yra poreikis, bendrovės klientas gali pasinaudoti skundo pateikimo tvarka. Gali būti, kad tiriant žalą kilus įtarimų, draudikai kreipiasi dėl to į teisėsaugos institucijas, tokiais atvejais paprastai žalos nagrinėjimas užtrunka iki kol nėra gautos teisėsaugos institucijų išvados. Įprastais atvejais, net ir atliekant ekspertizes, jei yra pateikti visi reikalingi dokumentai, „Lietuvos draudimas“ žalas sureguliuoja ilgiausiai per 30 dienų. Per metus mes sureguliuojame 100 tūkstančių žalų, iš jų – 62 tūkstančius transporto žalų. Tai vidutiniškai per dieną sudaro 175 žalas. 2014 metų duomenimis, daugiau kaip 30 proc. visų žalų sureguliuota telefonu – klientui paskambinus į skambučių centrą, iš jų 21 proc. žalų išmoka apskaičiuota ir pervesta klientui pirmo jo skambučio į žalų skambučių centrą metu. 20 proc. žalų buvo sureguliuota per 1–5 dienas, 34 proc. – per 10 dienų, 55 proc. – per 20 dienų. 2015 metais efektyvindami savo veiklą, tikimės, šiuos rodiklius dar pagerinti. Kaip ir minėjau, nesigilinant dėl privatumo ir asmens duomenų į konkretų atvejį, jei atsiranda būtinybė dėl žalos ar įtariamų sukčiavimų kreiptis į teisėsaugą, mes visuomet taip ir darome, tokiais atvejais žalos nagrinėjimas užtrunka.

Bei suprantamai paaiškino, kad su sukčiavimui dėl draudimo išmokų draudikai susiduria ganėtinai dažnai:

„Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai per 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. iš viso ištyrė 527 sukčiavimo atvejus, nesąžiningai bandyta pasisavinti daugiau nei 1,4 mln. EUR. Teisėsaugos institucijoms perdavėme medžiagą apie 5 nusikalstamas grupuotes, besiverčiančias draudimo sukčiavimais (fiktyvūs autoįvykiai, automobilių vagystės, detalių vagystės), dar apie 30 tyrimų mūsų iniciatyva pradėta dėl pavienių sukčiaujančių asmenų. Vertinant sukčiavimus ir jų priežastis, esame suskaičiavę, kad 37 proc. atvejų yra įvykio aplinkybių klastojimas, 21 proc. apsidraudimas po įvykio, 15 proc. – įvykio inscenizavimas. „Lietuvos draudimas“ laikosi skaidrios veiklos standartų, ir visais atvejais, įtarus sukčiavimą, informaciją apie tai perduoda teisėsaugos institucijoms.

Draudikų, susiduriančių su nesąžiningai asmeninis, poziciją galima suprasti. Be to, jie patys, kaip matome iš komentaro, nevengia kreiptis į teismą, tačiau šiuo atveju bendrovės atstovė nutylėjo, kad teisminis draudikų ir piliečio ginčas užtrunka ne vienerius metus, kas reikalauja ne tik nemažų laiko, bet ir materialinių sąnaudų. Didelei draudimo bendrovei vieno kliento praradimas – nejuntamas, tad vėl blogiausioje padėtyje atsiduria tas pats paprastas draudimo ir lizingo bendrovių klientas – žmogus negali naudotis eismo įvykio metu sugadinta transporto priemone, jis, tikėtina, negali tikėtis draudimo išmokos net ir laimėjus bylą, nes ją gaus šiuo atveju kliento reikalais nelabai besidominti lizingo bendrovė, kuriai, beje, žmogus ir toliau privalo mokėti įmokas. Užburtas ratas, kurio beveik neįmanoma sutraukyti.

Kodėl taip yra, kad paprastas žmogus paliekamas likimo valiai? Turbūt šito reiktų klausti būtent tokius įstatymus priėmusių valdininkų, tačiau, kaip rodo patirtis, jie nelabai linkę komentuoti savo „tautos labui“ nuveiktų darbų, nesvarbu, draudimo, vaikų teisių ar socialinės apsaugos srityje tai būtų daroma. Tokia ta Lietuvos, kurios politikai postringauja apie būtinybę susigrąžinti emigrantus ar pasirūpinti pabėgėliais, tačiau nelabai ką daro, kad normaliai galėtų gyventi čia dar likę mūsų piliečiai, realybė, todėl savimi būtina pradėti rūpintis pačiam.

Pasimokius iš mūsų herojaus istorijos, apsidraudžiant, prieš lizinguojantis automobilį, susitarti su lizingo bendrove dėl išmokų avarijos atvejų ar dėl galimo bendrovės atstovavimo teisme, o bendrovei atsisakius pakeisti standartines, ir kaip matome, klientui labai nepatogias sąlygas, tiesiog kreiptis į kitą bendrovę. Ar tai padės? Sunku atsakyti, nes, panašu, niekas to nebandė, tačiau tai padaryti, siekiant išvengti mūsų straipsnio herojaus likimo, padaryti yra būtina. Taip pat visada, net ir nubraižę įvykio schemą, kvieskite policiją. Bus ramiau.  Nes priešingu atveju, automobiliui patekus į eismo įvykį, jūsų gali laukti ilgi ir sunkūs bylinėjimosi su draudikais ir lizingo bendrovėmis, metai. Jūs to norite?

V. Misevičius

Prim.lt