Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Dacia Sandero Stepway ir automatinė pavarų dėžė – dera?

Prekių ženklas „Dacia“ gan greit rado savo nišą bendroje automobilių rinkoje.
Nuotraukos

Prekių ženklas „Dacia“ gan greit rado savo nišą bendroje automobilių rinkoje. Ganėtinai erdvūs, patvarūs, ir, svarbiausia, pigūs automobiliai buvo kaip tik tai, ko dažnam Lietuvos vairuotojui reikėjo.

 

Problema buvo tik tame, kad visi siūlomi biudžetiniai modeliai – Sandero, Logan ar Lodgy – turėjo mechanines pavarų dėžes. Prabėgus keletui metų prancūzai suprato, kad automatinė pavarų dėžė šiems automobiliams yra būtina ir tada rinkai buvo pasiūlytas Dacia Sandero Stepway su automatine pavarų dėže. Automatinės pavarų dėžės debiutas prieš porą metų, tačiau proga susipažinti iš arčiau su APD ir 0,9 l benzininį variklį turinčia Dacia Sandero Stepway pasitaikė tik dabar. Ši, „pirmoji“ pažintis paliko dvejopą įspūdį...


Dacia Sandero Stepway nuo įprasto modelio skiriasi iki 197 mm padidinta prošvaisa, plastikinėmis arkų apsaugomis, bamperiu ir „ragais“ ant stogo. Versija su MPD mūsų šalyje gan populiari – per porą bandymų dienų vien Vilniaus gatvėse sutikau ne vieną Sandero. Ir visai nesvarbu, kad, skirtingai nuo Duster, Sandero neturi visų keturių varančių ratų. Toli gražu ne visiems to reikia. Daugeliui užtenka, kad automobilis primena krosouverį ir yra aukštas.

Apie Dacia išvaizdą teko girdėti įvairių atsiliepimų, tačiau daugelis sutinka, kad ji, lyginant su pirmaisiais modeliais, pasikeitė į gerą. Tobulėti, aišku, visada yra kur, tačiau nereiktų pamiršti, kad kalbame apie biudžetinį ir pigiausią modelį Lietuvos naujų automobilių rinkoje. Automobilis ganėtinai patrauklus, turi savų akcentų, tad nepretenzingam vairuotojui to kaip ir užtenka. Šį kartą gerokai svarbiau modelio funkcionalumas.

Dacia Sandero Stepway vidus primena bet kurią kitą naujesnės kartos Dacia. Interjeras nėra turtingas, tačiau simpatiškas ir apgalvotas. Juodą plastiką kiek pagyvina blizgantys intarpai, o ganėtinai didelis, lietimui jautrus multimedinis ekranas išvis nuteikia optimistiškai, tad galima nebegalvoti apie tai, kad priekinių žibintų šviesų aukštis reguliuojamas troseliais...

 

Papildomų valdymo organų – nedaug. Ant vairo sumontuoti nuolatinio greičio palaikymo mygtukai, valytuvų įjungimo svirtelės gale – informacinio prietaisų skydelyje esančio ekranėlio valdymas, centriniame panelyje – šildymo sistemos ratukai ir nuolatinio greičio sistemos įjungimas, centriniame tunelyje, po dešine vairuotojo ranka – „Start/stop“ funkcijos mygtukas.

Kairėje vairo kolonėlės pusėje vietos atsirado ne tik veidrodėlių reguliavimo svirtelei, bet ir „Eco“ režimo mygtukui. Radijo ir garso valdymas, kaip įprasta „Renault“ modeliuose – vairo kolonėlės dešinėje pusėje. Paprasta, aišku, lengvai pasiekiama. Galbūt dar norėtųsi platesnio vairo reguliavimo pasirinkimo, tačiau nepamirškime, kad prieš mus – biudžetinis automobilis.

 

Nesunkiai perprantamas ir centrinio, lietimui jautraus ekranėlio valdymas, tačiau navigacijos, jeigu jau ji yra, norėtųsi išmanesnės. Dabar vienos Vilniaus rajono gyvenvietės, esančios visai prie pat sostinės, ir jos gatvių, Sandero navigacija man taip ir nesurado.

Automobilis aukštokas, durelės atsidaro plačiai, tad įlipti ir išlipti – lengva. Viduje vietos apsčiai tiek sėdintiems priekyje, tiek ir gale. Vairuotojo vietoje patogiai įsikūrus aukštokam vyriškiui, erdvės už jo esančioje antros eilės sėdynėje užteko.

320 l bagažinės visiškai užtenka kasdienos poreikiams, o mėgstantys keliauti gali pagalvoti apie stogo bagažinę. Juolab, kad „ragai“ yra jau bazinėje sąrangoje. 

O štai automobilyje sumontuota automatinė, arba tiksliau, robotizuota 1 sankabos pavarų dėžė buvo opcija, kurios, bent kol kas, galima ir atsisakyti. Poroje su 0,9 l 90 AG bezininiu varikliu ji atrodė ganėtinai liūdnai. Taip, pasiekus kreiserinį greitį ir įjungus autopilotą, automobilis magistralėje tvarkingai judėjo nurodytu leistinu greičiu, tačiau tokio greičio pasiekimas arba bandymas lenkti kitas transporto priemones tapo savotišku išbandymu. Į staigų akceleratoriaus paspaudimą PD reagavo labai vangiai, dinaminėmis charakteristikomis automobilis taip pat nedžiugino. 

Kita vertus, jeigu žinote, kad niekur neskubate, nusiteikę važiuoti vidutiniu srauto greičiu ir nenorite patys junginėti pavarų, tokios PD visai užtenka. Savo darbą pavarų dėžė, kurioje yra tik trys režimai – atgal, neutralus ir pirmyn – atlieka. Tik reikia priprasti prie to, kad viskas vyksta palengva. Taip pat reikia pratintis ir prie to, kad PD nenumatytas stovėjimo režimas „P“, tad norint užvesti automobilį, tenka pažaisti, kol pavarų svirtis pataiko į „N“ režimą. Kitu atveju gal ir būtų keista, tačiau dabar, įvertinus transporto priemonės kainą – kaip ir normalu.

Tiesa, „Sostena“ atstovai minėjo, jog netrukus turėtų pasirodyti „vyresnis brolis“ – Dacia Duster – su APD ir dviguba sankaba. Žadama, kad Duster pavarų dėžė veiks taip, kaip ir priklauso moderniam „automatui“. Pagyvensim, pamatysim.

Daugiau priekaištų automobiliui nėra. Dacia Sandero paveldėjo laiko patikrintą ir puikiai net neprižiūrėtiems keliams tinkančią važiuoklę, tvarkingai sugeriančia net ganėtinai didelius kelio nelygumus. Vairo automobilis taip pat klauso puikiai ir, nepaisant to, kad yra aukštokas, posūkiuose išlieka stabilus. Degalų sąnaudos 6,4 l/ 100 km kelio – ne stebuklas, tačiau ir negąsdina – 0,9 l varikliukas daro, ką gali. Be to, pradinė automobilio kaina irgi nėra didelė.

Dacia Sandero Stepway, kaip ir kiti šio prekių ženklo modeliai, su kiekvienu atnaujinimu, vis labiau populiarėja. Tai, kad Dacia gali pasiūlyti APD – jau yra gerai, o kai automatinė pavarų dėžė dar veiks taip, kaip turėtų veikti naujame, moderniame automobilyje, konkurentams reiks rimtai susirūpinti. Juolab, kad pigesnių, panašaus dydžio ir funkcionalumo modelių, jie nelabai gali pasiūlyti.


Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt