Mercedes Benz V-klasė – patogiai ir prabangiai

Kol buvo gaminamas modelis Mercedes Benz Viano, apie pusę jo pirkėjų sudarė privatūs asmenys, norintys turėti prabangų vienatūrį. Viano pakeitęs naujasis V – klasės modelis iškart nusitaikė į du segmentus – lengvųjų ir komercinių automobilių. Įdomus sprendimas, kuris, panašu, gali pavykti. V – klasės dizainas – modernus ir išbaigtas, salonas – erdvus ir kokybiškas, plačios jo transformacijos galimybės, esant reikalui, leidžiančios naująjį vienatūrį paversi „krovininiu transportu“. Aišku, mažai tikėtina, kad kas nors pirks V klasę tokiam tikslui, bet, kaip sakoma, galimybė yra.

Kita vertus, toks V-klasės dvylipumas sukelia ir tam tikrų nepatogumų. Taip, tai puikus automobilis įmonės vadovų ar VIP klientų kelionėms, tačiau ar tikslingą jį, lyginant su pasitraukusiu Viano modeliu, vertinti kaip šeimyninę transporto priemonę? Automobilis išvaizdus, patogus, tačiau variklis – tik 2,2 l 190 AG, o kaina... Galvojant apie automobilį gausiai šeimai, alternatyvų mūsų rinkoje yra.

Tikėtina, kad panašios abejonės kankino ir Mercedes Benz inžinierius, todėl vairuotojo vietą jie padarė labiau „darbinę“, negu „skirtą laisvalaikiui“.

Nors sėdynė – valdoma elektra ir turi reguliuojamą nugarėlės išgaubimą, teko gerokai pavargti, kol susiradau sau patogią padėtį. Tai kiek nustebino, nes visuose iki šiol bandytuose „mercedesuose“ vairuotojo vietoje įskurdavau labai greitai. Šį kartą man tai pavyko tik magistralėje, kai automobilis riedėjo „autopilotu“, o greitį galėjau reguliuoti ant vairo esančiu mygtuku. Įvažiavus į miestą, kur „dirbti“ reikėjo daugiau, sėdynės nustatymus vėl reikėjo keisti.

 Kita vertus, į automobilį labai patogu įlipti ar iš jo išlipti. Matomumas iš vairuotojo vietos, jeigu ne masyvus priekinio stiklo statramsčiai, taip pat būtų idealus. Panelis dailiai įkomponuotas į automobilio priekinę, o štai centrinio kompiuterio ekranėliui vietos vėl neliko – jis ir šiame modelyje atrodo, tarsi „prilipdytas“. Juo naudotis tai netrukdo, bet bendrą vaizdą kiek gadina. Įdomi detalė – skirtingai nuo pastarųjų metų mados, ekranėlis nereaguoja į prisilietimus. 

Jį valdyti galima tiek lietimui jautria „pelyte“, tiek pasukamu ratu ir mygtukais.

Kaip veikia ši įranga ir ką gali borto kompiuteris, pasiaiškinti reiktų prieš leidžiantis į kelią. Automobilis turi 360 laipsnių vaizdo kamerą, reguliuojamą salono apšvietimą, apšvietimą, įsijungiantį automobilį atrakinus per atstumą, balso stiprinimo funkciją, vairuotojo sėdėseną „tikrinančius“ diržus ir dar daug visokių papildomų saugą ir patogų važiavimą turinčių užtikrinti sistemų.

 Funkcijų daug, galimybės plačios, tad bandant jas analizuoti pakeliui, vairuotojo dėmesys ilgam nukrypsta nuo kelio. Nors V – klasė, labai modernus ir „išmintingas“ automobilis, labiausiai saugumas vis dar priklauso nuo vairuotojo.

 Turbūt nuo jo priklausys ir keleivių pojūčiai, nes, kalbant apie „keleivių skyrių“, čia Mercedes inžinieriai padarė viską, ką galėjo. Akivaizdu, kad keleiviai V – klasei jokių priekaištų neturės. Standartinio ilgio modelio salone lengvai įsikurs 5 suaugę žmonės, turintys savo atskirą staliuką, o bagažinėje užteks vietos jų daiktams. Esant poreikiui, galima užsisakyti ir gerokai ilgesnį modelį, turintį dar talpesnę bagažinę.

 Kiekvienos sėdynės nugarėlė reguliuojasi atskirai, sėdynės turi porankius, į saloną išvesta atskira klimato kontrolės sistema. Keliauk ir mėgaukis. Sėdynes galima tiek stumdyti po saloną, tiek išvis išimti. Beje, išimti, lengviau negu įstatyti atgal, o ir išėmus reikia sugalvoti, ką su jomis veikti, nes viena sėdynė sveria 30 kg.

 Patenka keleiviai į saloną pro plačiai atsiveriančias elektra valdomas duris. Bazinėje versijoje V – klasė turi tik dešines dureles, kaires tenka užsisakyti papildomai. Durelių plotis – 837 mm, aukštis – 1 220 mm. Įlipimą palengvina papildomos rankenėlės ir laiptelis. Automobilio nuotolinio valdymo pultelį galima užprogramuoti taip, kad paspaudus atsidarytų bet kurios pusės durelės, bet reikia žinoti, kad visada atsidarys tik vienerios.

Durelės atsidaro tiek patraukus už rankenėlės, tiek paspaudus mygtuką, bet čia susidūriau su dar vienu „bet“. Jos sunkios, masyvios ir užtikrintai juda į priekį – atsitrenkusios į mano ranką, durelės nesustojo, o pamėgino ją prispausti. Keistas nejautrumas ypač turint omenyje durelių svorį ir tai, kad jų kelyje gali pasitaikyti vaikas. Analogiškai „agresyviai“ elgėsi ir elektrinės bagažinės durelės – sutikusios kliūtį jos ne tik kad nepakilo atgal, bet netgi nesustojo. Gamintojas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu durelių „kelyje“ pasitaikys vaikas, jis, mažų mažiausiai, išsigąs. Šiuo atveju nepadės ir atskirai atidaromas bagažinės durelių stiklas, ką galima vertinti kaip modelio privalumą.

Kelyje V-klasė irgi kiek nustebino. Prisisegti automobilyje privalo visi, tačiau galinių sėdynių keleiviai, dažniausiai, to nedaro. V-klasėje segsis visi, kitaip staigesniuose posūkiuose keleiviai rizikuoja išslysti iš savo vietų. Nors sėdynės – prabangios ir reguliuojamos, šoninio palaikymo joms trūksta. Sėdint trečioje eilėje pasijaučia ir visi neprižiūrėtų kelių „smagumai“. Vokiečiai turbūt pamiršo, kas yra ne tik neasfaltuotas, bet ir neišlygintas kelias, o mūsuose tai vis dar realybė...

Taip pat važiuojant susidaro įspūdis, kad Mercedes Benz inžinieriai, pasirūpinę variklio garso izoliacija, jos kiek pagailėjo salonui – variklio pakeliui beveik nesigirdi, tačiau girdisi riedančių ratų keliamas triukšmas.

Teigiamai nuteikė automobilio stabilumas. Nors V – klasė, ganėtinai sunkus vienatūris, stabilumą jam padėjo išlaikyti speciali stabilizacijos sistema.

Mieste, ne savo noru, galėjau stebėti, kaip veikia sistema perspėjanti apie susidūrimą. Ji operatyviai sureagavo į tarp eilių nardantį „šachmatininką“ ir padėjo išvengti nelabai malonaus kontakto.

Mercedes Benz V klasė turi elektrinį vairo stiprintuvą, užtikrinantį momentinę automobilio reakciją į vairo pasukimą, leidžiantį nesunkiai apsukti ganėtinai masyvų vienatūrį net ir nedidelėje erdvėje, tačiau visiškai užgožiantį atgalinį ryšį. Vairuotojui tarsi duodama suprasti – tiesiog sukiok vairą ir dėl nieko nesirūpink, elektronika viską padarys pati.

Tokiu atveju, kai pagaliau pavyksta patogiai įsikurti sėdyne, belieka mėgautis važiavimo malonumais. Lygiame kelyje buvo proga išbandyti skirtingas galimas važiavimo sistemas – ekonominę, patogią ir sportinę. Nors automobilis ir didelis, skirtumas tarp sistemų buvo ganėtinai aiškiai juntamas. Ypač akivaizdūs dinamikos pokyčiai buvo tarp „Eco“ ir „Sport“ sistemų. Logiška, kad jos turi skirtis, tačiau ne visuose dideliuose automobiliuose tas skirtumas buvo toks juntamas, kaip V- klasėje. Degalų sąnaudos po visos dienos kelionių taip pat negąsdino – 7,6 l/100 km. Gražūs skaičiai, įvertinus, kiek žmonių ar daiktų automobilis gali pervežti. Ir neabejotina, kad V klasė juos vežios. Galbūt šis modelis mūsų krašte netaps „šeimyniniu automobiliu“, tačiau jį tikrai mielai savo automobilių parke turės sau tai galinčios leisti įmonės, kurių vadovai mėgsta keliauti patogiai, ar kurias dažnai lanko VIP svečiai.

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt