|
|
Antroji „Opel Vivaro“ karta
|
Komercinis automobilis „Opel Vivaro“ – vienas komercinio transporto rinkos senbuvių – pirmoji automobilio karta buvo gaminama net 13 metų ir buvo užėmusi ne tokią jau mažą Europos rinkos dalį. Visgi permainų laikas atėjo ir pagaliau „Opel“ pristatė antrąją „Vivaro“ kartą.
Bendrą platformą su „Renault Traffic“ gavęs automobilis išsiskiria fūturistiniu dizainu: didelis, kampuotas automobilis su milžiniškais žibintais, LED intarpais ir chromuotomis radiatoriaus grotelėmis iš tolo matomas automobilių sraute. Geometrinės kėbulo formos turi ir praktinę pusę – automobilio krovinių skyriaus tūris, priklausomai nuo modelio ilgio, gali būti nuo 5,2 iki 8,6 m3.
Galvodamas apie pirkėjų poreikius, „Opel“ siūlo ne tik krovininius ar tentinius, bet ir keleivinius „Vivaro“. Bet kurios modifikacijos automobilis atrodo stilingai ir solidžiai, o didelis priekinis stiklas užtikrina gerą matomumą, kas, vairuojant furgoną, yra būtina.
Eilinį kartą tuo įsitikinau praleidęs kelias dienas prie keleivinio „Vivaro“ vairo. Šis modelis tinka tiek žmonėms, turintiems dideles šeimas, tiek ir įmonėms, užsiimančioms keleivių pervežimu arba norinčioms savo auto ūkyje turėti keleivinį autobusiuką.
Paprastai, kai komercinius automobilius perka įmonė, juos vairuoja ne tie žmonės, kurie juos pirko. Vadovams mažai rūpi vairuotojų darbo sąlygos, tad smagu, kad šiuo klausimu pasirūpino „Opel“ inžinieriai. Būsimų „Opel Vivaro“ vairuotojų laukia gal ir ne pati prabangiausia, bet patogi ir funkcionali „darbo vieta“. Patogi, reguliuojama sėdynė, reguliuojama vairo kolonėlė, elektra valdomi priekiniai langai ir veidrodėliai – atrodytų, smulkmenos, tačiau furgone, skirtingai nuo lengvojo automobilio, jų nebuvimas labai aiškiai pasijaučia.
Bandytas „Vivaro“ modelis taip pat turėjo nuolatinio greičio palaikymo sistemą, lietaus daviklius, parkavimosi daviklius, pusiausvyros stabilizavimo sistemą ir galino vaizdo kamerą, vaizdą perduodančią į galinio vaizdo veidrodėlį. Nors vaizdas veidrodėlyje kiek mažesnis negu būtų ekrane, jis ten pasirodo operatyviai, tik įjungus atbulinę pavarą.
Kiek teko pastebėti, kai vaizdas perduodamas į kompiuterio ekraną, perdavimas, ypač tik įjungus variklį, užtrunka kiek ilgiau, tad šiuo atveju toks sprendimas pasiteisina.
Beje, lietimui jautrų kompiuterio ekraną, su navigacija, žemėlapiais ir t.t., automobilis taip pat turėjo. Ekranas matytas, puikiai pažįstamas, tad naršyti ieškant informacijos ar derinant nustatymus nebuvo sunku.
Džiugino ir tai, kad lyginant su bandytais lengvaisiais „Opel“ modeliais, nereikėjo galvoti apie papildomas programas išmaniajam telefonui – navigacija buvo integruota.
„Darbinę“ informaciją – degalų sąnaudas, pranešimus, galimus nuvažiuoti kilometrus ir pan. – buvo galima stebėti prietaisų skydelyje esančiame ekranėlyje. Informacija valdoma kairėje esančios svirtelės gale sumontuotais mygtukais, prie kurių greitai priprantama.
Ant vairo – tik porą mygtukų, susietų su nuolatinio greičio palaikymo sistema. Muzikos valdymas, kaip ir viename, gerai pažįstamame modelyje – po vairu, pritvirtintas prie kolonėlės.
Vairuotojo patogumui automobilio priekyje gausu stalčiukų, kišenėlių ir vietų, susidėti važtaraščiams, užsakymo lapams ir kitokiai dokumentacijai. Priekinio keleivio skydelis nuo saulės netgi turėjo veidrodėlį. Savotiška prabanga komerciniame transporte.
Vairuotojas ir priekinis keleivis gali pasidžiaugti erdve ir vietų patogumu – jų sėdynės turėjo ir atlekiamus, labai patogius ranktūrius. Negali skųstis erdve ir salone įsikūrę keleiviai.
Keleiviams skirtos dvi eilės į kurias nesunkiai galima patekti pro stumdomas šonines dureles. Jų patogumui išvestos ir oro padavimo angos, tad žiemą nešals ne tik vairuotojas, bet ir keleiviai. Bandytas modelis stumdomas dureles turėjo tik dešinėje pusėje, tačiau norint galima užsisakyti automobilį, kur keleiviams skirtos durelės būtų abejose automobilio šonuose. Galvojant apie nuolatinį žmonių pervežimą, toks variantas būtų patrauklesnis.
Automobilis gali pervežti ne tik septynis keleivius, bet ir jų daiktus – vietos bagažinėje, kuri pagaliau gavo ir papildomą, nuo svetimų akių daiktus saugantį dangtį tikrai apstu. Daiktų ir krovinių įkėlimą ir iškėlimą palengvina tai, kad durelės gali atsidaryti devyniasdešimties laipsnių kampu. Tačiau sunku nustatyti tikrą bagažinės talpą, nes ilgesni kroviniai labai puikiai telpa į po sėdynėmis paliktą atvirą erdvę. Ten taip pat sėkmingai galima sutalpinti ir nedidelius lagaminus ar krepšius, kurie saugiai įsikuria tarp sėdynių kojelių.
„Opel Vivaro“ džiugina ne tik išvaizda ar keleiviams skirta erdve, bet ir važiavimo savybėmis. Bandytas modelis turėjo 1,6 l Bi Turbo 140 AG variklį ir mechaninę 6 pavarų dėžę. Du darniai veikiantys turbininiai kompresoriai užtikrina ne tik našų variklio darbą, bet ir degalų taupymą. Gamintojas deklaruoja, kad mišriu režimu naujasis „Vivaro“ turėtų naudoti 6 l/100 km., man po kelių dienų važinėjimo borto kompiuteris rodė 6,4 l/ 100 km. Taigi, turime vieną tų retų atvejų, kai deklaruojamos ir realios sąnaudos beveik nesiskiria.
Furgono važiuoklė sureguliuota tarsi mūsų keliams, tad sėdėdamas prie vairo ganėtinai greitai pamiršti, kad vairuoji ne lengvąjį automobilį. „Vivaro“ gerai pasirodė tiek magistraliniame kelyje, tiek ir senokai greideriuotuose sodo keliukuose. Patogiai automobilyje jautėsi ir priekinis keleivis, ir sėdintis gale – jie nejautė diskomforto nei šturmuojant kelio duobes, nei ganėtinai dideliu greičiu peršokus „gulintį policininką“. Aišku, prieš „policininkus“ reikėtų pristabdyti, bet buvo smalsu pabandyti, kaip didelis automobilis įveiks tokią, vis dažniau sutinkamą, kliūtį. Su užduotimi „Vivaro“ susitvarkė puikiai.
Nustebino ir tai, kad ganėtinai didelis automobilis ganėtinai statų kalną įveikė 6 pavara, judant maždaug leistinu toje vietoje greičiu. Su šia užduotimi ne visada pavykdavo susidoroti bandytiems lengviesiems automobiliams.
Tiek gerame, tiek ir prastame kelyje vairo „Vivaro“ klausė be priekaištų – manevringumo šiam furgonui galėtų pavydėti ir kai kurie lengvieji automobiliai. Garso izoliacija taip pat tvarkingai „dirbo“ savo darbą, tad pašaliniai garsai salone nevargino. Matyt, suprasdami, kad keleivių patogumas šiuo atveju labai svarbus, „Opel“ inžinieriai pasistengė.
Ar „Vivaro“ mūsų krašte pirks dideles šeimas turintys žmonės? Gal vienas kitas. Ar pirks šį automobilį įmonės? Tikrai taip. Jis erdvus, patogus, lengvai valdomas ir ekonomiškas. Tai turėtų džiuginti įmonių vadovus. Be to, jis puikiai klauso vairo, tinkamai reaguoja į „komandas“ ir pasižymi ypatingai patogia vairuotojo vieta. Tai turėtų džiuginti tuos, kuriems automobilis taps „nuolatine darboviete“. Taip pat kelione „Opel Vivaro“ liks patenkinti ir keleiviai. Argi reikia kažko daugiau?
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
Prim.lt