„Skoda Superb III“ - susipažinkime

„Skoda“ automobilius lietuviai pažįsta ganėtinai ilgai ir dažnokai juos linkę vertinti būtent per savo asmeninių patyrimų, siejamų su naudotu transportu, prizmę. Įprotis, kurio reiktų atsisakyti, nes pirmosios Lietuvoje pasirodžiusios „Skoda“ ir dabartiniai modeliai gerokai skiriasi. Dar daugiau, trečiosios kartos „Superb“ skiriasi netgi nuo savo pirmtako. Dabartinis modelis yra 22 mm ilgesnis (4 861 mm), 47 mm platesnis (1 864 mm), ratų bazė pailgėjo 80 mm (iki 2 841 mm).

 Išoriškai automobilis, lyginant su ankstesne karta pasikeitė palyginti nedaug – nebeliko „sunkios“ galinės dalies, viršutinėje automobilio pusėje vyrauja plastiškos formos, apatinė dalis išsiskiria laužytomis linijomis. Klasikinė, atpažįstama išvaizda.

Daugiau permainų galima įžvelgti žibintuose – juos „puošia“ skersinės ir išilginės šviesios diodų juostelės. Beje, žibintai tapo „protingais“ – dabar nebereikia žaisti perjungiant tolimas ar artimas šviesas. Automobilio kompiuteris tai atlieka pats.

Lengvesnes ir tvirtesnis tapo kėbulas, tad dabar „Skoda Superb“ – tvirtas ir saugus automobilis, neturintis „viršsvorio“. Plika akimi to nepamatysi, tačiau ir bandyti nesiūlau, nes savo laiku tai jau padarė „EuroNCAP“.

Bandytas modelis turėjo ir automatiškai bagažinę atidarančią sistemą, reaguojančią į kojos judesį po galiniu bamperiu, tačiau ar tikrai jos reikia, nes bagažinė atsidaro reaguodama į bet kurio šalimais esančio asmens koją. Ir nebūtinai tai bus vairuotojas.

Kalbant apie vairuotoją, jis gali pasidžiaugti puikia „darbo vieta“ – apžvalga iš vairuotojo vietos gera, sėdynė – patogi, gal tik šoniniai veidrodėliai galėtų būti kiek didesni. Laimei, manevruojant gelbsti galinio vaizdo kamera, kuri tokiam automobiliui yra būtina bei visą aplinką stebinys (ir kartais erzinantys) parkavimosi davikliai.

Jeigu kažkas erzina, kas nors turi ir džiuginti.  „Superb“ džiuginančių detalių buvo daug. Viena jų – galinių keleivių patogumas. Jie gauna ne tik ypatingai didelę erdvę, bet ir turi savo atskirą klimato kontrolės sistemą, patogų atlenkiamą centrinį ranktūrį, gali turėti tik galiniams keleiviams skirtą pramoginę multimedinę sistemą, o naujas priedėlis „Skoda Media Command“ leidžią viską valdyti sėdint būtent ant užpakalinių sėdynių. Prie sistemos keleiviai gali prisijungti per išmanųjį telefoną, naudojant „Skoda“ priedėlį ir Wi Fi prisijungimą.

Priklausomai nuo poreikių, muzikos skambėjimo „vietą“ taip pat galima nustatyti individualiai. Visai kaip premium segmento modeliuose.

Specialiai šaltam orui, kokio, panašu, visgi sulauksime, automobilyje sumontuotas papildomas šildytuvas, šildomomis gali būti ne tik priekinės, bet ir galinės sėdynės, priekinis stiklas ir net langų plovimo purkštukai. Priekinės sėdynės, tiesa, už papildomą kainą, gali būti netgi vėdinamos.

Turint omenyje visas modernias ir inovatyvias technologijas, kurios buvo panaudotos „Superb“, prieš leidžiantis su šiuo automobiliu į tolimą kelionę, reiktų labai atidžiai išstudijuoti instrukciją ir tik žinant viską, ką gali naujasis modelis, pagaliau sėsti prie vairo. Juk šiaip ar taip, „Superb“ turi įmontuotus net 29 „protingus“ gamintojo sistemos „Simply Clever“ sprendimus.

Vienas tokių – sulankstomos tiek priekinės, tiek ir galinės eilės sėdynės ir atskira ertmė galiniame ranktūryje, leidžianti tarkim tokius daiktus kaip slidės gabenti viduje, tuo pačiu paliekant vietos 4 žmonėms.

Bagažinė taip pat turi kuo nustebinti. Tai ne tik nauji fiksavimo diržai, leidžiantys saugiai pervežti net pavienius krovinius, bet ir išimamas nešiojamas prožektoriukas, užtikrinantis, kad „Superb“ vairuotojas ir keleiviai niekada „neklaidžios tamsoje“.

 „Skoda Superb“ tapo pirmuoju čekų įmonės modeliu, gavusiu dinaminę važiuoklės kontrolės sistemą DCC, turinčią važiavimo režimų reguliavimą (Driving Mode Select). Ši sistema leidžia nustatyti automobilio važiavimo tipą pagal savo asmeninius poreikius. Taip pat vairuotojas gali rinktis ir iš gamyklinių – „Standard“, „Sport“ ar „Comfort“ – nustatymų. Priklausomai nuo pasirinkimo, keičiasi amortizatorių, elektrinio vairo stiprintuvo ir kitų mazgų darbas.

Smagu tai, kad automobilio važiavimo režimai aiškiai skiriasi. Magistraliniu keliu pats tas važiuoji įjungtu „Comfort“, o manevruojant miesto gatvėse galima pagalvoti apie „Sport“ variantą, kuriam atlikti staigesnius manevrus padeda elektroninis diferencialo blokatorius „XDS+“. Ši sistema užtikrina, kad įveikiant posūkius, tiek lėtėjant, tiek ir didinant greitį automobilis elgsis nuspėjamai ir bus kontroliuojamas. Elektroninis modulis aktyvuoja vidinio rato stabdžius, tuo pat metu didindamas išorinio rato sukimo momentą. Tai palengvina vairavimą ir leidžia saugiai įveikti posūkius net ir didesniu greičiu. Lengviau tokį automobilį suvaldyti ir slidžiuose keliuose.

„DSG“ pavarų dėžė, kurią turėjo bandytas „Superb“, ne tik darniai dirbo kartu su 2,0 l TDI 190 AG varikliu, bet irgi reagavo į važiavimo režimo pasirinkimą – sūkių skaičius, prie kurių buvo perjungiamos pavaros, važiuojant „Comfort“ ir „Sport“ režimais gerokai skyrėsi. 

Be minėtų režimu, konkrečiu atveju automobilis dar turėjo individualų ir „Eco“ važiavimo režimus. Kaip ir priklauso, įjungus „Eco“ režimą visos automobilio sistemos – variklis, kondicionierius ir t.t. – pradeda taupyti degalus. Norint sužinoti, kiek iš tikro degalų sutaupoma, reiktų atlikti atskirą eksperimentą, tačiau mygtukas „Eco“, esantis daugelyje naujos kartos automobilių, vairuotojus visada nuteikia pozityviai ir leidžia pasijusti „žaliems“. Tą patį galima pasakyti ir apie jau bazinėje sąrangoje esančią funkciją „Start/Stop“. Psichologiškai tai veikia gerai, tačiau ar tikrai duoda realią naudą?

Dar viena naujovė, kuria gali pasigirti „Skoda Superb“ – elektroninis stovėjimo stabdis, ne tik neužimantis vietos salone, bet ir patikimiau saugantis automobilį.

Pagal aprašymą, bandytas modelis turėjo 100 km/val. pasiekti per 7,7 s., maksimalus greitis siekė 237 km/val., o vidutinės kuro sąnaudos turėjo suktis apie 4,5 l/100 km. Praktikoje, deja, ne viską pavyko išbandyti, tačiau jeigu įsibėgėjimas iki 100 km trunka panašiai tiek, kiek žada gamintojas, tai kuro sąnaudos skyrėsi litru ir siekė 5,5 l/100 km.

Užtat kelyje automobilis elgėsi be priekaištų. Juo buvo malonu keliauti tiek betoniniu keliu, tiek ganėtinai dideliu greičiu įveikti posūkius asfaltuotuose vingiuose. Gal tik galėtų įsibėgėjant 190 AG variklis būti kiek tylesnis, nes spūstelėjus akceleratorių, į priekį „Superb“ šokdavo smarkiai „riaumodamas“.

„Skoda“, tęsdama pagrindinio koncerno tradicijas, ir toliau rinkai siūlo klasikinius, įprastus modelius. Konservatyvių pažiūrų vairuotojams tai patiks, tačiau trokštantys radikalių permainų gali ir nusivilti.

Jeigu išorė, nors nedaug, bet pakito, vidus liko toks pat, kiek per daug, suvaržytas, be džiuginančių akcentų. Tiesa, automobilis turi galinčia spalvas keisti apšvietimo „juostelę“ paslėptą priekinėje prietaisų panelio ir durelių dalyje, tačiau pats prietaisų skydelis liko toks pats „pilkas“. Kiek malonesni ir paprastesni galėtų būti ir mygtukai ant multifunkcinio vairo.

Kita vertus, variklių gausa, ir turtinga sąranga ir papildomos opcijos gali pritraukti ir Premium segmento modelių gerbėjus. Tereikia vieną kartą pavažiuoti šiuo automobiliu, išbandyti bent dalį iš 29 naujovių ir taps aišku, kad „Skoda Superb“ – puikus pasirinkimas žmonėms, kurie žino, ko nori, tačiau nėra nusiteikę papildomai mokėti vien už prekių ženklo pavadinimą. „Skoda Superb“, tikėtina, rinksis tie, kuriems svarbiausia – kokybė, patogumas ir praktiškumas, o ne skambūs pavadinimai. Šiai dienai „Skoda“ savo pirkėjams gali pasiūlyti beveik visas Premium segmento modelių opcijas, tad kam mokėti daugiau?

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt