|
|
|
Toyota C-HR – trokštantiems dėmesio
|
Japonai visada žavėjo savo noru „išsišokti“ ir taip patraukti visuomenės dėmesį. Tą galima pastebėti šiandieninėje jų kultūroje, televizijos laidose ir... automobilių pramonėje.
Tokias tendencijas dar kartą patvirtinto naujausias „Toyota“ modelis – C-HR. Realus miesto krosouveris, labiau primenantis projektinį modelį. Ir pavadinimas pasirinktas netipiškas „Toyotai“ – trijų raidžių abreviatūra.
Viduje automobilis stebina toliau. Toks jausmas, kad „Toyota“ vadovybė atostogavo arba per darbų gausą tiesiog praleido pro akis dizainerių teikiamas idėjas. Kita vertus, galbūt tai buvo padaryta tyčia, nes patirtis, kai netikėti sprendimai automobilių pramonėje duoda teigiamus rezultatus, jau yra. Bet kokiu atveju, Toyota C-HR išėjo netipiškas, dėmesį iš tolo patraukiantis automobilis, tad dabar belieka sulaukti kaip į šį japonų eksperimentą sureaguos pirkėjai. Tikėtina, kad vyresnio amžiaus ar konservatyvių pažiūrų vairuotojų jis nesudomins, tačiau gali pritraukti nemažai jaunosios auditorijos. Juolab, kad tokia radikalia išvaizda pasižyminčių analogų, šiai dienai, konkurentai nebalai turi.
Kupe tipo kėbulas, kampuotos linijos, griežtos, „laužytos“ formos, masyvios ratų arkos, „paslėptos“ galinių durelių rankenėlės, tarsi per jėgą į kėbulą įsprausti žibintai. Akivaizdu, kad siekis eksperimentuoti su forma per pastaruosius keletą metų pažengė gerokai į priekį. Taip pat darosi įdomu, ką dar nuveiks dizaineriai ir kaip automobiliai atrodys dar po 5 ar 10 metų? Juk ir tada reikės kuo nors nustebinti pirkėjus.
Nepaisant savo neivisai „tojotiškos“ išvaizdos, C-HR perėmė geriausius šeimos „bruožus“. Automobilis išėjo praktiškas, ergonomiškas ir ekonomiškas.
Prie automobilio vairo nesunkiai telpa net ir aukštesnis vairuotojas, salone vietos užtenka keturiems žmonėms. Bagažinė, tiesa, kiek mažoka, tačiau keli pirkinių krepšiai ar asmeniniai daiktai joje tikrai tilps.
Vairuotojo vieta, kaip ir daugelyje „Toyota“ modelių – patogi ir apgalvota. Mygtukų daug, tačiau jie visi išdėstyti patogiai ir nesunkiai pasiekiami ranka. Jų funkcijos – aiškios arba lengvai nuspėjamos.
Darbinė informacija apie degalų sąnaudas, akumuliatorių įkrovimą (bandytas modelis buvo hibridinis), navigacija ir k.t. pateikiama lietimui jautriame ekrane. Jis funkcionalus, lengvai perprantamas, tačiau atrodo tarsi būtų „prilipdytas“ paskutinę akimirką, kai automobilio kūrimo darbai jau buvo baigti ir tik tada buvo prisiminta, kad nėra borto kompiuterio ekrano. Manau, kad sumontavus ekranėlį kiek žemiau, priekinis panelis atrodyti harmoningesnis. Juolab, kad vietos tam tikrai buvo.
„Toyota“ atstovai papasakojo, kad automobilis buvo kuriamas kartu su sportininkais, todėl jo interjere gausu „sportiškų“ detalių – apdailos intarpai, sėdynės, automobilio svorio centro indikatorius ir t.t. Nors kiek abejoju, kad ši funkcija dažnai būtų naudojama. Įprastomis vairavimo sąlygomis ji nėra būtina, o rimtos bekelės, nors automobilis ir aukštokas, ne CH-R stichija.
Priekinės vairuotojo ir keleivio sėdynės –ypatingai patogios. Aukštos, užtikrinančios puikų šoninį palaikymą. Sėdintiems gale pasisekė mažiau. Nors vietos čia kaip ir užtenka, tačiau nėra taip įprasto, atlenkiamo centrinio ranktūrio, nepasirūpinta į galą atvesti papildomą oro padavimo kanalą, tad mūsų ne pačiomis šilčiausiomis žiemomis sėdintieji gale gali ir kiek pašalti. Be to, gale įsikūrę keleiviai turės tenkintis ir palyginti mažais šoniniais langeliais. Ką padarysi, menas reikalauja aukų.
Bandytas modelis turėjo benzininį 1,8 l 97 AG benzininį variklį, elektrinį motorą ir 6 pavarų APD. Pastarosios veikimo iki galo taip ir nesupratau. Savo funkcijas PD atliko be priekaištų – pavaros buvo perjungiamos tiksliai ir nejuntamai, tačiau kam inžinieriai numatė atskirą „B“ režimą, jeigu jį įjungus, vis tiek beveik iškart pradeda veikti ir vidaus degimo variklis? Be to, kiek pamenu ankstesnius hibridinius „Toyota“ modelius, pasibaigus benzinui (jeigu „B“ režimas skirtas būtent tam), elektromotoras įsijungdavo automatiškai.
Taip pat nustebino tai, kad nebuvo numatyta mechaninė pavarų perjungimo funkcija. Gal ji nėra labai dažnai naudojama, tačiau daugumas modelių su APD ją turi. Daugelis, bet ne C-HR. Galbūt inžinieriai taip pasielgė žinodami, jog C-HR dinamika nedžiugins. Bent jau bandytas modelis „riaumojo“ ganėtinai garsiai, tačiau iki 100 km/val. ribos spidometro rodyklė kilo labai ilgai. Mieste, kur leidžiamas greitis gerokai mažesnis, tai dar nebuvo labai juntama, bet išsukus į aplinkkelį automobilio „lėtumas“ pasijautė labai aiškiai.
Važiuoklė – panašiai kaip ir variklis, sukėlė nemažai klausimų. Aukštokas automobilis ganėtinai smarkiai pasvirdavo posūkiuose, atgalinio ryšio su vairu beveik nebuvo. Kita vertus, duobėtuose kaimo keliuose smarkiai nekratė, o aukšta prošvaisa užtikrino, kad pravažiuosime ir ne visai prižiūrėtais miško keliukais.
Maloniai nuteikė pagalbinės automobilio sistemos – adaptyvinė nuolatinio greičio palaikymo sistema ne tik išlaikė saugų atstumą iki priešais važiuojančio automobilio, bet ir klusniai sustabdė C-HR, kai priešais važiavusi transporto priemonė sustojo. Kelio linijas stebinti sistema užtikrintai laikė automobilį juostos viduryje net ir paleidus vairą. Gal tik borto kompiuterio reakciją ir „važiavimą be rankų“, galėtų būti kiek aštresnė. Tarkim, tokia kaip apie galimą susidūrimą įspėjantį ir stabdžius reikalaujanti spausti sistema. Pastarieji, kiek teko išbandyti, veikė labai patikimai ir užtikrintai.
Degalų sąnaudos po poros dienų eksperimentų irgi nuteikė maloniai – 4,6 l/100 km. Tikėtina, kad mieste jos irgi liktų panašios – trumpus atstumus nuo vieno šviesoforo iki kito, C-HR, dažniausiai, varė elektrinis motoras.
Apibendrinant galima pasakyti, kad „Toyota“ dizaineriams pavyko sukurti iššaukiantį, dėmesį patraukiantį modelį, tačiau kiek pavedė inžinieriai, todėl, C-HR, greičiausiai rinksis daugiau dėmesio išvaizdai, o ne techninėms charakteristikoms skiriantys vairuotojai. Juolab, kad kasdienei kelionei iš taško A į tašką B automobilio visiškai užtenka.
Lėtai judant bendrame sraute galima mėgautis aplinkinių dėmesiu, o ieškantiems iššūkių ar naujų pojūčių dar netyrinėtuose keliuose, japonų gamintojas gali pasiūlyti kitų modelių.
V. Misevičius
Prim.lt
