|
|
Renault Megane GT ir 200 „arklių“
|
Dažniausiai kalbėdami apie Renault Megane, įsivaizduojame palyginti ramų miesto automobilį, skirtą kasdieniam važinėjimui iš taško A į tašką B. Tam šis modelis puikai tinka. Jis patogus, ekonomiškas ir ganėtinai talpus.
Situacija gerokai pasikeičia, jeigu tenka sėsti prie Megane, turinčio papildomas raideles „GT“ vairo. Ši versija, beje, turinti tą pačią CMF platformą kaip ir gerokai didesni Renault Talisman ar Renault Espace modeliai, gerokai skiriasi nuo savo „ramaus“ ir daugeliui įprasto Megane modelio.
Išoriškai ir dar iš toliau, Megane GT beveik niekuo nesiskiria nuo įprasto Megane, tačiau pažvelgus įdėmiau, ima ryškėti skirtumai. Sportiška GT versija turi radiatoriaus groteles puošiančias raideles „GT“, „Renault Sport“ ir „GT“ užrašus ant bagažinės dangčio ir dvigubą išmetimo sistemą.
Viduje skirtumų dar daugiau. Automobilis gavo sportinio tipo, ypatingai gerą šoninį palaikymą užtikrinančias sėdynes, susiųstas ryškiai mėlynais siūlais ir papuoštas papildomomis, mėlynomis detalėmis. Vairas – reguliuojamas visomis kryptimis, todėl prie jo nesunkiai telpa ir stambesnio sudėjimo žmogus.
Mėlyna spalva salone akivaizdžiai vyrauja – mėlyname fone ant vairo puikuojasi tos pačios raidės „GT“, mėlynais siūlais apsiūtas vairas, pavarų svirties apdangalas, mėlynos ir papildomos puošybos detalės.
O štai „foninį“ salono apšvietimą, kaip ir kituose naujuose Renault modeliuose, galima reguliuoti pagal nuotaiką ir važiavimo stilių. Jis gali būti tiek mėlynas, tiek geltonas, tiek dar koks nors. Vairuotojui inžinieriai paliko ganėtinai platų įvairių nustatymų pasirinkimą, tad jeigu „baziniai“ – „Sportinis“, „Normalus“ ar „Patogus“ stilius netinka, galima susikurti savo „Individualų“.
Bendras mygtukų ir svirtelių valdymas – patogus ir, tiems kas jau pažįstami su „Renault“ automobiliais, nesunkiai perprantamas.
Gal kiek daugiau dėmesio pirmos pažinties metu gali pareikalauti centrinis automobilio kompiuteris, tačiau, kadangi jis visą informaciją pateikia lietuviškai, didelių sunkumų kilti neturėtų.
Sėdintieji gale ypatinga erdve pasidžiaugti negalės, tačiau įvertinus tai, kad automobilis skirtas vairuotojui, tikėtina, jog gale keleiviai bus vežami tik ypatingais atvejais, o dažniausiai Megane GT keliaus vienas arba du žmonės. Turbūt todėl ir automobilio bagažinė nėra pati didžiausia klasėje, tačiau dviejų žmonių daiktai ar keli maišai pirkinių joje nesunkiai tilps.
Kita vertus, tikėtina, kad ji taip pat dažnai bus pustuštė, nes ir pats automobilis skirtas ne kelionei iš taško A į tašką B, o tiesiog kelionei. Ir, rekomenduotina, vingiuotais keliukais ar kalnų serpantinais.
Bandyta Megane versija turėjo 1,6 l 205 AG benzininį variklį, automatinę 7 pavarų PD, veikiančią su dviguba sankaba ir „4Control“ sistemą, leidžiančią nemažinant greičio įveikti beveik bet kurį posūkį. Automobiliui važiuojant 80 km/val. ir didesniu greičiu, sistema galinius ratus pasuka 2,7 laipsnio į priešingą negu sukama pusę. Tai pagerina ne tik vairavimo dinamiką, bet ir automobilio manevringumą.
Važiuojant 60 km/val. greičiu, galinis tiltas posūkyje pasisuka į tą pačią pusę, todėl pagerėja automobilio šoninis stabilumas.
Kelyje įveikti posūkius pabandžiau tiek didesniu, tiek ir mažesniu greičiu. Visais atvejais sistema veikė be priekaištų, tvirtai laikydama Megane GT kelyje ir neleisdama nukrypti nuo numatytos trajektorijos. Užtikrintai buvo įveikta keletas staigesnių posūkiu važiuojant tose atkarpose leistinu greičiu ir nė karto nekilo nė mažiausios abejonės, kad automobilį gali tekti „gaudyti“ kelyje arba mažinti greitį.
Panašu, kad „Renault Sport“ padalinio inžinieriams pavyko sukurti ne tik greitą ir galingą automobilį (kad tai moka, jie jau ne kartą įrodė), bet kartu ir tokią transporto priemonę, kuri, nors ir būdama „sportinės“ prigimties, išsiskiria minkštumu ir palyginti nedideliu apsisukimo spinduliu.
Patikimai ir tiksliai veikė ir automobilio vairo sistema, tarsi provokuojanti ne tik įlėkti į posūkį dideliu greičiu, bet ir staigiau manevruoti lenkiant kitas transporto priemones arba netikėtinai pasirodžiusias kliūtis.
Taip pat buvo sunku ramiai stovėti prie šviesoforo, puikiai suprantant, kad beveik visi kiti šalimais sustoję eismo dalyviai yra gerokai lėtesni – 100 km/val. greitį Megane GT pasiekia per 7 sekundes. Visgi Kelių eismo taisyklės ir prastėjančios oro sąlygos įnešė savų korekcijų, todėl 205 „arkliukus“, kurių buvimas po variklio dangčiu buvo aiškiai juntamas, teko kiek „apraminti“.
Kaip minėjau, automobilis, nors ir būdamas „sportinės“ prigimties, buvo labai minkštas. Liukų dangčiai, „gulintys policininkai“ ar net sodų keliukų duobės nesukėlė jokio diskomforto. Automobilio važiuoklė juos ganėtinai minkštai sugėrė, nesukeldama jokių nepatogumų sėdintiems viduje.
„Renault“ specialistai, sukūrę Megane GT modelį, sugebėjo jame suderinti kasdienį važiavimą ir sportinį automobilio charakterį, tačiau prieš įsigyjant tokį automobilį, reiktų gerai pagalvoti, ar tai tikrai geras sprendimas. Ir kalbu ne apie degalų sąnaudas, kurios per poros dienų pasivažinėjimus siekė 10,1 l/ 100 km. Tokiam automobiliui tai visai normalu.
Kalbu apie automobilio dinamiką ir jėgą. Galingas variklis ir puikiai suderinta pavarų dėžė leidžia ne tik staigiai pajudėti iš vietos, bet ir skatina lėkti didesniu, negu KET leidžia, greičiu. Nes lėtai ir ramiai važiuoti su Megane GT tiesiog neįdomu. Čia maždaug tas pats, kaip su kalnų dviračiu sukti nuobodžius ratus stadione. Tačiau, kaip ir kalnų dviračio atveju, jo turėjimas dar nereiškia, kad mokėsite jį suvaldyti esant ekstremaliai situacijai. Todėl gerai pagalvokite ar esate pasirengę „pažaboti“ 205 „arklių“ tabūną, taip ir ieškantį progos „ištrūkti į laisvę“. Jeigu tikrai taip, tada drąsiai sėskite prie Renault Megane GT vairo ir į kelią. Neišdildomi įspūdžiai jums garantuoti.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
Prim.lt