Naujų automobilių pardavimai Lietuvoje sparčiai auga

2015 metais įvestas euras kaip reikiant supurtė Lietuvos automobilių rinką. Padidėjo vidutinė naudotų automobilių kaina, o tai pristabdė 2013-2014 metais neblogai įsibėgėjusį automobilių rinkos garvežį.

Tačiau užteks kaltinti eurą – remiantis naujausiais duomenimis galima pabrėžti, jog Lietuva šį perėjimą jau išgyveno ir automobilių sandoriai vėl aukščiausia pavara bei pilnu greičiu juda pirmyn. 6,9 tūkstančio – tiek naujų automobilių buvo parduota Lietuvoje per šių metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius. Toks rezultatas pernykščio to paties laikotarpio statistiką lenkia beveik trečdaliu. Kartu su geromis verslo nuotaikomis daugiau nei penktadaliu (20,2 proc.) didėja ir Lietuvos automobilių rinkos apyvarta. Balandžio-birželio mėnesiais ji išaugo iki 491,4 mln. eurų.

Naujų automobilių pardavimai – ne vienintelė džiugi naujiena antrąjį šių metų ketvirtį. Pagaliau galime tvirtai džiaugtis, kad vidutinė naudoto automobilio kaina smuktelėjo šimtu eurų. Ji sumažėjo nuo 3,8 tūkst. iki 3,7 tūkst. eurų. Jeigu 2015 metų vidutinės naudotos transporto priemonės kainos grafikas priminė amerikietiškus kalnelius, tai pagaliau galime pritaikyti metaforą, jog linksmuosius kalnelius įveikęs vežimėlis pagaliau išvažiavo į tiesiąją.

Nors ir nelabai reikšmingai, tačiau keliais procentais sumažėjusi kaina, savaime suprantama, padidino ir visos automobilių rinkos apsukas. Per antrąjį 2016 metų ketvirtį Lietuvoje įvykdyta 62,1 tūkst. vietinių sandorių.

Lietuviai yra konservatyvūs automobilių pirkėjai ir neskuba persėsti prie naujesnių automobilių. Populiariausiomis ir toliau išlieka 11-15 m. amžiaus grupės transporto priemonės, kurių didelė dalis yra atvežama iš užsienio. Šioje srityje puikų pavyzdį demonstruoja Estija, kuri su savo autoparko struktūra verčia mus pavydėti kiekvieną ketvirtį. Estai ne tik gali didžiuotis jaunesniu automobilių parku, bet ir prabanga alsuojančiu naudotų automobilių dešimtuku.

Konservatyviu galima vadinti ir Lietuvos naujų automobilių penketuką, nes čia, kaip ir beveik kiekvieną pastarųjų kelių metų ketvirtį, dominuoja „Fiat“ markė. Vieša paslaptis, kad nemaža šių automobilių dalis yra reeksportuojama. O Baltijos šalių automobilių rinkoje vis dar galioja tendencija, apibrėžianti, jog kuo toliau į šiaurę – tuo populiaresni japoniški automobiliai. Štai „Toyota“ markė pagal populiarumą Lietuvoje – 3 vietoje, Latvijoje – 2 vietoje, o Estijoje šis prekinis ženklas pats populiariausias tarp naujų automobilių.

Galima džiaugtis, kad naujų automobilių pirkėjai vis dažniau nusisuka nuo daugiau teršiančių dyzelinių technologijų. To nereikėtų sieti su „Volkswagen Dieselgate“ ar „Mitsubishi“ bendrovę supurčiusiais skandalais. Lietuviai nepribrendo teisingai pasvertam automobilių taršos mokesčiui ir benzininių automobilių populiarumą galima pagrįsti tiek stabilesnėmis degalų kainomis, tiek gamintojų naujausių technologijų siūlymais. Juk modernūs benzininiai automobiliai nesuvartoja tiek degalų, kiek prieš dešimtmetį, o pramonėje ir toliau varikliai mažėja. Kartais net ir išnyksta – siūloma vis daugiau automobilių su elektros varikliais.

Šioje vietoje Lietuva demonstruoja gerą pavyzdį, net ir neturėdama tokios elektromobiliams skirtos infrastuktūros, kaip turi Estija. Per antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą buvo įvežta daugiausiai elektromobilių Baltijos šalyse. Jeigu Estijoje ir Latvijoje per balandžio-birželio mėnesius parduota po 1 elektra varomą iš užsienio įvežtą automobilį, tai Lietuvos gatvėse jų atsirado net 29.

 I.     Auganti Lietuvos automobilių rinka

Remiantis Autoplius.lt turimais duomenimis, Lietuvos automobilių rinka ne tik sėkmingai įveikė nedidelį automobilių prekybos nuosmukį, kuriam įtakos turėjo 2015 metų pradžioje šalyje įvestas euras, bet ir labai geru tempu sugrįžta į rekordinius, prieškrizinius 2008-uosius metus.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 6,5 proc. arba 6,2 tūkst. daugiau automobilių sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Per 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio menesius šalyje įvyko 101 tūkst. automobilių sandorių. Naujų automobilių pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo stebinančiai – beveik trečdaliu – 29,1 proc.  Iš viso per antrąjį ketvirtį Lietuvoje parduota 6,9 tūkst naujų automobilių. 

Beveik trečdaliu padidėję naujų automobilių pardavimai lėmė ir gerokai šoktelėjusią sugeneruotą automobilių rinkos apyvartą. Palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, kuomet įvedus eurą pardavimai buvo sulėtėję, šių metų balandį-birželį apyvarta augo 20,2 proc. ir sudarė 491,4 mln. eurų.

Šalyje įvykdytų registruotų automobilių sandorių skaičius augo 7,2 proc. Jei prieš metus tokių sandorių įvyko 57,9 tūkst., šių metų antrąjį ketvirtį skaičius siekė 62,1 tūkst.  Naujai įvežtų automobilių rinkoje dinamikos mažiau – ji didėjo vos pusantro procento. Nuo šių metų balandžio iki birželio šalyje registruota 32 tūkst. naujai įvežtų automobilių.

Ši statistika parodo, jog iki rekordiniais laikomų 2008 metų rezultatų liko visai nedaug. Antrąjį 2008 m. ketvirtį buvo sudaryta 105,6 tūkst. sandorių, t.y. 4,4 proc. arba 4,6 tūkst. sandorių daugiau nei šiemet.

II. Naujų ir naudotų automobilių kainos stabilizavosi

Vertinant vidutines naujų ir naudotų automobilių kainas, pastebimi keli svarbūs faktai. Visų pirma, šių metų antrojo ketvirčio duomenis lyginant su 2015 m. statistika, pastebima, jog vidutinė naudotų automobilių kaina padidėjo 2,8 proc. arba 100 eurų iki 3,7 tūkst. eurų. Tačiau šiuos pokyčius lydi ir kita, smagesnė naujiena. Galima drąsiai teigti, kad vertinant naudotų automobilių vidutinės kainos dinamiką pagaliau pastebimas ne tik stabilumas, bet ir sumažėjimas. Paskutinį 2015 m. bei pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje buvo 3,8 tūkst. eurų.

Šių metų balandžio–birželio mėnesiais Lietuvoje didėjo visų amžiaus grupių automobilių kainos. Labiausiai – 15,2 proc. išaugo 16-20 m. amžiaus transporto priemonių kaina, kuri siekė 1325 eurus. Tuo pačiu laikotarpiu pernai tokį automobilį buvo galima įsigyti vidutiniškai už 1150 eurų.

Pinigine išraiška labiausiai šoktelėjo 1–5 metų amžiaus transporto priemonių kainos. Jei 2015 m. antrąjį ketvirtį minėto amžiaus grupės automobilis kainavo 10,4 tūkst. eurų, šiais metais tuo pačiu laikotarpiu tokių automobilių kaina ūgtelėjo 12,1 proc. ir siekė 11,7 tūkst. eurų.

Mažiausiai tiek procentine išraiška, tiek piniginiu skirtumu pasikeitė seniausios amžiaus grupės – nuo 21 m. amžiaus transporto priemonių kaina. Ji keitėsi nuo 700 iki 741 eurų – vos 5,9 proc.

Vidutinė naujų automobilių kainą per metus Lietuvoje šiek tiek pakilo – nuo 20,4 tūkst. iki 21 tūkst. eurų. t.y. 2,8 proc. arba 580 eurų. Tačiau vertinant situaciją chronologiška tvarka, ji nuo pirmojo šių metų ketvirčio sumažėjo maždaug 300 eurų.

Pabrango visų tipų automobiliai

Kaip jau tapo įprasta, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo ne tik visų amžiaus grupių, bet ir visų degalų tipų automobilių kainos.

Verta akcentuoti, jog balandžio–birželio mėnesiais labiausiai brango benzinu „maitinami“ automobiliai. Labiausiai pabrango 16-20 m. senumo benzininiai automobiliai (23,8 proc. iki 1000 eurų), tačiau akivaizdžiai padidėjo ir šiek tiek naujesni, populiariausios Lietuvoje amžiaus grupės (11-15 m.) benzininiai modeliai (22,6 proc.).

Vertinant dyzelinių automobilių vidutines kainas, labiausiai pabrango 11-15 m. amžiaus grupės automobiliai. Jų vidutinė kaina padidėjo 13,9 proc., iki 2,7 tūkst. eurų. Mažiausiai brango 6-10 m. ir senesni nei 21 m. automobiliai – atitinkamai 8,6 ir 8,2 proc.

III. Naujų automobilių pardavimai stipriai papildo bendrą apyvartą

Šių metų balandžio-kovo mėnesiais Lietuvoje automobilių sandorių įvykdyta už 491,4 mln. eurų: naujų automobilių apyvarta sudarė 144,9 mln. eurų, naudotų automobilių – 346,5 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, automobilių rinkos apyvarta išaugo 20,2 proc. arba 82,4 mln. eurų.

Nauji automobiliai sudarė 29,5 proc. bendros rinkos apyvartos, nors pagal kiekį tokie automobiliai užima tik 7 proc. viso Lietuvos autoparko. Lyginant 2016 ir 2015 m. antrojo ketvirčio duomenis, 1–5 metų amžiaus užimama automobilių dalis didėjo 1 proc. punktu – nuo 7,4 iki 8,4 proc., jų apyvarta šį laikotarpį siekė 96,9 mln. eurų.

Populiariausių, 11–15 metų amžiaus grupės automobilių užimama rinkos dalis antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė 2,8 proc. ir siekė 30,2 proc. automobilių rinkos. Jų per šį laikotarpį parduota už 86,9 mln. eurų. 16–20  metų amžiaus automobilių dalis sudarė 24,6 proc. visų šalyje registruotų transporto priemonių, kurių įsigyta už 32,2 mln. eurų.

IV. Suaktyvėjusi naujų automobilių prekyba didina Lietuvos konkurencingumą

Per antrąjį šių metų ketvirtį pastebimai šoktelėję naujų automobilių pardavimai teigiamai paveikė naujų bei naujai įvežtų automobilių santykį Lietuvoje. Įsigyjant vieną naują automobilį, į šalį įvežta 4,6 naudoto. Latvijoje naujų ir naudotų automobilių santykis – 1 prie 1,6, Estijoje – 1 prie 0,9

Nors Lietuvoje naujų ir naudotų automobilių santykis nuo kaimynės Latvijos atsilieka beveik 3 kartus, o nuo Estijos daugiau nei 4 kartus, Lietuvos automobilių rinkai tai geras rodiklis. Lygiai tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais šalyje šis santykis buvo 5,9, o 2014 m. balandžio-birželio mėnesiais – net 8,6, taigi per dvejus metus sumažėjo beveik dvigubai.

V. Latvijoje žymiai sumažėjo naujai įvežtų automobilių

2016 metų sausio–kovo mėnesiais Lietuvoje naujai įvežtų naudotų automobilių kiekiai padidėjo vos pusantro procento. Palyginti šiuos rezultatus su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenis, tokių automobilių registruota 500 vnt. daugiau, iš viso – 32 tūkst.

Estijoje pirmąjį šių metų ketvirtį naujai įvežtų automobilių pardavimai išliko stabilūs ir sudarė 7 tūkst. vnt. tuo tarpu Latvijoje naujai įvežtų transporto priemonių rinka susitraukė. Šioje šalyje naujai įvežtų naudotų automobilių parduota 12,4 tūkst., tai 7,7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Estijos automobilių parkas pildosi jaunesniais automobiliais nei Lietuvoje ar Latvijoje

Šių metų antrąjį ketvirtį visose Baltijos šalyse labiausiai didėjo 16–20 metų amžiaus naujai įvežtų automobilių dalis.

Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, Lietuvoje 16–20 m. amžiaus transporto priemonių užimama dalis didėjo labiausiai – 6,0 proc. punktais – ir sudaro 13,9 proc. visų naujai įvežtų automobilių. Šių metų balandžio-birželio mėnesiais tokių automobilių registruota 4,5 tūkst.

Didžiausią dalį – 41,4 proc. – užima 11–15 metų naujai įvežti automobiliai. Palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, jų dalis sumenko 3,1 proc. punktais, tačiau jie stabiliai išlaiko didžiausią dalį. Šio amžiaus grupės automobilių naujai įvežta 13,2 tūkst.

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, geriausiai perkami 11–15 metų automobiliai. Pirmąjį šių metų ketvirtį jie užėmė 38,4 proc. visų naujai įvežtų automobilių rinkos, jų nupirkta 4,8 tūkst. vnt.  Naujesni 6–10 metų automobiliai siekė 36,4 proc., kurių parduota 4,5 tūkst.

Estijoje populiariausi šiek tiek naujesni nei kitose Baltijos šalyse 6–10 metų automobiliai, kurie sudaro 35,1 proc. visų naujai įvežtų automobilių.  Šių metų sausio–kovo mėnesiais šalyje tokių automobiliu nupirkta 2,4 tūkst.

„Volkswagen“ markės automobiliai – Baltijos šalių favoritai 

Antrąjį 2016 m. ketvirtį visose Baltijos šalyse tarp populiariausių naudotų automobilių markių lyderio pozicijas išlaikė nenurungiami „Volkswagen“ automobiliai. Nors jų pardavimai smuktelėjo net iki 15,3 procento, šių automobilių parduota daugiausiai: Lietuvoje – 5887 vnt., Latvijoje – 2046 vnt., Estijoje – 1123 vnt.

Lietuvos geriausiai parduodamų automobilių penketuke pardavimų augimą patyrė tik „Audi“, „BMW“ bei „Toyota“ markės. Labiausiai – 4 proc. – padidėjo pastarosios markės modelių pardavimai. Balandžio-birželio mėnesiais Lietuvoje parduota 2905 „Toyota“ modelių.

Latvijos penketuke sumenko visų populiariausių markių pardavimai, tačiau didžiausią – 15,3 proc. – nuosmukį patyrė „Volkswagen“ markė. Per antrąjį šių metų ketvirtį parduota 2046 VW modeliai.

Estijos populiariausių penketuke „Volkswagen“ markė yra vienintelė iš ekonominės klasės automobilių gamintojų. Akivaizdžiai paaugo „BMW“ pardavimai – nuo šių metų balandžio iki birželio parduota 790 šios markės modelių – net 14,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat, į penketuką įsibrovęs „Mercedes-Benz“ išstūmė „Ford“ markę.

Lietuviai ištikimi „Volkswagen“ modeliams, bet pardavimai mažėja 

Praėjusį 2016 m. ketvirtį iš populiariausių naudotų automobilių dešimtuko niekas neįstengė išstumti „Volkswagen Passat” modelio. Jų parduota 2008 vnt. Tiesa, parduotų automobilių skaičius, pastebimai sumažėjo, t.y. 13.9 proc. arba 324 vnt. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai Lietuvoje – 22,9 proc. – krito „Opel Astra“ pardavimai.

Populiariausių naudotų automobilių dešimtuke į priešpaskutinę poziciją įšoko „Volvo V70/XC70“ modeliai, kurie savo stipria paklausa pasižymi ir Latvijoje bei Estijoje. Per antrąjį šių metų ketvirtį šalyje registruotas 681 toks automobilis.

Didžiausią augimą parodė „Audi A6“ modeliai. Šis automobilis kartu ir su anksčiau minėtu „Volvo“ markės modeliu yra vieninteliai prestižinio segmento atstovai, parodę augimą, nors tiek 5 serijos, tiek 3 serijos „BMW“ patyrė labai nežymų, atitinkamai 1,8 ir 0,6 proc. pardavimų nuosmukį. Tai rodo, kad Lietuviai nevengia sėsti į prabangesnes, nors ir keliais metais senesnes transporto priemones.

Latviai „Volkswagen Passat“ iškeitė į viena pakopa prabangesnius „Audi A4“

Į populiariausių naudotų automobilių dešimtuką Latvijoje su dideliu augimu įsiveržė „Volvo S60/V60“ modeliai. Tokių automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį užregistruota 65,8 proc. arba 184 vnt. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Jie užima paskutinę vietą ir iš sąrašo išstūmė „Opel Astra“ modelius.

Labiausiai smuktelėjo „Opel Zafira“ ir „Volkswagen Passat“ pardavimai – atitinkamai net 17,7 proc. (iš viso 307 vnt.) ir 17,3 proc. (549 vnt.).

Pastebėtina, kad patyrę nedidelį, vos 3,4 proc. kritimą į sąrašo viršų išsiropštė bei iš pirmosios pozicijos į antrąją „Volkswagen Passat“ modelį išstūmė šiek tiek prabangesnis „Audi A4“ modelis. Tokių naudotų automobilių Latvijoje per antrąjį 2016 m. ketvirtį parduota 593 vnt.

Estijos naujų automobilių topuose neliko nė vieno japoniško modelio

Net 7 iš dešimties populiariausių naudotų automobilių Estijoje yra prestižinės markės modeliai. Nors ir pirmoje vietoje išliko „Volkswagen Passat“ (396 vnt.), didėjantys „Audi A6“, 5 bei 3 serijos „BMW“ modelių pardavimai vis labiau spaudžia VW.

Naudotų automobilių dešimtukas puikiai atspindi aukštesnį Estijos pragyvenimo lygį. Labiausiai Estijoje sumenko „Volvo V70/XC70“ modelių pardavimai. Jie patyrė net 29,8 proc. nuosmukį. Šiauriausios Baltijos valstybės dešimtuke taip pat neliko vietos „Ford Mondeo“ bei vieninteliam japonų kilmės „Toyota Avensis“ modeliui. Juos išstūmė „Volkswagen Transporter“ ir C klasės „Mercedes-Benz“.

Lietuvoje ir Estijoje didėjo benzinu varomų naudotų automobilių dalis

Ne nuostabu, jog antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje dyzelinu varomi automobiliai sudarė didžiąją daugumą – net 77,8 proc. visų naujai įvežtų automobilių. Šalyje jų registruota 24,9 tūkst. vnt. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, benzinu varomų transporto priemonių dalis didėjo 0,8 proc. punkto ir užėmė 18,4 proc. visų naujai į šalį įvežtų automobilių. Tokio tipo transporto priemonių balandžio-birželio mėnesiais nupirkta 5,9 tūkst.

Latvijoje dyzelinu varomų automobilių dalis didėjo 2 proc. punktais ir šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 82,8 proc. visų į šalį naujai įvežtų automobilių. Tokių automobilių parduota 10,3 tūkst. Benzinu varomų automobilių įsigyta 1,9 tūkst., tai sudarė 15 proc. visų naujai įvežtų automobilių.

Estijoje šių metų balandžio–birželio mėnesiais dyzelinu varomų automobilių parduota 5,1 tūkst. – jie užima 73 proc. visų į šalį naujai įvežtų automobilių. Benzinu varomų transporto priemonių dalis didėjo 1 proc. punktu iki 25,8 proc. Tokio tipo automobilių parduota beveik 1,8 tūkst.

Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje parduota 1205 vnt., o tai yra 167 vnt. daugiau nei pernai tuo pat metu. Latvijoje alternatyviais degalais varomų automobilių parduota 279 vnt., Estijoje – 90 vnt. Šioje degalų klasėje Lietuva stipriai atsiplėšusi nuo kaimyninių šalių. Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas ir elektra, dyzelinas ir elektra, benzinas ir dujos, benzinas ir etanolis bei tik elektra.

Priešingai nuo Latvijos bei Estijos, Lietuvoje didėjo elektromobilių skaičius – jų per antrąjį 2016-ųjų ketvirtį nupirkta 29 vnt. – 13 modelių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

VI. Naujų automobilių pardavimai geriausiai augo Lietuvoje

Šių metų antrąjį ketvirtį naujų automobilių rinka visose Baltijos šalyse pastebimai pagyvėjusi. Bendrai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įsigyta 19,9 tūkst. naujų automobilių, tai daugiau nei penktadaliu, net 21 proc. arba 3,4 tūkst. vnt. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Lietuvoje balandžio–birželio mėnesiais naujų automobilių rinką buvo aktyviausia ir, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, kilo net 29,1 proc. Iš viso Lietuvoje per šių metų balandžio-birželio mėnesius parduota net 6,9 tūkst. naujų automobilių, t.y. 1,6 tūkst. daugiau nei prieš metus.  Latvijoje naujų automobilių pardavimai padidėjo 23,2 proc., iki 5,3 tūkst. vnt.

Nors ir Estijoje sudaryta daugiausiai naujų automobilių sandorių (7,7 tūkst.), šios šalies naujų automobilių procentinė dalis augo mažiausiai iš visų Baltijos šalių – 13,2 proc. arba 900 vnt.

Reeksportuoti nauji automobiliai

 Per pirmąjį šių metų ketvirtį iš 6902 naujų automobilių 14,7 proc. buvo išregistruota reeksportui. Tokia procentinė dalis yra mažesnė už 2014 ir 2015 metų vidurkius.

Latvijoje per tą patį laikotarpį reeksportuotos 1053 transporto priemonės, Estijoje – 442 vnt.

Lietuviai vis dažniau renkasi benzininius automobilius

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje 6 proc. punktais didėjo benzinu varomų automobilių dalis, kuri sudarė 49,1 proc. visos naujų automobilių rinkos. Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, tokių transporto priemonių parduota 1082 vnt. daugiau, viso – 3,4 tūkst. Naujų automobilių rinkoje benzininės transporto priemonės pagaliau pranoko dyzelines – pastarųjų dalis sudarė 46,7 proc.

Palyginti su praėjusių metų antrojo ketvirčio duomenimis, Latvijoje benzinu varomų transporto priemonių dalis didėjo 2 proc. punktais ir sudarė 47,4 proc. visos naujų automobilių rinkos. Tokio tipo automobilių parduota 561 vnt. daugiau nei praėjusiais metais, iš viso – 2,5 tūkst. Dyzelinu varomi automobiliai užėmė 50,3 proc. visų naujų automobilių rinkos.

Estijoje benzinu varomų naujų automobilių dalis didėjo iki 61,8 proc. Šių metų balandžio–birželio mėnesiais šalyje įsigyta 4,8 tūkst. tokio tipo transporto priemonių. Dyzelinu varomi automobiliai sudarė 35,3 proc. arba 2,7 tūkst. vnt.

VII. Kiekviena Baltijos valstybė turi savo favoritus

Šių metų balandžio–birželio mėnesiais Lietuvoje pirmąją poziciją akivaizdžia persvara prieš artimiausią savo konkurentą išlaikė „Fiat“ markės modeliai. Jų kiekis, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu didėjo net 41,2 proc. Antroje vietoje pagal mėgstamiausias naujų automobilių markes – „Volkswagen“ (909 vnt.), o trečioje – „Toyota“ (829 vnt.). Tarp populiariausių markių vietos nebeliko „Nissan“ prekiniam ženklui – juos iš penketuko išstūmė „Renault“ su parduotais 455 naujais automobiliais.

Latvijos penketuko viršūnėje – „Volkswagen“, savo rinkos dalį sustiprinę 2,7 proc. Per antrąjį šių metų ketvirtį VW Latvijos vairuotojams pardavė 760 naujų modelių. Augo ir „Toyota“ bei „Nissan“ pardavimai. Su atitinkamai 5,2 bei 14,8 proc. augimais arba 526 ir 412 parduotais modeliais šie Japonijos pramonės gigantai Latvijoje dalinasi 2 bei 4 vietas. Trečioje – „Opel“ markė su 485 parduotais automobiliais.

Estijos naujų automobilių pardavimų penketuke geriausią, beveik ketvirtadaliu (24,3 proc.) didesnį nei pernai tuo pačiu metu rezultatą pademonstravo „Toyota“ prekinis ženklas. Per antrąjį šių metų ketvirtį Estijoje parduota net 1042 šios markės automobiliai. Antrą vietą tvirtai užima „Škoda“ su 21,6 proc. augimu, o trečiąją – „Renault“ (11,1 proc. augimas). Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje didelę paklausą turinti „Volkswagen“ markė Estijoje užima tik 4-ąją poziciją.

„Fiat 500“ didina savo persvarą prieš konkurentus

 Antrąjį 2016 m. ketvirtį populiariausiu Lietuvoje nauju automobiliu išliko „Fiat 500“ modelis, kurių parduota 773 vnt. Antroje vietoje - „Škoda Octavia“ (246 vnt.), trečioje – vos 3 vnt. atsiliekantys „Nissan Qashqai“ (243 vnt.). Ne paslaptis, kad nemaža dalis „Fiat 500“ modelių reeksportuojama į užsienio šalis.

Verta pabrėžti, kad dešimtuke net tris pozicijas užima miesto visureigiai. Tai – japoniški „Nissan Qashqai“ (230 vnt.), „Toyota RAV4“ (131 vnt.) ir korėjietiškas „Kia Sportage“ (162 vnt.).

Krito tik „Škoda Octavia“ pardavimai. Per antrąjį ketvirtį šių modelių parduota 246 vnt. – net 2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau dešimtuką papildė kitas šios markės modelis – „Superb“ (169 vnt.). Taip pat aukštą poziciją užėmė ir dešimtuko naujokas (4 vieta) „Toyota Auris“ – jų per 3 mėnesius parduota 233 – vos 10 vnt. mažiau nei „Volkswagen Passat“.

Latvijos dešimtuke – netikėtas lyderis

Jeigu pernai metų antrąjį ketvirtį tarp populiariausių naujų modelių nematėme nė vieno „Opel“ automobilio, tai vokiečiai Latvijos vairuotojų širdis užkariavo su trenksmu. Pirmoje dešimtuko vietoje – „Opel Mokka“ su 258 parduotais modeliais. Šie automobiliai tapo ne tik populiariausiais modeliais, bet ir nukarūnavo miesto visureigius „Nissan Qashqai“ (211 vnt.). Iš 9 į 3-iąją poziciją šoktelėjo „Volkswagen Golf“ pardavimai (68,4 proc.), tuo tarpu „Passat“ iš 2 pozicijos smuktelėjo į 10-ąją.

Verta pastebėti, kad Latvijos dešimtuke balandžio-birželio mėnesiais pastebima ir rusiška egzotika: antikvarinių technologijų „Lada 4x4“ automobiliai. Jų parduota 11,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 121 vnt. Šie modeliai 7 ir 8 vietomis dalinasi su „Peugeot 308“.

Pusė Estijos dešimtuko – iš Japonijos

Nors ir Estijos geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuko viršūnėje daugiau nei 100 modelių persvarą išlaiko „Škoda Octavia“, šią valstybę iš Baltijos šalių perspektyvos galima vadinti japoniškų automobilių rojumi. Net 5 modeliai iš dešimties yra būtent Japonijos prekinių ženklų. „Toyota Auris“ bei „Avensis“ modeliai atitinkamai užima 2 ir 3 vietas su atitinkamu 50 bei 31,5 proc. augimu.

4 pozicijoje įsitaisę „Volkswagen Passat“ su 38,6 proc. padidėjusiais pardavimais. Per balandžio-birželio mėnesius Estijoje parduota 230 tokių modelių.

Didelį nuosmukį patyrė „Nissan Qashqai“ – jie iš 2 vietos nukrito į 6-ąją, o pardavimai smuktelėjo 12,8 proc. Analogiškas modelis pagal segmentą, „Honda CR-V“ patyrė kiek mažesnį kritimą – 9,5 proc., tačiau jie iš 3 vietos nukrito į 8-9 poziciją ir ten konkuruoja su „Dacia Duster“.

Privatūs asmenys nuperka vis daugiau naujų automobilių

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuva pagal privačių asmenų nuperkamų automobilių kiekį neparodė tokių gerų rezultatų, kaip per pirmuosius trejus mėnesius, tačiau pastebimai priartėjo prie Latvijos rodiklių. Šalyje privatūs asmenys įsigijo 987 vnt. arba 21 proc. naujų automobilių. Latvijoje ši dalis sudarė 21,4 proc. arba 916 vnt. nupirktų automobilių.

Estijoje privačių asmenų įsigyjamų naujų automobilių dalis išlieka didžiausia tarp visų Baltijos šalių – net 36,6 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį privatūs asmenys įsigijo 2,5 tūkst. automobilių.

Neigiami Latvijos rodikliai – Baltijos šalių automobilių rinkos inkaras

Pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse naujų ir naujai įvežtų automobilių rinka augo 4,2 proc. Iš viso trijose šalyse įregistruota 71,3 tūkst. tokių sandorių, tai 2,9 tūkst. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

 Lietuvoje ir Estijoje naujų ir naujai įvežtų automobilių pardavimai atitinkamai augo 5,5 proc. ir 6,5 proc. Tuo tarpu Latvijoje šių metų balandžio-birželio mėnesiais naujų ir naujai įvežtų automobilių rodikliai sumenko 0,2 proc.

VIII. Prognozės

Stebint Lietuvos automobilių rinką, norisi prisiminti prieškrizinį laikotarpį. Įvertinus pastarųjų kelių ketvirčių progresiją galima tikėtis, jog jau šių metų pabaigoje pasivysime 2008 metų rezultatus. Juos šiek tiek nukėlė 2015-aisiais įvestas euras, pabranginęs vidutinę naudoto automobilio kainą ir akivaizdžiai sulėtinęs Lietuvos automobilių rinkos apsukas.

Matydami, jog per šių metų balandį, gegužę ir birželį Lietuvoje buvo nupirkta 6,9 tūkst. naujų automobilių, galime džiaugtis ne tik pajėgumu, bet ir optimizmu trykštančiomis Lietuvos verslo nuotaikomis. Juk didžioji dauguma naujų transporto priemonių nuperka būtent įmonės.

Tačiau po truputį auganti privačių pirkėjų dalis primena, kad vis daugiau fizinių asmenų atranda galimybes įsigyti naujus automobilius. Prie to, savaime suprantama, prisideda ir geros naujų automobilių pirkimo lizingu sąlygos. Didėjantys naujų automobilių pardavimai ir stabilumas iš užsienio įvežtų modelių rinkoje teigiamai veikia autoparko amžiaus vidurkio rodiklį.

Kaip ir prognozavome prieš tris mėnesius, fiksuojame, kad naudotų automobilių vidutinės kainos nustojo pūstis. Euro įvedimo metu sukeltas burbulas Lietuvos automobilių rinkoje pagaliau susprogo ir vairuotojai bei prekeiviai Lietuvoje gali giliai atsikvėpti. Nebėra jokių priežasčių, dėl ko turėtų didėti kainos, nors ir užsienio politikoje vanduo nerimsta.

„Brexit“ planas neturėtų tiesiogiai paveikti Lietuvos automobilių rinkos, nes labai maža dalis automobilių, atvežamų į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos, nukeliauja iki registracijos vartų „Regitroje“. Tokių per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje skaičius nesiekė 20. Visgi iš Jungtinės Karalystės dažnai vežami automobiliai išardomi, o jų detalėmis prekiaujama visoje Lietuvoje. Vertinant ilgalaikę perspektyvą, „Brexit“ gali padidinti automobilių detalių kainas ir paveikti eksploatacijos ar remonto išlaidas.

Verta pabrėžti ir tai, kad vairuotojai vis dažniau persėda į miesto visureigius. Šis kėbulo tipas neseniai tapo populiariausiu ir didžiausioje Europos automobilių rinkoje – Vokietijoje. Panašu, kad tokios tendencijos po truputį atslenka ir į Baltijos šalis.