|
|
„Opel Mokka“ ir naujas dyzelinis variklis
|
Su išskirtinės išvaizdos „Opel Mokka“ automobiliu jau teko susitikti kiek anksčiau. Tada bandytas modelis turėjo 1,4 l „Turbo Ecotec“ 140 AG benzinį variklį ir 6 pavarų MPD.
Šį kartą „Opel“ pasiūlė išmėginti automobilį su nauju 1,6 l 136 AG dyzeliniu varikliu, veikiančiu poroje su Automatine pavarų dėže. Skirtumų tarp bandytų modelių buvo ir daugiau, tačiau jie visi slypėjo viduje. Išoriškai automobiliai buvo identiški – masyvus, veržlus priekis, ryškios radiatoriaus grotelės ir masyvūs bamperio antdėklai. Dailiai atrodo ir automobilio profilis, kurį paryškina į galinę dalį kylančios langų linijos. Kiek paprasčiau atrodo automobilio galinė dalis – išskirtinių bruožų čia mažoka, galima pastebėti panašumo su kitais „Opel“ modeliais.
Vienas iš „Mokka“ privalumų, lyginant modelį su konkurentais – platus standartinės ir papildomos sąrangos pasirinkimas. Jame rasime firminę adaptyvinę dienos šviesos sistemą ALF+ su 11 apšvietimo režimų, nuolatinio greičio palaikymo sistemą, dviejų zonų klimato kontrolę, tokiam automobiliui labai praverčiančią galinio vaizdo kamerą, šildomą vairą (labai naudinga funkcija šiuo metu), slėgį padangose stebinčią sistemą bei daugiafunkcę priekinę kamerą, ne tik atpažįstančią kelio ženklus, bet ir informuojančią vairuotoją apie galimą susidūrimą. Beveik viskas, kas įmanoma, buvo sumontuota bandytame modelyje ir puikiai veikė. Tiesa, perspėjanti apie susidūrimą sistema kartais per daug „jautriai“ reaguodavo į situaciją kelyje ir kai kuriais atvejais tai imdavo erzinti. Saugumas, aišku, visų pirma, tačiau kartais „elektroninės smegenys“ galėtų situaciją vertinti tiksliau.
Kita vertus, ta pati kamera be klaidų stebėjo kelio ženklus ir tvarkingai informaciją pateikdavo prieš vairuotojo akis esančiame ekranėlyje bei išsaugodavo savo atmintyje, tad praleidus kokį kelio ženklą, buvo galima nesunkiai „atsukti filmą“ ir pasitikslinti.
Taip pat kiek nuvylė apie išvažiavimą iš savo juostos perspėjanti sistemą. Pirmą kartą užvažiavus ant skiriamosios linijos, sistema mandagiai pyptelėjo ir indikatoriaus spalva iš žalios pasikeitė į oranžinę. Analogiška reakcija buvo antrą ir trečią kartą, o nusprendus ilgiau pasivažinėti ištisine linija sistema išvis nustojo reaguoti... Kadangi kalbame apie sistemą, turinčią „pažadinti“ mingantį vairuotoją, norėtųsi aktyvesnės reakcijos – stiprėjančio garsinio signalo, vibruojančio vairo ar pan., nes mandagus tylus pyptelėjimas savo funkcijos gali ir neatlikti.
Mygtukai, rankenėlės ir kita valdymo įranga puikiai pažįstama tiems, kam jau teko vairuoti kurį nors iš naujųjų „Opel“. Medžiagos – kokybiškos, išmaniai parinktos, tačiau šildomos odinės sėdynės sumontuotos tik automobilio priekyje, tad sėdintys gale žiemą gali patirti šiokį tokį diskomfortą.
Erdvės automobilyje užtenka visiems – ir priekiniams, ir galiniams keleiviams. Js pojūčio nesumažina ir viršų priekinių sėdynių sumontuotas stoglangis. Automobilyje apstu kišenėlių ir laikiklių, yra net papildomas 220 voltų kištukas. Šalia vairuotojo vietos – specialus dėklas akiniams. Beveik viskas, ko reikia patogiai kelionei. Beveik, nes nuo saulės turintys saugoti skydeliai yra kiek per trumpi – saulei šviečiant iš priekio jų užtenka, tačiau užsidengti nuo šoninės saulės nepavyks. Ir dabar, kai saulė dar ganėtinai žemai, bet labai ryški, tai pradeda trukdyti.
Vairuotojo vieta patogi, tačiau kai kurias detales galima būtų patobulinti. Tarkim – prietaisų skydelio centre esančio kompiuterio valdymas. Jis sumontuotas ant atskiros svirtelės kairėje pusėje ir ne pats patogiausias, o multifunkcinis vairas nusėtas kitais, gerokai rečiau naudojamais, mygtukais. Taip pat norėtųsi kiek tvirtesnio pusiau elektrinių sėdynių šoninio palaikymo.
Įsėsti patogu tiek priekiniams, tiek ir galiniams keleiviams. Erdvės automobilyje žmonėms taip pat užtenka, o štai daiktams vietos neperdaugiausia – „Mokka“ negali pasigirti ypatingai erdve bagažine, todėl jau bazinėje sąrangoje automobilis turi išilginius stogo bėgius.
„Opel“ atstovai pasidžiaugė naujuoju 1,6 l varikliu. Jų teigimu šis variklis, lyginant su pirmtakais, ne tik tylesnis, bet ir ekonomiškesnis. Automobilis patvirtinto šiuos teiginius – kelyje daugiausia triukšmo kėlė automobilio ratai, variklis dirbo tyliai, važiuojant šiuo metu leistinu greičiu netrukdė ir aerodinaminiai triukšmai. Galios ir dinamiškumo varikliui užteko, kuro sąnaudos užmiestyje beveik atitiko deklaruojamas gamintojo ir siekė 4,6l /100 km (deklaruojamos – 4,5 l/100 km). Vidutinės buvo artimesnės deklaruojamoms miesto sąnaudoms – 6,4 l/100 km. Skaičiuojant paprasčiau – su pilnu kuro baku „Mokka“ iš Vilniaus pasiekia pajūrį, grįžta atgal ir gali vėl lėkti į Klaipėdą ar Palangą. Kaip tik tai, ko reikia statistiniam vairuotojui – automobilis, tinkantis tiek kasdieniam važinėjimui mieste (tai labai palengvina puikiai veikianti APD), tiek vasaros kelionei į pajūrį.
Beje, į tokią kelionę ramiai galėtų leistis ir mažiau patyrę vairuotojai – automobilis puikiai klauso vairo, stabiliai laikosi kelyje, tvarkingai manevruoja ir įveikia posūkius, tad įjungus nuolatinio greičio palaikymo sistemą ir patogiai įsikūrus vairuotojo vietoje belieka tik stebėti kelią ir laiku sukti vairą. Kas gali būti paprasčiau? Juolab, kad kelią stebinti kamera visada laiku perspės net apie menamą susidūrimą, o automobilio stabdžiai efektyviai pristabdys įsibėgėjusį automobilį.
„Opel Mokka“, su beveik visa galima įranga, nauju dyzeliniu varikliu ir automatine pavarų dėže turėtų patikti daugeliui. Ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia spūstyse. Erdvus ir patogus kokybiškas salonas, patogiai išdėstyti ir suprantami mygtukai, aplinką stebinčios kameros ir stoglangis, praverčiantis tada, kai gale sėdintiems vaikams pasidaro nuobodu. Patogu, funkcionalu, praktiška. Ko daugiau gali reikėti?
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
Prim.lt