Opel Zafira – kai planuoji keliones su šeima

Vienatūriai – specifiniai ir labai įdomūs automobiliai. Jauni ar pavieniai vairuotojai į juos, dažniausiai, net nežiūri, teigdami, kad tai – automobiliai šeimai. Iš esmės jie teisūs – 5 ar 7 vietų automobilis reikalingas tada, kai turi ką juo vežioti. Gyvenant vienam pirkti vienatūrį gali ir nėra tikslinga, tačiau ar visada mes viską darome iš išskaičiavimo? Kartais juk taip smagu imi ir nusipirkti ką nors spontaniškai. Kad ir didelį vienatūrį su ypatingai plačiu priekiniu stiklu ir panoraminiu stogu. Tarkim tokį, kaip Opel Zafira Tourer.

Aišku, mūsų krašte naujus automobilius žmonės perka ne taip jau dažnai. Ypač retai tai atsitinka spontaniškai. Bet sutikite, būtų visai smagu. Juolab, kad apie vienatūrius yra susiformavusi nuomonė, jog tai – nuobodus, kasdienis transportas, skirtas vaikams išvežioti ir surinkti. Kaip tik šią nuomonę ir pabandė paneigti Opel, pasiūlydamas Zafira Tourer. Tiesa, modelis jau laukia atnaujinimo, tai dabartinės versijos gali ir nepavykti užsisakyti, tačiau išbandyti ją buvo labai įdomu. Juolab, kad dar vieną bandymą septynviečiam šeimyniniam automobiliui esame numatę.

Bet apie tai – kiek vėliau, o dabar grįžkime prie automobilio, prie kurio vairo buvo praleista keletą dienų ir nuvažiuotas ne vienas šimtas kilometrų. Taip, sąžiningai, apgalvotai, tikslingai prie Zafira vairo buvo imituojama nedidelė šeimyninė kelionė.

Įdomu tai, kad šiai dienai gamintojai pasiskirstė į dvi stovyklas – vieni savo modelius mažina, kiti – didina. Tačiau nė vieni nebegamina tokių, kaip anksčiau. Opel Zafira kiek didesnė už savo pirmtakę, tačiau augdamas vienatūris visgi išsaugojo pagrindinius bruožus ir dailias, iš tolo atpažįstamas linijas. Automobilio ratų bazė siekia 2 703 mm, ilgis – 4 467 mm, plotis – 1 928 mm, aukštis – 1 685 mm.

Taip pat automobilis gavo daugybę naujų ar papildomų sistemų. Viena jų – sulankstoma ir didelio ranktūriu tampanti antros eilės vidurinė sėdynė.

Iškart kilo diskusija – geriau taip ar kai centrinė antros sėdynės dalis tiesiog atsilenkia. Ir, panašu, diskusija dar ilgai netils, tačiau aišku viena – taip transformuojama sėdynė – kažkas naujo ir tai, ko konkurentai tikrai neturi. Detalė, kuri patrauks naujovių mėgėjus. Taip pat automobiliu turėtų likti patenkinti dviratininkai – jame iškart gali būti sumontuota ištraukiama atrama dviračių pervežimui. Tiesa, už papildomą kainą, tačiau nereiks sukti galvos, kaip gabenti dviratį transportą. Reikia – ištraukei, nereikia – sustūmei. Ir viskas.

Bandyta versija turėjo ir aklųjų zonų stebėjimo sistemą. Gaila, neteko jos išbandyti per lietų, nes kai kurie kiti Opel modeliai mėgsta „matyti vaiduoklius“. „Opel Eye“ kamera atidžiai stebėjo kelio ženklus ir iškart informuodavo apie pasikeitimas. Taip pat ji sekė priešais važiuojančius automobilius ir perspėdavo apie galimą susidūrimą, tačiau visai tai buvo pateikiama... kiek nuobodokame raudonos spalvos ekranėlyje. Šiais laikais, kai visi konkurentai prietaisų skydelyje naudoja spalvotus ekranėlius, vienspalvis ekranas tampa anachronizmu.

Aišku, tai pastebi ne iškart, nes tik patekus į saloną, Zafira nudžiugina savo erdve. Čia vietos užtenka tiek vairuotojui, tiek ir antros eilės keleiviams. Erdvės pojūtį dar labiau sustiprina atitraukiama priekinė stogo dangos dalis ir panoraminis stogas. Tiesa, panoraminis stogas – papildomai užsakoma opcija, o atitraukti priekinę stogo dangos dalį tikslinga tik tada, kai nešviečia ryški saulė, nes kitaip tai gali pradėti varginti. Valytuvai taip pat viršutinės dalies niekaip nepasiekia. Dar vienas šios funkcijos minusas – maži, trumpi ir apšvietimo neturintys skydeliai nuo saulės. Tikėtina, kad automobiliuose pratusioms gražintis moterims tai gali užkliūti.

Vairuotojo vietoje, pažaidus, galima įsikurti visai patogiai. Tai leidžia elektra reguliuojama sėdynė ir valdoma vairo kolonėlė, tačiau į vairuotojo vietą taikant kitam asmeniui, reguliuotis viską tenka iš naujo. Tarsi ir patogu, tačiau kažkas vis tiek lieka ne taip, nors Opel ir pasižymi ypatingai patogiomis, ergonomiškomis sėdynėmis.

Įsikūrus „darbo vietoje“ galima pasižvalgyti po saloną. Priekinis panelis man pasirodė perkrautas mygtukais. Jų daug, kai kurių funkcijos tarsi dubliuojasi ir viską reguliuoti tenka jais – papildomos rankenėlės ar svirtelės „po ranka“ nėra.

Tiesa, vairas multifunkcinis, tačiau ir čia tilpo ne visi mygtukai. Prietaisų skydelio centre esančio raudonojo ekranėlio informacija valdoma ant kairės posūkio svirties įtaisytu mygtuku ir ratuku. Sukioti ratuką galima įprasti, tačiau spaudyti mygtuką vairuojant – labai nepatogu. Aišku, nebūtina nuolat stebėti borto kompiuterio rodmenis, tačiau juk smalsu...

Tenka paieškoti priekyje esančio 12 voltų ir USB lizdų. Jie „paslėpti“ atsidarančiame stalčiuke. Tarsi ir patogu, bet vėl – kai stalčiukas nuleistas, už jo esančių daiktų pasiekti nebeišeina, o pajungus telefoną kroviklį, problemiška tampa uždaryti patį stalčiuką.

Visgi automobilis svarbus ne tik savo privalumais, kurių į Zafira galima užsakyti daug, bet tuo, kaip elgiasi kelyje. Versija, prie kurios vairo praleidau kelias dienas, gavo 2,0 l 165 AG dyzelinį variklį ir automatinę pavarų dėžę. Labai puiki kombinacija tiek miesto spūstims, tiek ir tolimoms kelionėms. Dėl ilgos ratų bazės ir tinkamai sureguliuotos važiuoklės, Zafira Tourer nebaisūs ir kaimų žvyrkeliai, todėl išsiruošus į kelionę maršruto rinktis nebūtina – automobilyje vienodai patogiai jausitės ir važiuodami asfaltu, ir ieškodami pravažiavimo dulkėtose keliukuose. Tai ypač aktualu dabar, kai viena iš radijo stočių paskelbė akciją –„Suk iš pagrindinio kelio ir atrask Lietuvą“. Paieškoms skatina ir be priekaištų veikusi navigacija. Keista tik, kad ji visada pasiūlydavo tik vieną maršrutą, be jokio pasirinkimo. Dabar tik belieka spėlioti – tai buvo greičiausias ar ekonomiškiausias maršrutas?

Kelionėje vienatūris džiugina stabilumu, nuolatinio greičio palaikymo sistema tvarkingai dirba savo darbą, o tikslus pavarų dėžės veikimas ir nejuntamai persijungiančios pavaros leidžia manevruoti vis labiau apkraunamuose magistraliniuose keliuose. Garso izoliacija taip pat nuteikia maloniai – judant leidžiamu greičiu, salone nesigirdi nei kelio, nei variklio.

Degalų sąnaudos taip pat nuteikia optimistiškai – per kelias dienas, pasimalus po mylimos sostinės spūstis, pasivažinėjus magistrale, aplankius uostamiestį ir paieškojus naujų kelių borto kompiuteris rodė 5,5 l/ 100 km kelio. Kitaip sakant, su pilnu baku Opel Zafira Tourer nesunkiai gali nuvažiuoti apie 1 000 km. Gal ir net daugiau, nes, tikėtina, kad šeimyninis vienatūris bus perkamas ne lakstymui, nors automobilis ir tai sugeba, o tolimoms, ilgoms kelionėms su gausia šeima ir daiktais.

Tiesa, ar tikrai jis tinka gausiai šeimai, mes artimiausiu metu išbandysime.

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt