Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Atsako specialistai - Kaip nesugadinti savo automobilio

Daugelis automobilių savininkų linkę patys rūpintis
Nuotraukos

2017 09 20

Daugelis automobilių savininkų linkę patys rūpintis savo transporto priemonės stiklais, kėbulu ir salono apdaila. Vieni tai daro norėdami sutaupyti, kitiems tai – malonus laiko praleidimo būdas. Visgi net patyrę vairuotojai ne visada viską daro teisingai, kartais rūpestis tampa naujų defektų atsiradimo priežastimi, pastebi specialistai. Taigi, kokias klaidas dažniausiai daro auto mėgėjai?

 

1.      Stiklus ir kėbulą valo sausa šluoste

Miestų dulkės, kuriose gausu mikro smilčių ir kitų kietųjų dalelyčių, pasižymi abrazyvinėmis savybėmis. Kartais galima išvysti kai vairuotojas stiklus arba kėbulą valo sausa šluoste ar servetėle ir paviršius tikrai tampa švaresnis, tačiau po kiekvieno tokio valymo jis tampa vis labiau matinis. Aišku, kurį laiką nei įbrėžimų, nei aptrintų dažų nesimato, tačiau kai yra pasiekiama kritinė masė, dažai, stiklai ar žibintų plastikas apsiblausia. Dar viena dažna klaida – valyti sausą priekinį stiklą valytuvais. Ryškiau pašvietus saulei toks, „nuvalytas“ stiklas tampa mažiau perregimas, nes jį visą vagoja netaisyklingos formos įbrėžimai, kurių nesimato esant prastesniam apšvietimui.

 

2.      Naudoja netinkamas šluostes ar kempines

Ne visos kempinės ir šluostės vienodai naudingos. Kai kurios iš jų kaupia savyje purvą ar dulkes, kuriomis vėliau „valomas“ automobilio paviršius. Ypač tokiomis savybėmis pasižymi seni rankšluosčiai, buitinės kempinės, drabužių atraižos. Automobilių priežiūrai reikia naudoti tik tam skirtas priemones. Tarkim automobilinė kempinė visas dulkeles kaupia savo viduje ir nepalieka jų ant valomo paviršiaus, o praskalavus ją vandeniu visi purvai lengvai pašalinami. Tokiomis pat savybėmis pasižymi ir audiniai iš specialios mikrofibros, tad juos galima naudoti paviršių valymui nebijant pastariesiems pakenkti.

 

3.      Naudoja buitinę chemiją

Daugumas buitinių valiklių, tirpiklių ar neutralizatorių veikia efektyviau negu automobiliai preparatai, tačiau tikrai ne dėl to, kad gamintojai siūlytų rinkai nekokybiška produktą. Iš tikro automobiliams skirta chemija tyčia yra daroma ne tokia agresyvi, kad tausotų tiek dažus, tiek plastiką, tiek apdailos detales. Pagrindinis automobiliams skirtos chemijos gamintojų devizas – nepakenkti. Jie įsitikinę, kad verčiau darbinį paviršių valyti kelis kartus, negu pažeisti jį per daug agresyviais preparatais.

Aišku, esant tam tikroms aplinkybėms, galima vieną kitą kartą buitinius valiklius panaudoti stiklų ar plastiko valymui, tačiau jeigu darysite tai nuolat, netrukus paviršiai gali apsiblausti, ant jų atsiras dėmės, o guminės tarpinės taps lipnia koše. Automobiliams skirta chemija kainuoja daugiau už buitinę, tačiau ji tikrai pigesnė už pažeistų detalių keitimą ar remontą.

 

 4.      Salono valymui naudoja pigias kosmetines priemones

Kokybiški plastiko ar vinilo valikliai vienu metu atlieka kelias funkcijas – jie užpildo įbrėžimus, įtrūkimus, nelygumus ir išstumia iš jų purvą. Be to, šie preparatai suformuoja plėvelę, kuri išlygina paviršių, todėl šviesa atsispindi tolygiai, taip paslėpdama tuos pačius smulkius defektus. Pigūs valikliai, dažniausia – silikono pagrindu, mėgina imituoti tą patį procesą, tačiau viskas veikia kiek kitaip. Jie taip pat išstumia purvus ir suformuoja plėvelę, tačiau ganėtinai storą ir klampią, tad ji, užuot saugojusi, pati ima traukti purvą.

 

 5.      Neskuba valyti dėmių

Automobilio valymas turi vykti principu „čia ir dabar“. Tai yra, kuo greičiau visi nešvarumai bus nuvalyti, tuo didesnės tikimybė, kad jie nespės apgadinti detalių. Blogiausias sprendimas – palikti valymą vėlesniam laikui. Ypač tai pasakytina kalbant apie kėbulą. Nors atrodo, kad dažai sudaro kietą, tvirtą, vientisą paviršių, iš tikro yra kiek kitaip. Jie turi savas mikro poras, į kurias pamažėl patenka agresyvios medžiagos – dulkės, medžių syvai, topolių pūkai, paukščių išmatos ir kt. Kai dėmė tampa dažų dalimi, išvalyti ją labai sunku.

Tas pat pasakytina ir apie salono apdailą. Tikrai nereikia laukti, kol purvas įsigers į audinius ar odą. Kaip valyti tokias dėmes? Viską lemia dėmės kilmė ir naudojamas preparatas – kartais tikslinga yra palaukti, kol dėmė išdžius ir tada ją nuvalyti, o kartais, priešingai – valyti reikia nieko nelaukiant.

 

 6.      Įgnoruoja įtrūkimus ir nuoskilas

Dažų paviršiaus pažeidimus galima lyginti su skylutėmis dantyse. Į pažeistą zoną gali patekti vanduo, cheminiai reagentai, organinės medžiagos ir tada po dažais prasidės korozija, galinti išprovokuoti dažų „išsipūtimą“ ar atšokimą. Tokiu atveju sprendimas yra vienas – nuvalyti pažeistą vietą iki metalo, nugruntuoti ir dažyti iš naujo. Kaip profilaktinė priemonė prieš mikro įtrūkimus gali būti naudojamas poliravimas, neleidžiantis į dažų sluoksnį patekti pašalinėms medžiagoms, tačiau jeigu nuoskilos ir įtrūkimai tampa matomi, tada jau reikia kreiptis į specialistus.

 

7.      Nesilaiko temperatūros režimo

Bene daugiausia žalos automobilio kėbului padaro jo plovimas verdančiu vandeniu. Teiginys, kad taip esą purvai greičiau atšoka, klaidingas. Verdantis vanduo jau pats savaime neigiamai veikia dažus, o tose vietose, kur sujungtos iš skirtingų medžiagų pagamintos detalės, dėl temperatūros svyravimų dažai pradeda skeldėti. Taip pat negalima automobilio plauti nei tada, kai lauke labai karšta, nei tada, kai spigina šaltis. Valymas ne tik neduos reikiamo efekto, bet net ir gali pakenkti. Optimaliausia temperatūra automobilio plovimui – + 20–25 C, tad vasarą savo transporto priemonę plaukite pavėsyje, o žiemą – garaže arba specializuotose plovyklose.

  

Paruošta pagal užsienio spaudą

Prim.lt