Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Apie automobilių remontą po avarijų ir moralę

Gali būti, kad iš pirmo žvilgsnio straipsnio pavadinimas nuskambės keistai.
Nuotraukos

Gali būti, kad iš pirmo žvilgsnio straipsnio pavadinimas nuskambės keistai. Tačiau taip – tik iš pirmo žvilgsnio. Atidžiau pažvelgus į eismo įvykių, draudimo išmokų ir vėlesnio automobilių remonto klausimus viskas labai gražiai ir tvarkingai sustoja į savo vietas.

 

Pasak vieno automobilių serviso atstovo, dažnas tautietis automobilių srityje taupo visur. Net ir ten, kur taupyti yra nenaudinga ar net pavojinga. Būtent todėl žiniasklaidoje dažnai pasirodo informaciją apie keistai lūžtančius ar į mažas dalis subyrančius automobilius. Viena iš šio byrėjimo priežasčių gali būti ta, kad tai – automobiliai transformeriai. Tai yra, iš skirtingų automobilių donorų neatsakingai sukurta viena transporto priemonė. Kita priežastis, kodėl eismo įvykio metu automobiliai byra yra ta, kad jie, tikėtina, buvo pakliuvę į avariją, o vėliau remontuojami nesilaikant techninių reikalavimų ir taisyklių

Kovai su tokiomis nelaimėmis buvo priimtas įstatymas, įpareigojantis po rimtos avarijos automobilio savininkus savo sutvarkytas transporto priemones atvaryti techninei apžiūrai. Visgi, pasak kalbino automobilių serviso atstovo, to maža. Privalomai techninei apžiūrai turi būti varomi visi, eismo įvykiuose pabuvoję, automobiliai, nes avarijos atveju atsiranda realus pavojus, kad bus pažeistos ne tik matomos, bet ir giliau esantys automobilio dalys ar gyvybiškai svarbūs mazgai. Tarkim, automobiliui gavus smarkoką smūgį į sparną, taip pat gali būti pažeista automobilio geometrija, užkabintos važiuoklės dalys, atraminiai ar stebulės guoliai, lankstai ir pan. Šiuo atveju problema ta, kad jeigu sparno pažeidimai akivaizdūs, tai kitų dalių pažeidimai gali likti nepastebėti, o vėliau tapti naujos ir dar skaudesnės nelaimės priežastimi.

Tokių dalykų būtų išvengta, jeigu privaloma tvarka būtų pakeista avarijas patyrusių automobilių remonto ir draudimo išmokų gavimo tvarka.

Serviso atstovų teigimu, dabar ganėtinai dažnas atvejis, kai į eismo įvykį patekusio automobilio vairuotojas gauna išmoką, o tada važiuoja savo automobilio remontuoti ne į specializuotą ar visą reikiamą įrangą turintį servisą, o į artimiausią garažiuką. Tokio verslo modelio priežastys akivaizdžios: garažiuke, tikėtina, dirbama nelegaliai, todėl nemokant mokesčių remonto kainos yra mažesnes negu oficialiai veikiančiuose servisuose. Taip pat, tikėtina, garažiuko darbininkai nesuka galvos dėl senų padangų ar atidirbusių tepalų utilizavimo, išpildami juos čia pat pakrūmėje, todėl remonto kainos dar labiau sumažėja. Statistiniam tautiečiui tai yra didžiausias privalumas, nes, sakant paprastai, po avarijos gavus išmoką ir automobilis buvo sutvarkytas, ir dar pinigų liks.

Deja, retas kuris susimąsto apie tokių garažinių remontų pasekmes. Kaip minėjau, dažniausiai tokie garažiniai servisai veikia nelegaliai, tad jie nemoka mokesčių. Nuo šito kenčiame mes visi. Taip pat jie, veikdami neoficialiai, gali sau leisti nesirūpinti ekologija, todėl nenuostabu, kad mūsų kelius ir pakeles „puošia“ nebenaudojamų padangų kalnai, o pasivaikščiojus po kokį atokiau esantį mišką, galima rasti ir senų automobilių stiklų, bamperių, atidirbusių tepalų ir kitokių „lobių“.

Galiausiai, garažiniai servisai tikrai neinvestuoja nei į darbuotojų kvalifikaciją, nei į naujausią įrangą, todėl automobiliai tvarkomi ganėtinai primityviai, o plika akimi nepastebimi defektai, dažniausia, taip ir lieka nesutvarkyti; įskilusi automobilio durelių rankenėlė negali būti lyginama su, tarkim, įskilusia važiuoklės detale. Jeigu nulūžus rankenėlei bus sunkiau patekti į automobilį, tai sulūžus važiuoklei, akivaizdu, kad neišvengsime eismo įvykio, kuriame gali nukentėti ne tik pats automobilio vairuotojas, bet ir keleiviai bei gretimai esantys žmonės.

Būtent todėl, serviso atstovų teigimu, reikia keisti dabar galiojančią tvarką ir net po nedidelės avarijos automobilį, užuot pradžiuginus jo savininką solidžia išmoka, pervesti pinigus servisui, oficialiai veikiančiam, turinčiam kvalifikuotą personalą ir reikiamą įrangą. Tik tokiu atveju automobilis bus sutvarkytas tinkamai, rasti net ir plika akimi nematomi defektai, darbams suteikta garantija ir į kelius išriedės saugi transporto priemonė. Taip pat tik taip bus užtikrinta, kad nebus bandoma sukčiauti su draudimo įmokomis, sumokėti visi mokesčiai ir pasirūpinta ekologija.

Beje, ši problema nėra nauja. Apie ją yra ne tik kalbėjęs, bet ir pasiūlymus Vyriausybei teikęs Seimo narys, žinomas automobilių srities specialistas Stasys Brundza. Vyriausybei, argumentuotai, buvo siūlyti tokie galiojančios tvarkos ir įstatymų pakeitimai:

1. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, kad „transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui“. Šios nuostatos yra perkeltos į Sąlygų p. 7.3., o Sąlygų p. 8.1. teigia, kad „draudikas neturi teisės draudimo sutartyje nustatyti sumos, kuria draudžiamojo įvykio atveju būtų sumažinama mokama išmoka“.

Kodekso 6.251 straipsnis nustato:padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę“. Todėl, siekiant įgyvendinti Kodekso nuostatas, būtina, kad transporto priemonėms būtų atliktas tinkamas atkuriamasis remontas, vadovaujantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 28 str. 3 d.: „Transporto priemonių techninis aptarnavimas ir remontas turi būti atliekami laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Lietuvos standartizacijos departamento) patvirtinto standarto“ bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B – 175 patvirtintu „Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu“, po kurio atstatyta transporto priemonė nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir saugumui, o taip pat būtų vadovaujamasi Taisyklių 13 ir 15 punktų nuostatomis:

13. Nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

15. ...atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.“

Deja, dažnai pasitaiko atvejų, jog draudimo kompanijos savo nuožiūra sumažina draudimo išmokos dydį, taupydamos lėšas siūlo mažesnes išmokas sumokėti tiesiai nukentėjusiam trečiajam asmeniui (toliau – asmuo) ir ji, kaip taisyklė, yra daug mažesnė nei reikalinga atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę. Asmuo, siekdamas, kad jo eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė būtų atstatyta saugiomis, t.y. naujomis detalėmis, yra priverstas padengti trūkstamą remonto sąmatos dalį savo lėšomis. Transporto priemonės remontui draudimo kompanijos bando pritaikyti būtinų remonto išlaidų apskaičiavimo metodiką, kurią turėtų taikyti tik tuo atveju, kai transporto priemonė neremontuojama – „turtas laikomas sunaikintu“ (Taisyklių p. 14).

Tokiu būdu draudimo kompanijos apgaudinėja savo klientus bei pažeidžia Kodekso 6.251 str., LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 28 str. 3 d., o taip pat Taisyklių p. 15 nuostatas. Siūlant išmoką tiesiogiai asmeniui taip pat pažeidžiamas ir Taisyklių p. 13, kad, nustatant išmokų dydį, turi būti atsižvelgiama „...į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus“.Manau, kad tokių atvejų iš išmokėtų 2013 m. 271.287.060 litų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmokų yra didesnė dalis. Asmenys, gavę minėtas išmokas, neremontuoja transporto priemonės arba remontuoja ją nesilaikant Taisyklių p. 15 nuostatų. Netinkamai suremontuota (atstatyta), nesaugi transporto priemonė grįžta į viešąjį eismą ir kelia pavojų eismo saugumui, be to, gautos lėšos (draudimo išmoka) dažnai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį. Siekdamas panaikinti galiojančią ydingą praktiką, siūlau pakeisti Taisyklių p. 42.2.3. ir jį išdėstyti taip:

42.2.3. jeigu sugadintas turtas remontuojamas, draudimo išmoka nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu pervedama tiesiogiai turtą remontavusiai įmonei ar į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą banke;“

Be to, mano nuomone, priimant sprendimą dėl (ne)tinkamumo atstatyti transporto priemonę, būtų remiamasi ne „ekonominiu“ faktoriumi, kada transporto priemonę „ekonomiškai tikslinga“ arba „ekonomiškai netikslinga“, o realiomis galimybėmis tinkamai atstatyti transporto priemonės kėbulo geometriją, atkurti saugos sistemas, kad transporto priemonė nekeltų grėsmės eismo saugumui., juolab, kad Įstatymo numatyta suma – 1 mln. eurų dėl žalos turtui yra daugiau negu pakankama bet kuriai transporto priemonei suremontuoti.

Todėl, siekdamas užkirsti kelią draudimo kompanijų piktnaudžiavimui ir užtikrinti Kodekso 6.251 str., Įstatymo ir Taisyklių nuostatų besąlygišką vykdymą, siūlau pakeisti Taisyklių 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

15. 15.1. Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, galima tinkamai suremontuoti, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

15.2. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja (turtas laikomas sunaikintu), atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas. Suma, būtina sugadinto turto remontui, pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą banke tik pateikus transporto priemonių perdirbimu (utilizavimu) užsiimančios įmonės išduotą pažymą apie jos perdirbimą (utilizavimą).

2. Tam, kad užtikrinti, jog draudėjas, kuris ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip mėnesį ir pateikia draudikui pasižadėjimą atleidimo nuo draudimo įmokos laikotarpiu nenaudoti transporto priemonės, negalėtų ja naudotis, siūlau pakeisti Sąlygų p. 42 ir išdėstyti taip:

Draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Draudėjas savo prašyme privalo nurodyti terminą, kurio metu ketina nenaudoti transporto priemonės. Draudėjas privalo pateikti draudikui pasižadėjimą atleidimo nuo draudimo įmokos mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės ir gali privalo perduoti draudikui neatlygintinai laikinai saugoti transporto priemonės registracijos numerį. Taip pat draudėjas privalo pateikti draudikui draudimo liudijimą (jeigu draudimo liudijimas draudėjui buvo išduotas), kad draudikas įrašytų jame informaciją apie atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpį. Draudikas turi teisę neatleisti draudėjo nuo draudimo įmokų mokėjimo, jeigu draudėjas nepateikia draudimo liudijimo įrašyti informaciją apie atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpį neperduoda draudikui saugoti transporto priemonės registracijos numerio.

Pakeitus šį Sąlygų punktą būtų galima užtikrinti, kad neapdraustos (be to, galimai ir neturinčios galiojančios techninės apžiūros ir (ar) išregistruotos) transporto priemonės nedalyvaus viešajame eisme.

3. Kelių eismo taisyklių p. 220 nuostata nustato, kad: „jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti...“. Atkreiptinas dėmesys, jog tokių eismo įvykių metu, kuomet nedalyvauja policijos atstovai (apie 70 000 kasmet), transporto priemonės neretai yra smarkiai apgadinamos (t.y. nebegali judėti savo eiga), o jų nei techninė būklė, nei remontas nėra kontroliuojami. Todėl, siekiant įvykdyti LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25  str. 6 d. bei 28 str. 3 d. nuostatas ir užtikrinti, kad eismo įvykio metu smarkiai apgadinti automobiliai būtų tinkamai suremontuoti (atstatyti), būtina į eismo įvykio vietą kviesti policiją, jei bent vienos transporto priemonės „deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema“ (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 6 d.). Tuo tikslu būtina atitinkamai keisti KET p. 219.4 bei p. 220 nuostatas. Taip pat pažymėtina, kad transporto priemonių techninis aptarnavimas ir remontas turi būti atliekami laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Lietuvos standartizacijos departamento) patvirtinto standarto ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B – 175 patvirtintu „Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu“. Tik laikantis šių bei kitų rašte paminėtų teisės aktų nuostatų ir remontuojant (atstatant) transporto priemones įmonėje, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, suremontuota (atstatyta) transporto priemonė nekels grėsmės žmonių sveikatai ir saugumui.“

Minėti S. Brundzos siūlomi ir įtakos saugiam eismui turintys pakeitimai buvo pateikti LR Vyriausybei, LR Finansų ministerijai, Lietuvos bankui ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos komisijai. Atsakymai buvo gauti iš visų minėtų institucijų, tačiau visi jie labai panašūs – institucijos abejoja siūlomų pakeitimų naudingumu arba siūlo šio klausimo sprendimą patikėti kitoms institucijoms. Sakant paprasčiau, visi teikti pasiūlymai pasiklydo biurokratiniuose valdiškų institucijų labirintuose arba nugulė valdininkų stalčiuose.

Esant tokiai situacijai galima prisiminti vieno inžinieriaus, tiltų specialisto, pastebėjimą, išsakytą prieš metų 10: „Amerikoje valdžia tiltais ir jų būklę susirūpino po didžiulės ir skaudžios nelaimės. Įvertinus Vilniaus tiltų būklę ir teiktus jų remonto siūlymus, susidaro įspūdis, kad mūsų valdžia laukia panašaus „paskatinimo“...“. Ir jį perfrazuoti – įvertinus dabartinę situaciją keliuose, belieka laukti didelės ir skaudžios nelaimės, po kurios pagaliau bus imtasi realių priemonių eismo saugumui keliuose gerinti...“

 

Prim.lt