|
|
Mechaninė ar automatinė pavarų dėžė – ką rinktis?
|
Renkantis automobilį dažnas mūsų susimąstome ne tik apie jo modelį ar spalvą, bet ir apie tai, kokią pavarų dėžę – mechaninę (MPD) ar automatinę (APD) rinktis.
Prieš metų 15 buvo galima išgirsti teiginių, kad su „automatais“ neverta prasidėti, nes jie prastai veikia, brangiai kainuoja remontas ir auga kuro sąnaudos. Tada tiesos tame buvo, bet šiai dienai situacija visiškai kitokia. Modernios APD tarnauja tiek pat, kiek ir varikliai, techninis aptarnavimas ir remontas, jei tokio reikia, taip pat nekainuoja milijonų. Kuro sąnaudas, kalbant apie modernius automobilius, lemia ne pavarų dėžės tipas, o vairavimo įpročiai. Kita vertus, didmiesčių gyventojai, dažnai stringantys spūstyse, ganėtinai greitai supranta, kad judant „vėžlio žingsniu“ APD yra parankiau. Nuo automobilio su APD įsigijimu abejojančius atbaido nebent kiek didesnė jų kaina ir žinių, kaip teisingai eksploatuoti „automatą“ trūkumas.
Automatinė pavarų dėžė – nes taip patogiau
Pagrindinis APD pliusas – su tokia pavarų dėže paprasčiau važinėti. Norint vairuoti automobilį su MPD reikia tam tikrų įgūdžių, transporto priemonę su APD gali vairuoti net vaikas. Tiesa, mūsų krašte laikant egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti tai reiktų daryti su mechaninę pavarų dėžę turinčiu automobiliu. Jeigu išlaikysite egzaminus su APD, galėsite vairuoti tik tokias pavarų dėžes turinčias transporto priemones.
Antras privalumas – tokios transmisijos patikimesnės. Automobiliuose su APD sankabos tarnauja 2 – 3 kartus ilgiau, negu automobiliuose su MPD, kur sankabas, intensyviai eksploatuojant, tenka keisti kas 3 – 4 metus.
Deja, „automatas“ gali smarkiai nuvilti žiemą. Jeigu tenka kapstytis iš pusnies, nuolat prasisukant ratams, pavarų dėžė gali perkaisti. Taip pat nusėdus akumuliatoriui automobilių su APD neužvesi traukdamas, o jei automobilis sugedo, buksyruoti jo negalima. Tokiu atveju tenka kviesti ekvakuatorių. Žinotina, kad pigesnių modelių APD veikia lėtokai, tad apie staigius manevrus taip pat vertėtų pamiršti.
Mechaninę pavarų dėžę renkasi patyrę
Prie MPD pratę vairuotojai atkakliai gina būtent šį transmisijos tipą, nepaisant to, kad kas keletą metų tenka keisti tiek sankabos diską, tiek išminamajį guolį. Jie teigia, kad mechaninė dėžė leidžia „kontroliuoti automobilį“. Tarkim, norint staigiau startuoti galima pačiam įjungti žemesnę pavarą ir tai įvyksta akimirksniu, o jeigu bandoma taupyti kuro, aukštesnę pavarą galima įjungti anksčiau negu rašoma techniniame pase. Nors „žaidimai“ su sankaba – ilgas ir daug kainuojantis procesas, MPD galima remontuoti beveik bet kuriame servise, o pasiekti servisą galima buksyruojant sugedusį automobilį.
Žiemą, kai tenka kapstytis iš pusnių, pavaras galima perjunginėti kol automobilis išsilaisvins, arba kol vairuotojui tai nusibos. Užgesusį automobilį nesunkiai užvesite jį traukdami.
Tokį gražų vaizdą kiek apkartina judėjimas spūstyse. Ne vienas vairuotojas skundžiasi, kad porą valandų trūkčiojant bendrame sraute pradeda skaudėti sąnarius, pavarų perjungimo procesas silpnina dėmesį.
Apie kainas
Nors, esant vienodoms sąlygoms, automobilis su APD visada bus kiek brangesnis, kainų skirtumas šiandien nebėra toks didelis, kaip buvo prieš 10 metų. Kita vertus, jei modelis su APD kainuoja pigiau analogo su MPD, susimąstykite – gal čia kažkas ne taip.
Kiek brangiau kainuos automobilių su „automatų“ techninis aptarnavimas. Esant normalioms eksploatacijos sąlygoms, tepalus pavarų dėžėje reiktų keisti kas 2 – 2,5 metų. Jeigu automobilis nuolat eksploatuojamas „ties riba“, reiktų įprasti kasmet tikrinti transmisijos tepalo lygį ir, esant reikalui, jį papildyti.
Automobiliuose su MPD, jeigu gamintojas nenurodo kitaip, tepalus užtenka keisti kas 5 metus. Tiek patys tepalai, tiek jų pakeitimas, kainuoja gerokai mažiau negu analoguose su APD.
Vairuotojų klaidos
Dar vienas svarbus momentas – APD patikimumą labiau lemia ne techninės charakteristikos, o vairuotojo sugebėjimai ir vairavimo stilius. Iš dažniausiai pasitaikančių klaidų būtų galima paminėti:
Staigų startą. Vairuotojas turėtų žinoti, kad jei PD neturi sportinio režimo S, automobilis nepritaikytas lenktynėms. Nuolatinis staigus akseleratoriaus spaudymas APD tarnavimo laiką sutrumpina maždaug per pusę.
Parkavimąsi. Staigus pavarų perjungimas iš parkingo režimo P ir atbulinės eigos R į darbinę poziciją D „pjauna“ sankabą ir transmisijos krumpliaračius. Norint išvengti brangiai kainuojančio remonto, po kiekvieno režimo perjungimo reiktų sekundę palaukti ir tik tada jungti į kitą režimą.
Paminų painiojimą. Iš automobilio su MPD prie automobilio su APD vairo persėdę vairuotojai dažnai painioja stabdį ir akceleratorių. Kartais tai baigiasi avarija. Tikimybė patekti į avariją gerokai išauga, jeigu vairuotojas vienu metu paspaudžia ir akceleratorių, ir stabdį. Norint to išvengti reiktų įprasti vairuojant automobilį su APD kairę koją visada laikyti padėtą ant grindų – šiuo atveju ji nereikalinga.
Greičio jausmo praradimą. Automobilių su APD vairuotojai dažnai juda per daug staigiai, nuolat šokinėdami iš vienos juostos į kitą. Tai susiję su tuo, kad automobiliuose su MPD vairuotojai, prieš atlikdami staigesnį manevrą, įjungia žemesnę pavarą, prieš tai sumažinę greitį, o važiuojant automobiliu su APD to daryti nereikia. Jeigu naujai iškeptas automobilio su „automatu“ vairuotojas neįpras važinėti atsargiai, jis kels pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams.
Paruošta pagal užsienio spaudą
Prim.lt
