Dizaino stebuklų, kalbant apie 6 metrų ilgio komercinį furgoną, taip pat nereiktų tikėtis, tačiau jo išvaizdą galima apibūdinti kaip „draugišką ir maloniai nuteikiančią“. Tai ypač pabrėžia plati priekinio bamperio „šypsena“.
Įdomi detalė – sėsti prie furgono vairo visai ne tas pat, kas įsitaisyti lengvajame automobilyje. Čia tenka ropštis laipteliais į kabiną ir tik tada gali pradėti „įsikūrimo sėdynėje darbus“. Bandytas modelis buvo vidutinės sarangos, tad sėdynė ir vairas turėjo paprasčiausius reguliavimus. Jų užteko, tačiau perkant tokį modelį kaip „Sprinter“ sau, reiktų pagalvoti ir apie pneumatinę sėdynę, ir apie ranktūrį vairuotojui, ir apie papildomas saugos pagalves. Visas šias opcijas, aišku, už papildomą kainą, bet „Sprinter“ turi.
Bandyto furgono vairas buvo didelis, tačiau visiškai „tuščias. Multifunkcinį vairą turi aukštesnės sąrangos modeliai arba jį tenka užsisakyti papildomai. Turint omenyje tai, kad furgono kabina kažkam tampa „darbo vieta“, multifunkcinis vairas bei radijas su navigacine sistema yra tos malonios smulkmenos, kurios ją padaro mielesne ir patogesne.
Iš „patogumo“ elementų bandytas modelis turėjo elektra valdomus veidrodėlius ir langus, kondicionierių ir radiją. Ne pats prabangiausias variantas, tačiau prisiminus, kad kai kuriuose furgonuose iki šiol pasitaiko ne elektra valdomų veidrodėlių, tai jau nėra blogai.
Be to automobilio kabinoje buvo gausu lentynų, lentynėlių, laikiklių ir kišenėlių. Durelėse laisvai telpa pusantro litro mineralinio butelis, dokumentus ar rankines galima susidėti virš vairuotojo ir keleivių galvų esančiose lentynėlėse, praktiškai išnaudotas ir priekinio panelio viršus. Vietos patogiai pasidėti daiktams daug, tik paskui reikia nepamiršti kas kur padėta.
Matomumas iš vairuotojo vietos – puikus. Aukštai sėdint puikiai matosi viskas, kas vyksta tiek toliau priekyje, tiek šalia automobilio. Orientuotis erdvėje padeda sudvigubinti šoniniai veidrodėliai, bet galiniai parkavimosi davikliai arba, dar geriau, galinio vaizdo kamera tokiam automobiliui labai praverstų, nes vairuotojas visada žinotų, kas vyksta už furgono. Dabar kai kuriais atvejais teko manevruoti apgraibomis, vadovaujantis intuicija.
Tradiciškai mersedesiškai, tokios funkcijos kaip valytuvai, posūkiai ar tolimųjų šviesų įjungimas, buvo sumontuoti vienoje svirtelėje, kairėje vairo pusėje. Kai įpranti, vienoje vietoje esantis funkcijų valdymas tampa labai patogus.
Kadangi „Sprinter“ – komercinis furgonas, dar vienas svarbus rodiklis buvo krovinių skyriaus, į kurį galima patekti tiek per galines, tiek per šonines nustumiamas dureles, talpa ir keliamoji galia. Šis modelis gali pervežti iki 1,5 tonos svorio krovinius, kuriuos galima išdėstyti 4,4 m2 ploto kabinoje. Naudingas krovinių skyriaus tūris – 8,5 m2, maksimalus pervežamų krovinių ilgis – 2 600 mm.
Bandytas „Sprinter“ turėjo 2,2 l 128 AG dyzelinį variklį ir 6 pavarų MPD bei šoninio vėjo apsaugą, kuri nuo šiol yra standartinės įrangos, tokios kaip elektroninė stabilumo sistema, dalis.
128 AG variklis – ne pats galingiausias iš galimų agregatų, tačiau ir su juo „Sprinter“ pateisino savo pavadinimą. Nepakrautas furgonas ganėtinai sparčiai pajudėdavo iš vietos, magistraliniame kelyje nekilo sunkumų lenkiant kitas transporto priemones. Kelionės metu variklio keliamo garso beveik nesigirdėjo, tačiau pasiekus 100 km/val. greitį pradėjo erzinti areodinaminiai triukšmai – mokestis už furgono talpumą ir didelius šoninius veidrodėlius.
Tuščio furgono pakaba – labai minkšta, tad įveikiant gulinčius policininkus ar saugos saleles, „Sprinter“ gerokai supurtydavo, tačiau reikia įvertinti tai, kad furgonas skirtas vežti kroviniams ir pakrautas jis kelyje elgiasi visiškai kitaip. Dabar gale nebuvo jokio, „Sprinter“ prie kelio spaudžiančio, krovinio.
Pradžiugino furgono manevringumas. Vairą teko pasukioti, tačiau „Sprinter“ tvarkingai lenkė kitus automobilius ar kelio nelygumus. Be to, nepaisant furgono ilgio, apsisukimo spindulys irgi nėra didelis; galiniai varomi ratai leido padidinti priekinių ratų pasisukimo kampą. Priekiniais ratais varomiems automobiliams apsisukimui reikia daugiau vietos.
Automobilis puikiai tinka tiek geriems, tiek ir prasčiau prižiūrimiems keliams ar žvyrkeliams: „Sprinter“ stabilumu kelyje rūpinasi elektroninės „smegenys“, kurias, norint, galima atjungti.
Kalbant apie saugumą, bazinė versija turi tik vairuotojo saugos pagalves, tačiau visos keleivių vietos aprūpintos trijų taškų saugos diržais. Papildomai galima užsakyti ir daugiau saugos pagalvių, tačiau pasak „Mercedes Benz“ atstovų, už papildomą saugumą lietuviai dar nėra pasirengę mokėti, todėl dažniausiai apsiribojama bazine saugos pagalve. Noras sutaupyti – suprantamas, juolab, kad per avarinius krovininio transporto bandymus, panašius į „EuroNCAP“ bandymus, „Sprinter“ pasiekė analogiškus „E klasei“ rezultatus.
Kalbėti apie kuro sąnaudas šį kartą sudėtinga, nes jų automobilio sistemos nerodė, bet to važiavau tuščiu krovinių skyriumi. Tikėtina, kad pakrautas furgonas viršytų gamintojo deklaruojamus 6,3l/ 100 km., tačiau skirtumas neturėtų būti didelis.
Praleidus kelias dienas prie „Sprinter“ vairo, kai įprasti tapo furgono išmatavimai, supratau, kad mielai tokį automobilį vairuočiau ir dažniau. Aišku, norėtųsi informatyvesnio vairo ir stabilesnio važiavimo, kai automobilis tuščias, tačiau šito trūkumais vadinti nelabai galima. O daugiau – tik privalumai. Lengvai valdomas, talpus, saugus, ganėtinai dinamiškas, užtikrinantis puikų matomumą, tikėtina, patikimas ir nereiklus. Ko daugiau reikia iš komercinio transporto? Juolab, kad norint, galima susikurti geriausiai vieno ar kito poreikius atitinkančią versiją. „Mercedes Benz“ tokią galimybę visada suteikia. Aišku, „Mercedes Benz Sprinter“ kainuos kiek daugiau negu kiti šio segmento žaidėjai, bet visada už aukštesnės klasės daiktus tenka mokėti daugiau. Kita vertus, pirkdamas „Sprinter“, tu žinai, kad įsigyji nors ir komercinį, bet „Mercedes Benz“, todėl gali būti ramus, kad pinigai buvo išleisti ne veltui – „Sprinter“ sąžiningai atidirbs kiekvieną už jį sumokėtą eurą.
Prim.lt
