„Citroen DS3“ – atradimai tęsiasi

Man šie metai – atradimų metai. Nelabai seniai pirmą kartą sėdėjau prie „Seat“ vairo, o dabar, netikėtai pasikeitus aplinkybėms, vairavau „Citroen“ automobilį. Ir ne bet kokį, o iškart – „DS“ versiją.

Automobilio išvaizda iškart patraukia dėmesį. Gamintojams, kuriantiems mažus automobilius, reikia pasistengti, kad jie nepasimestų bendrame pilkame transporto sraute. Aišku, tokie modeliai, kaip „VW Beetle“, visada bus pastebimi, tačiau kitiems koncernams reikia rinkai pasiūlyti kažką naujo. „Citroen“ dizaineriams tai pasisekė. „DS 3“ atrodo patraukliai ir įdomiai. Keistokos formos kėbulas ir langų linijos, ilgokas priekis ir ganėtinai stati galinė automobilio dalis priverčia susimastyti ar automobilio priskirimas „mažiems automobiliams“ yra teisingas. Gal visgi mažasis „DS3“ pataiko į įdomesnę kategoriją?

Bandytas modelis buvo dvispalvis –apatinė dalis buvo balta, viršutinė – bordinė, tačiau gamintojas, suprasdamas, kad „DS3“ rinksis jauni tiek kūnu, tiek siela, siūlo pačias įvairiausias spalvų ir atspalvių kombinacijas. Tai automobiliui suteikia papildomo žavesio.

Visgi pasivažinėjus porą dienų, kyla įtarimų, kad kuriant „DS3“ svarbiausia buvo automobilio išorė: dizaineriai sukūrė automobilio išvaizdą, o vėliau inžinieriai į vidų pamėgino sutalpinti visą reikiamą įrangą. Ir kas išėjo? Salonas atrodo dailiai, tačiau ne viskuo taip patogu naudotis, kaip kad norėtus.

Tarkim, pati vairuotojo vieta patogi, tačiau dalis mygtukų ir sistemų valdymo svirtelių sumontuotos „ne visai ten“. Ypatingai žemai automobilyje sumontuota audio sistema, virš kurios įtalpinta klimato kontrolė.

Keistas sprendimas. Ir ne tik todėl, kad garso sistema reguliuojama dažniau, negu klimatas, bet ir todėl, kad vienintelis borto kompiuterio pasirinkimų valdymo mygtukas yra būtent audio sistemoje, tolimiausiame nuo vairuotojo kampe. Šiandien net standartiniuose automobiliuose tokie mygtukai ar svirtelės montuojamos ant vairo, tad toks „DS“ inžinierių pasirinkimas nelabai suprantamas. Juolab, kad „Citroen“ „DS“ pristato kaip savo Premium prekių ženklą.

„Darbinę“ kompiuterio informaciją galima peržiūrėti maigant valytuvų svirtelės gale sumontuotą mygtuką. Deja, jis turi tik viena funkciją – pirmyn, tad norint peržiūrėti vidutines kuro sąnaudas arba nuvažiuotus kilometrus, tenka mygtuką paspausti ne vieną kartą.

Borto kompiuteris informaciją pateikia siaurame, oranžiniame ekranėlyje. Galbūt tai ir funkcionalu, tačiau man primena prieš metų 10 buvusias labai populiarias atskirai perkamas magnetolas. Tiesa, galima užsisakyti modelį su įprastesniu, spalvotu ekranėliu, tačiau tai kainuos papildomai.

Vairas – ne multifinkcinis. Tai irgi keistoka. Ant vairo kolonėlės sumontuotos kelionės kontrolės ir garso valdymo svirtelės, tačiau su jomis „susipažinti“ reiktų prieš kelionę. Kelionės metu jas beveik visą laiką užstos vairas, tad bandymai tyrinėti funkcijas pakeliui gali baigtis liūdnai. Be to, bandytame modelyje nebuvo tokios įprastos bluetooth sistemos. Ir visą tai – Premium modelyje...

Dar viena „DS“ problema – standartinė ir dažnai pasitaikanti mažuose automobiliuose. Tai – centrinis ranktūris. Jis ganėtinai nepatogus, „ne toje vietoje“, tad kelionės metu dažniausiai buvo užlenktas. Įprastoje vietoje – virš užpakalinio vaizdo veidrodėlio – nėra apšvietimo lemputės. Ji sumontuota stogo viduryje. Automatinis tik vairuotojo durelių langas.

Kadangi bandytame modelyje navigacijos nebuvo, ją buvo galima bandyti pakeisti portatyviniu, nešiojamu GPS, bet tokiu atveju iškiltų nauja problema – 12 voltų lizdas sumontuotas po centriniu ranktūriu, prie pat stovėjimo stabdžio rankenos. Ir nepatogu, ir per visą automobilį tempti laiką būtų tolokai. USB jungtis sumontuota šalimais. Manau, tam buvo galima rasti patogesnę vietą.

Prie sistemos pliusų būtų galima paminėti nebent funkciją „Mode“, kurią paspaudus įsijungia naktinis apšvietimas – prigesta centrinis ekranas, tachometro ir kuro likučio indikatoriaus šviesos. Ryškiau šviečia tik spidometras – ilgose naktinėse kelionėse tai labai patogu.

Kiek kliuvo ir matomumas iš „DS 3“ vairuotojo vietos. Spūstyje, kai šalia daug kitų automobilių, norėtųs ne tokio masyvaus kėbulo statramsčio. Kažkiek matomumą prastina ir masyvus užpakalinio vaizdo tvirtinimo blokas, o kairys šoninis veidrodėlis, jeigu keleivis padeda ranką ant palangės, tampa beveik nematomas.

Teoriškai, automobilis – penkiavietis, tačiau jeigu prie vairo sės masyvus vairuotojas, geriausiu atveju automobilyje tilps 4 žmonės. Ir tai jie sėdės labai susispaudę. Daugiau erdvės palikta tik esančiam už priekinio keleivio. Čia priekiniame panelyje paliktas įgilinimas, tad sėdintis priekyje gali gerokai pasistumti į priekį ir nespausti kelionės dragų.

Nėra didelė ir „Citroen DS3“ bagažinė – 285 l. Tradiciškai, padidinti bagažinės erdvę galima sulanksčius užpakalinių sėdynių nugarėles, bet sunkių daiktų pakrovimą/iškrovimą apsunks masyvus ir aukštas slenkstis. Kita vertus, „DS3“ kurtas smagiam važinėjimui ar romantiškai kelionei prie jūros, o krovinius galima vežioti kitu transportu.

Bandytas „Citroen DS3“ turėjo 1,6 l 92 AG dyzelinį variklį ir 5 pavarų MPD. Tokios kombinacijos puikiai užteko tiek nardant miesto gatvėse, tiek keliaujant į pajūrį. Automobilis puikiai klausė vairo, tvarkingai reaguodavo į akceleratoriaus paspaudimą. Ekstremalioje situacijoje puikiai suveikė ir stabdžiai. Be to, taip stabdant automatiškai įsijungė avarinis signalas – perspėjimas kitiems eismo dalyviams, kad kažkas vyksta ne taip. Naudinga funkcija, atkreipianti kitų vairuotojų dėmesį ir mažinanti riziką susidurti.

Nors automobilis puikiai tinka miestui, smagiau su juo tuščiame, vingiuotame kelyje. Jis puikiai ir tvarkingai įveikia posūkius. Trajektorija visada nuspėjama, tad dažnai net nesinori mažinti greičio. Jeigu visgi apsiriksite, situaciją, bet tik tada, kai tai tikrai bus būtina, išgelbės ESP, kurią, norint, galima ir atjungti. Kaip ir „Eco“ sistemą, gesinančią variklį ne tik tada, kai „DS3“ sustoja įjungta neutralia pavara, bet ir tada, kai automobilis negreitai rieda neutralia pavara. Spūstyje tai gali pradėti erzinti, tad kartais šią funkciją verta atjungti.

Automobilis puikiai klauso vairo, bet už tai teko „sumokėti“ kieta pakaba. Važiuojant galima nesunkiai suskaičiuoti visus didesnius kelio nelygumus ar „gulinčius policininkus“. Ypač nemalonius prisiminimus paliko specifiniai ir nemaloniai aukšti asfaltiniai Klaipėdos „gulintys policininkai“. Suprantu, kad tai daroma eismo dalyvių saugumui, tačiau važiuoti per juos su „DS3“ buvo ypač nemalonu.

Kadangi „DS3“ pozicionuojamas kaip „Citroen“ Premium prekių ženklas, norėtųs ir geresnės garso izoliacijos. Dabar salone įvairūs garsai iš lauko girdisi tik pasiekus 100 km/val. greitį.

Kita vertus, automobilis pradžiugino kuro sąnaudomis. Per dvi dienas, judant mišriu režimu jos siekė tik 4,1 – 4,2 l/100 km. Ne visai tai, ką deklaruoja gamintojas, bet labai panašiai. Su pilnu 50 l. kuro baku, neskubant, galima įveikti apie 1 000 km. Gražu.

Apibendrinant, nors pretenzijų „DS3“ kaip ir yra, tačiau jos nėra kritinės. Be to, beveik kiekviename bandytame automobilyje norisi kažką keist. Vertinant visumą – „Citroen DS3“ – mažas, stilingas, judrus ir manevringas prancūziškas automobiliukas. Jis puikiai tinka ne tik mūsų perkrautiems miestams ir pergrūstoms stovėjimo aikštelėms, bet ir smagiai, linksmai kelionei prie jūros. Dviem žmonėms ar šeimai su mažais vaikais ir jų daiktams vietos užteks „DS3“ tikrai užteks, o visa kita gali ir palaukti. Juk už lango vis dar vasara – atostogų ir kelionių metas.

 „Citroen DS3 1.6 e-HDi“

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt