Dacia Dokker – trys mėnesiai prie vairo

2018.04.16.

Debiutavo Dacia Dokker dar tolimaisiais 2012 metais Kasablankoje, Maroke. Šioje šalyje Renault turi net dvi Dacia gamyklas, vienoje kurių surenkami Dacia Lodgy modeliai, kitoje – Dacia Dokker.

Dacia Dokker, kaip ir likę Dacia modeliai, turi modulinę B0 platformą. Automobilis siūlomas su keturiais galimais varikliais – 1,6 l 100 AG benzininiu, modifikuota jo versija, pritaikyta kaip degalus naudoti dujas bei dviem turbininiais dyzeliniais 1,5 l 75 AG ir 1,5 l 90 AG varikliais. Visi varikliai atitinka Euro 6 ekologinį standartą, tad, tikėtina, jie dar ilgai, be jokių ribojimų, galės važinėti ne tik magistralėmis, bet ir miestų gatvėmis. Juolab, kad turbūt daugiau negu pusę Vilniaus komunalinių įmonių automobilių parko sudaro Dacia Dokker.

Oficialiame Sostenos puslapyje Dokker galima rasti dviejuose kategorijose – prie lengvųjų automobilių, ir prie komercinių (Dokker Van). Keleivinė versija, kuo vis labiau įsitikinu pats ir kam pritaria automobilį „pasimatavę“ mūsų seni pažįstami – Pocių šeimyna -, gali būti naudojama ne tik darbui, bet ir atlikti šeimos automobilio funkciją. Tiesa, tokiu atveju reiktų pagalvoti apie antras galines dureles, nes bazinėje modifikacijoje jus numatytos tik vienos, todėl, pasak mamos Jurgitos, sodinant vaikus, vienas kurių dar turi važinėti kėdutėje, iškyla tam tikrų sunkumų. Visa kita – gerai. Nors ir neblizga prabanga, automobilis yra talpus ir praktiškas, tad, kaip minėjau, jis gali būti naudojamas tiek darbams, tiek šeimos pasivažinėjimui.

Galvojant apie Dokker, visgi reiktų nepamiršti, kad tai – keleivinis – komercinis automobilis. Ir ši riba labai aiškiai juntama. Priekinis keleivis ir vairuotojas gali mėgautis, nors ir nedidele, bet prabanga. Sėdintieji antroje eilė turi tenkintis gan spartietiškomis sąlygomis.

Priekinės sėdynės, nors ir neturi šoninio palaikymo, yra gan patogios. Aukšta sėdėsena užtikrina gerą matomumą. Pagrindiniai funkciniai mygtukai ir šildymo rankenėlės – patogios ir nesunkiai pasiekiamos. Radijo garso valdymas, kaip įprasta Renault modeliams, sumontuotas ant vairo kolonėlės. Kiek sunkiau pasiekiami nuolatinio greičio palaikymo ar ECO režimo mygtukai, tačiau prie šito gan greit įpranti. Ypač – jeigu su Dacia modeliai teko susidurti ir anksčiau.

Norėtųsi tik, kad informatyvesnis būtų prietaisų skydelis. Su spidometru ir tachometru viskas aišku, tačiau greta jų aš pasigedau temperatūros daviklio ir informacijos apie degalų sąnaudas. Nei vieno, nei kito automobilis nerodo. Ir jei degalų sąnaudas dar gali mėginti paskaičiuoti praktiškai, tai laiku nepastebėtas kaistantis variklis gali pridaryti rimtų rūpesčių, nes, pasak kai kurių specialistų, aušinimo sistemos perspėjimo signalas užsidega tada, kai jau būna vėlu... Norisi tikėtis, kad pribrendę Dokker modernizuoti, prancūzai atkreips į tai dėmesį.

Kiekviena antros eilės sėdynė turi kėdučių tvirtinimus. Vaikai sėdės saugiai ir patogiai, o štai apie suaugusius keleivius inžinieriai nepagalvojo – jiems Dokker laikytis nėra už ko. Kadangi antros eilės durelės – stumdomos, kišenių daiktams jose taip pat nėra, o galinius langus galima tik praverti, todėl perkant tokį automobilį sau, reikia nepamiršti kondicionierius. Pastarasis karštomis dienomis labai praverčia.

Nepaisant minėtų smulkmenų, erdvės antroje eilėje labai ir labai daug. Čia laisvai telpa trys suaugę žmonės, centrinis tunelis, kai kuriuose modeliuose „atimantis“ trečią sėdimą vietą, beveik nejuntamas, o priekinės sėdynės sumontuotos taip aukštai, kad po jomis laisvai telpa net žieminius batus mūvinčių keleivių kojos.

Erdvės netrūksta ir bagažinėje, kurios dvigubas dureles galima atverti 180 laipsnių kampu. Tai leidžia privažiuoti prie pat pakrovimo vietos, tačiau manevruojant praverstų parkavimosi davikliai arba galinio vaizdo kamera.

Bagažinės tūris – 800 l, sulanksčius antros eilės sėdynių eilę ir pastačius ją vertikaliai, ši erdvė padidėja iki 900 l. Krovinių, kurie telpa Dokker uždarius bagažinę, ilgis gali siekti iki 3 m. Žemas pakrovimo aukštis – 570 mm, ir idealiai lygios bagažinės grindys suteikia dar vieną progą džiūgauti. Tokių automobilio rodiklių visiškai užtenka turint savo nedidelį verslą, pervežant daiktus ar statybines medžiagas. Juolab, kad pagrindinė Dokker idėja ir buvo tokia – maksimali naudinga erdvė turint minimalius išmatavimus. Ir šioje vietoje Dokker nepralenkiamas.

Pasivažinėjus su Dokker ilgiau pradedi jausti, kad jis „atiduoda“ net tik visą savo erdvę, bet ir visas jėgas. Turbininis dyzelinis variklis dirba visu šimtu procentu. Įsibėgėja automobilis gan smagiai. Greitėja nelabai staigiai, tačiau ir ne per lėtai, kad vairuotojas ir keleiviai pajustų visą variklio trauką. Pavaros persijungia tiksliai, suklysti – neįmanoma. Be to, bandytoje versijoje buvo sumontuota ir „start/stop“ sistema, tad netyčia užgesus užtekdavo išminti sankabą ir automobilis vėl užsivesdavo. Stabdžiai veikė patikimai. Vairas – lengvas ir aiškiai suprantamas.

Važiavime jaučiasi, kad sėdi prie komercinio automobilio vairo, tačiau nei vairuotojas, nei keleiviai negali skųstis. Kliūtis ir duobes furgonas įveikia gan lengvai, švelniai spyruokliuodamas. Aukšta prošvaisa saugo automobilio dugną ir bamperius. Ilgą laiką važinėjus žemesniu, nuolat kliūtis ar šaligatvio bortelius „gaudančiu“ automobiliu, tokius dalykus gan greit pastebi ir įvertini.

Ar Dacia Dokker išplis kaip šeimyninis automobilis? Labai gali būti, nors, kol kas, mūsų tautiečiai vis dar mieliau renkasi prabangesnius, bet naudotus modelius. Kas galėtų sudominti pirkėjus? Dacia automobilių, tiek Dokker, tiek ir kitų, kaina, vis gerėjanti kokybė, siūlomos naujos papildomos funkcijos, o kalbant apie Dokker – ir praktiškumas. Šiuo klausimu jam lygių nėra. Bagažinėje laisvai tilptų į gamtą išsirengusios šeimos dviračiai, turistinė įranga, grilius ir daugybė kitų daiktų.

Galbūt situacija keistųsi sparčiau pradėjus griežčiau riboti variklių taršą. Tada, vokiečių pavyzdžiu, tektų atsisakyti senų transporto priemonių ir pradėti žiūrėti į įperkamas naujas. Čia, vertinant kainos ir kokybės santykį, vėl pirmautu Dacia, nes visi jos siūlomi varikliai atitinka Euro 6 standartus.

Dar vienas per kelis mėnesius pastebėtas visų Dacia automobilių „trūkumas“ – savotiškas informacinis vakuumas. Dažnas tautietis, pats nė nesėdėjęs prie Dacia vairo, vis tiek žino, kad „vokietis geriau“. Nors pamažėl ir čia situacija pradeda keistis, o rinkoje pasirodžius naujajam Duster, manau, galima laukti radikalių požiūrio permainų.

Kiek kitaip Dokker atrodo jeigu vertinsime jį kaip komercinį transportą. Aišku, tada reiktų galvoti apie Dokker Van modelį – su dviem sėdimomis vietomis, vienomis šoninėmis durelėmis ir dideliu krovinių skyriumi. Įvertinus mūsų didžiųjų miestų spūstis, toks nedidelis, bet talpus ir manevringas krovininis automobiliukas turi pranašumą prie didžiuosius furgonus. Ypač tai pasijunta vakarais bandant privažiuoti prie toliau nuo gatvės esančių laiptinių...

Taip pat, Dokker galėtų papildyti taksi transporto gretas ir pasidalinti šią nišą su „giminaičiu“ Lodgy. Privalumų Dokker, kaip ir kiti Dacia modeliai, turi daug. Belieka juos atrasti. Jūs tam pasirengę?

Techninės Dacia Dokker charakteristikos