„Ford Transit“ – 2014 m. komercinis Lietuvos metų automobilis

Komercinis transportas turi savo žavesio. Suprantu tai kaskart sėsdamas prie tokio automobilio vairo. Visada prisimena sename tarybinių laikų filmuke girdėta frazė – gerai aukštai, toli matyti... Beje, aukšta vairuotojo vieta ir puikus matomumas – tai tik vienas iš daugelio komercinio transporto privalumų. Šie automobiliai, nesvarbu, būtų jie krovininiai furgonai ar keleivių pervežimui skirti autobusiukai, turi jų gerokai daugiau. Tą patį galima pasakyti ir apie „Ford Transit“, 2014 m. tapusį „Komerciniu Lietuvos metų automobiliu“.

Šį kartą bandžiau didelį krovinį furgoną, tačiau ant šio modelio važiuoklės gali būti sumontuotas tiek 11 arba 18 vietų keleivinis autobusiukas, tiek kombinuota keleivinė – krovininė versija. Priklausomai nuo varianto, automobilis gali turėti priekinius, galinius arba visus keturis varančius ratus. Taip pat klientai gali rinktis vieną iš dviejų skirtingo ilgio ratų bazių, du skirtingus stogo aukščius, tris skirtingus paties „Transit“ ilgius. Priklausomai nuo pasirinkto varianto, kinta ir automobilio keliamoji galia.

Sakant paprasčiau, kurdami naująjį „Transit“ „Ford“ inžinieriai numatė visus galimus potencialių pirkėjų poreikius.

Skirtingi modeliai turės skirtingos galios variklius. Visais atvejais montuojamas 2,2 l turbininis dyzelinis TDCi agregatas, tačiau varomos priekiniais ir visais keturiais ratais modifikacijos gauna 125 AG versiją, furgonai „Jumbo“, autobusai ir užpakaliniais ratais varomi furgonai gali turėti 135 arba 155 AG variklius.

Kiek nustebino „Transit“ interjeras ir vairuotojo vieta. Dažniausiai to paties gamintojo lengvieji automobiliai ir komercinis transportas, nors ir ne daug, bet skiriasi. Šiuo atveju didžiulio furgono kabina labai primena įprasto lengvojo „Ford“ modelio vidų.

Toks pat nedidelis vairas, puikiai iš ankstesnių modelių pažįstamas spidometras su tachometru, didelis mygtukų ir skaičių „rinkinys“ centriniame panelyje. Tiems, kam yra tekę vairuoti bet kurį iš naujesnių „Ford“ modelių, prie „Transit“ vairo jausis „kaip namie“.

Aišku, apdailos medžiagos, nors ir kokybiškos, bet juntamai pigesnės – kietas plastikas, veliūrinės sėdynės – bet reikia nepamiršti, kad prieš mus – „darbinis arkliukas“. Ir ganėtinai neblogas – bandytame „Transit“ buvo ir nuolatinio greičio palaikymo sistema, ir kondicionierius, ir USB lizdas.

Visgi labiausiai pradžiugino elektrinis priekinio stiklo šildymas – apšalęs stiklas, nuspaudus mygtuką, atšilo akimirksniu. Panašu, kad laikai, kai žiemą dėl apšalusio stiklo reikdavo laukti 10 – 15 minučių, jau praeityje.

Vairuotojo vieta, kaip priklauso tokiems modeliams, aukšta. Tiesa, nors reguliuojama ir pati kėdė, ir vairas, bet kol patogiai įsitaisiau, teko kiek pavargti. Kita vertus, kai automobilis – didelis, ir kiek neįprastas, reikia įsitaisyti taip, kad matytum ne tik priešais save, bet ir tai, kas vyksta šonuose. Taip pat manyčiau, kad tokiems automobiliams, augant transporto srautams, tiesiog būtinas parkavimosi daviklis.

Pasak „Ford“ atstovų, yra gamyklinė parkavimosi sistemos versija, turinti ne tik vaizdo kamerą, bet ir priekinius bei galinius daviklius, tačiau kadangi sistema nėra pigi, buvo rasta alternatyva – galiniai parkavimosi davikliai ir atskirai sumontuota galinio vaizdo kamera. Asmeniškai man, ne kasdien važinėjančiam su tokiais furgonais, ši sistema labai palengvino gyvenimą, nes aiškiai mačiau ne tik tai, kas vyksta aplink automobilį, bet ir už jo.

Taip pat automobilis turėjo puikiai veikiančią nuolatinio greičio palaikymo ir greičio ribojimo sistemą bei adaptyvinius žibintus.

Ne visi komerciniai automobiliai gali pasigirti pilnaverte daiktadeže. „Transit“ turi tiek ją, tiek daugybę stalčių, stalčiukų ir nišų daiktams. Aišku, kažką pasiimti iš durelių apačioje esančios lentynėlės galima nebent automobiliui stovint, tačiau smulkiems daiktams yra „kišenėlė“ prie pat vairo, ranka pasiekiama ir vieta buteliui mineralinio ar kavos puodukui. Svarbesnius daiktus galima paslėpti po dviviete keleivio sėdyne. Pilnavertės dvi keleiviams skirtos vietos – dar vienas „Ford Transit“ privalumas, nes, dažniausiai, vidurinė vieta tokiame transporte būna simbolinė.

Apgalvotai keleivio durelėse sumontuotas ir durelių blokavimo mygtukas. Dabar, vairuotojui išlipus, keleiviui nereiks lenktis per visą kabiną, norint užblokuoti dureles iš vidaus. Praktika rodo, kad tiek mūsų keliuose, tiek miestų gatvėse tai reiktų įprasti daryti.

Naujasis „Transit“ atrodo stilingai, tačiau automobilio išvaizdai įtakos turėjo praktiniai sumetimai – šoninės kėbulo sienelės, siekiant padidinti krovinių skyriaus tūrį, padarytos vertikalios.

Siekiant kompensuoti padidėjusį automobilio ilgį ir palengvinti manevravimą siaurose gatvelėse, priekinė dalis buvo suapvalinta. Norint apsaugoti automobilį nuo nedidelių susidūrimų, kurių ne visada pavyksta išvengti, pasekmių, „atraminiu“ plastiku buvo papuoštas visas automobilio perimetras, o žibinai pakelti virš bamperio. Teisingas sprendimas, nes nubrozdinta plastmasė nėra toks didelis trūkumas, kaip sudaužytas ir neveikiantis žibintas.

Bandyto modelio krovinių skyriuje telpa iki 5 europalečių. Šoninių durelių anga padidėjo iki 1 300 mm, galinės durelės, kaip ir anksčiau, gali atsidaryti 270 laipsnių kampu.

Krovinių tvirtinimo kilpos sumontuotos ant kėbulo sienelių. Taip gaunamos lygios, plastiku padengtos grindys, taigi, tiek pakrauti, tiek ir iškrauti automobilį bus ganėtinai paprasta. Bus paprasčiau valyti ir kroviniams skirtą erdvę. Kabinos sienelės padengtos fanera, kuri ne tik saugo sieneles nuo pažeidimų, bet ir, esant reikalui, nesunkiai pakeičiama.

Nelabai supratau kam, bet „Transit“ krovinių skyriaus šoninės durelės turėjo ir „užraktą nuo vaikų“. Gal „Ford“ inžinieriai planavo, kad komerciniame furgone bus į mokyklą vežiojami vaikai?

Kelyje jaučiasi, kad automobilis didelis, bet vairuotojui padeda tiek dviejų sekcijų veidrodėliai, tiek ir mano minėta parkavimo daviklių ir galinio vaizdo kameros sistema. Nepaisant ilgio, „Ford Transit“ apsisukimo spindulys – tik apie 11 metrų. Puikus rodiklis.

Valdomas „Transit“ beveik taip pat paprastai, kaip ir lengvasis automobilis. Nedidelis, klusnus vairas, nuspėjami stabdžiai, tinkamo „ilgio“ sankabos pamina. Gal kiek mažoka vietos kojoms, ypač apmautoms sunkiais žieminiais batais, bet prie to galima priprasti.

Bandytas modelis turėjo 2,2 l 125 AG turbininį dyzelinį variklį. Dinamikos stebuklų tikėtis nereiktų, tačiau perjungus į aukštesnes pavaras furgonas greitėja ganėtinai smagiai. Kada perjungti pavaras, maloniai pataria borto kompiuteris, tačiau, kaip esu minėjęs anksčiau, kartais jo galima ir neklausyti. Gal kiek trumpesnės galėtų būti ir pačios pavaros, bet kelias dienas praleidus prie vairo, prie to priprantama.

Pakaba sureguliuota gerai: ji užtektinai patogi, nesunkiai „sugeria“ duobes, o paties automobilio nereikia „gaudyti“. Vibracija juntama važiuojant tik visiškai tuščiu automobiliu, bet, tikėtina, kad tuščias „Transit“ važinės ganėtinai retai, tad tai – irgi ne problema. Jeigu dar tyliau dirbtų variklis arba gamintojas būtų pasirūpinęs geresne garso izoliacija, priekaištų automobiliui kaip ir nebūtų.

Tiesa, gamintojo deklaruotų kuro sąnaudų – 7,2l /100 km, man taip pat nepavyko pasiekti. Po kelių dienų pasivažinėjimo mišriu režimu jos buvo geru litru didesnės, tačiau tai, kad nesutampa deklaruojamos ir realios sąnaudos, jau seniai tapo taisykle, tad stebėtis tuo nereiktų.

Vienu pagrindiniu „Transit“ privalumu lieka platus ant važiuoklės montuojamų antstatų pasirinkimas – nuo furgono iki 18 vietų autobuso, varomo tiek priekiniais, tiek galiniais, tiek ir visais keturiais ratais. Padidinus automobilio techninio aptarnavimo intervalus nuo 20 000 iki 50 000 km, jis tapo dar patrauklesnis potencialiems pirkėjams ir dar pavojingesnis varžovas kitiems šio rinkos segmento žaidėjams, tada galima tikėtis, kad šiemet „2014 m. komercinių Lietuvos automobilių“ skaičius tik augs.

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt