Gausus sniegas atskleidė silpnąsias netikrų visureigių ir juos pamėgusių vairuotojų vietas

2021.02.02.

Po ilgokos pertraukos gausiai iškritęs sniegas šiais metais tapo rimtu iššūkiu ne tik kelininkams ir miestų priežiūros tarnyboms. Sudėtingos eismo sąlygos greitai išsklaidė iliuzijas, kad aukštesnis kėbulas visuomet suteikia geresnį pravažumą, o vairuoti ant slidžios dangos – lengva. Erdvių, modernius elektroninius pagalbininkus turinčių visureigių praktiškumu ir saugumu šiuo periodu įsitikino ne vienas vairuotojas.

Daugeliui vairuotojų teko prisiminti arba išmokti, kad tikrąjį pravažumą užtikrina tik nuolatinė keturių ratų pavara, ganėtinai didelė prošvaisa, blokuojami reduktoriai ir geros žieminės padangos. Trumpai tariant, nesirūpinti dėl iki namų nenuvalyto kelio galima tik turint tikrą visureigį.

Išryškėjo ir dar viena problema. Žiemoms panašėjant į pavasarius vairuotojai pamiršo automobilių valdymo ant slidžios dangos įgūdžius, o jaunesni nė neturėjo kada jų įgyti. Gelbėja tik tai, kad šiuolaikiniai automobiliai aprūpinti pagalbinėmis sistemomis, kurios švelnina neapgalvotų ir netikslių veiksmų pasekmes.

Didelis – nebūtinai pravažus

2021 metų Dakare 23-iąją vietą užėmęs lenktynininkas Antanas Juknevičius šią žiemą ir pats išnaudoja tikro visureigio privalumus. Šalia sostinės turi sodybą ir nors kelias iki jos dažniausiai būna nenuvalytas, net ir pusės metro sniego sluoksnis didesnio pravažumo automobiliui – ne kliūtis. Netgi stačią įkalnę netoli namų įveikia nesunkiai, tačiau svečiams tai nepavyksta.

„Žmonės stebisi, kad ir mano, ir jų automobilių ratai – varantieji, tačiau koks skirtumas! Nesvarbu, kiek varančiųjų ratų, jei nėra lėtesnės pavaros, trūksta prošvaisos ir kitų privalumų, neužvažiuosite. Pasistumsite kelis metrus per sniegą ir sustosite“, – komentavo jis.

A. Juknevičius pastebėjo, kad išaugus didesnių automobilių paklausai daugelis kompanijų pradėjo gaminti miesto visureigius. Šie modeliai dažniausiai turi nenuolatinę keturių varančiųjų ratų pavarą ir šiek tiek aukštesnį kėbulą, tačiau sudaro gero pravažumo įspūdį.

„Realiomis sąlygomis su tokiais automobiliais ne tik sodybos žiemą nepavyks pasiekti, bet dar ir gerame purvyne galima įklimpti. Todėl suprantantys galimybių skirtumus renkasi tikruosius visureigius, o su tokiu modeliu kaip „Defender“ gali nuvažiuoti toliau nei sugebėtų bet kas kitas“, – kalbėjo visureigių entuziastas.

Jį stebina dalies vairuotojų įprotis taupyti padangoms. Anot lenktynininko, net ir geriausias visureigis nudilusiomis ar sezonui netinkančiomis padangomis nepajudės iš vietos. Jos netgi neturi būti pačios brangiausios, užtenka išsirinkti ganėtinai kokybiškas.

Pataria pasidarbuoti kastuvu

Anot A. Juknevičiaus, Lietuvoje šiais metais dar neprisnigo tiek, kad negalėtų pravažiuoti toks automobilis, kaip „Land Rover Defender“. Pakabos oro pagalves turintis modelis ne tik važiuoja komfortiškai, bet ir jo reguliuojamo aukščio prošvaisą sudėtingomis sąlygomis galima padidinti nuo 218 iki 291 mm.

Norint, kad ratai neprasisuktų, o automobilis bet kokioje situacijoje pajudėtų iš vietos, svarbiausias rodiklis – išvystomas sukimo momentas. Dideliu našumu pasižymi kiekvienas visureigių etalonu vadinamo „Land Rover“ modelis – ne tik „Defender“, bet ir „Evoque“ ar „Velar“.

Išsikapstyti iš pusnimi tapusios stovėjimo vietos, kaip teigia A. Juknevičius, neturint tikro visureigio pavyks tik nuoširdžiai pasidarbavus kastuvu. Dėl atmestino darbo gali būti priešingas rezultatas ir galiausiai automobiliui išvaduoti reiks dvigubai daugiau laiko.

„Automobilis gali atsistoti skersai arba vos pavažiavęs į priekį įklimpti, o tuomet taps gerokai sudėtingiau atlaisvinti kelią, nebeliks laisvos erdvės, kasti teks ir po pat dugnu. Todėl iš pradžių reikia šiek tiek ilgiau kasti ta kryptimi, kuria ketinate važiuoti. Jei pavyks nors šiek tiek įsibėgėti, ko gero, išvažiuosite“, – patarė A. Juknevičius.

„Defender“ savybes įvertino ir Baltijos šalių žurnalistai – Lietuvoje ir Latvijoje jis tapo Metų visureigiu, o Estijos metų automobilio rinkimuose užėmė antrą vietą.

Pranašumo suteikiančios pagalbos

A. Juknevičiui naujasis „Land Rover Defender“ patinka tuo, kad šis modelis tenkina ne tik patyrusių visureigių entuziastų, bet ir eilinių vairuotojų poreikius. Pirmieji ir be išmaniųjų sistemų žinos, kaip išnaudoti visas automobilio galimybes, o antriesiems jos padės kiekvienoje situacijoje.

„Ir naudotis labai paprasta (paspaudus žiemos režimo mygtuką maksimaliai padidėja prošvaisa, aktyvuojamas diferencialų blokavimas, ratų prasisukimą ribojančios sistemos), ir galima ramiai važiuoti į priekį. Visi dabar moka naudotis išmaniaisiais telefonais, todėl ir dėl tokio visureigio problemų tikrai nekils“, – juokavo lenktynininkas.

„Land Rover“ modeliams pranašumo ne pirmus metus suteikia „Terrain Response“ sistema. Tai – patentuota įranga, leidžianti vairuotojui pasirinkti važiavimo režimą pagal kelio dangą. Naujos „Terrain Response 2“ sistemos netgi pačios automatiškai parenka svarbiausius parametrus pagal įveikiamą paviršių.

Vairuotojui iki šiol palikta galimybė pačiam pasirinkti konkretų nustatymą, pavyzdžiui, aktyvavus sniego režimą įvertinamas kelio nuolydis, sukibimo koeficientas, išilginis automobilio pasvirimas, aplinkos temperatūra, o pagal visus rodiklius užtikrinamas optimalus sukibimas net ir ant itin slidaus paviršiaus.

Įvairiose situacijose vairuojant „Defender“ pagelbėti gali ir „ClearSight Ground View“ technologija, centriniame ekrane rodanti, kas yra tiesiai prieš priekinius ratus. Įprastai šį vaizdą užstoja variklio dangtis, o su šia sistema nė neišlipant į lauką mažėja tikimybė kliudyti kažką automobilio priekiu, taigi tokia sistema pravarti parkuojantis.

Kiekvienas pasirenka savo greitį

Išsiveržus iš sniego ir ledo gniaužtų pernelyg skubėti nereikėtų. Kaip pažymėjo ralio lenktynininkas Karolis Raišys, esant mažesniam sukibimui slydimą dažnai galima tiesiog išprovokuoti grubiais judesiais. Anot jo, tai itin būdinga mažiau patirties turintiems, įsitempusiems vairuotojams.

„Reikia numatyti kuo daugiau veiksmų į priekį, t. y. žiūrėti toliau nei įprastomis sąlygomis. Jei jau patenkate į tokią situaciją, kad reikia išvengti kliūties, elkitės švelniai, nesukite vairo labai staiga, nespauskite iki dugno akceleratoriaus“, – patarė pašnekovas.

Anot jo, važiuoti ant slidžios dangos reikia tokiu greičiu, kuris nekelia įtampos pačiam vairuotojui. Į aplinkinius, kurie galbūt norėtų važiuoti greičiau, lenktynininkas patarė nekreipti dėmesio, jų pasitikėjimas savimi nebūtinai atitinka tikruosius įgūdžius.

„Greičio ribojimo ženklai nurodo maksimalų leistiną, o ne saugų tos dienos ir konkrečių sąlygų greitį. Tokią žiemą kaip ši susiformavusius įpročius reikėtų pamiršti, nes situacija yra visiškai kitokia“, – konstatavo lenktynininkas.

K. Raišys mėgsta vairuoti senesnius automobilius be elektroninių pagalbininkų, dažniausiai – lengvus modelius su mechaninėmis pavarų dėžėmis ir geru grįžtamuoju ryšiu. O sunkesnėse moderniose transporto priemonėse pagalbinės sistemos ir jam – būtinas atributas.

„Elektronika labai padeda ir, sakyčiau, be jos moderniame automobilyje būtų sudėtinga. Kuo jos daugiau ir kuo ji išmanesnė, tuo lengviau kiekvienam vairuotojui. Netgi nesvarbūs jo įgūdžiai, tiesiog šiuolaikiniai automobiliai sukurti kitaip“, – kalbėjo jis.