Ar Vilnius pagaliau turės metro?

„Kai jau nebeišsitenkame nuo transporto kamščių dūstančiose miesto gatvėse, vienintelė alternatyva – lįsti po žeme“, - pradėdamas pirmadienį surengtą spaudos konferenciją kalbėjo Seimo narys, Seime veikiančios metro idėjos parlamentinės paramos grupės narys, profesorius, technikos mokslų daktaras Stasys Brundza, priklausantis „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai.

Įsisenėjusi problema

Prieš tapdamas Seimo nariu S. Brundza daugelį metų dirbo šalies Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministrų, taip pat Vilniaus mero visuomeniniu konsultantu, gvildenančiu saugaus eismo ir transporto problemas. Todėl jos jam – itin gerai žinomos. 

 „Transporto problemos sostinėje – skaudi, įsisenėjusi tema, - akcentavo S. Brundza. – Įvairioms instancijoms esu pateikęs daugybę ne tik mano analize paremtų siūlymų kaip spręsti šiuos skaudulius, tačiau tik labai maža dalis idėjų tapo kūnu. Todėl nei vilniečių, nei sostinės svečių netenkina vos ne kasdien vis didėjančios spūstys, kurias mažinti nepadeda nei sankryžose braižomi geltoni koriai, nei reguliuojami šviesoforų ciklai. Neveltui daugelis vairuotojų teigia puikiai žiną, kas yra „žalioji banga“ sostinės gatvėse, tačiau bėda, jog niekas nėra jos matęs...“

Jei valstybės ekonominę gerovę atspindėtų tik šalies automobilizacijos lygis, pagal šį rodiklį gyvenimo kokybe negalėtume skųstis. Automobilizacijos lygį tiriančios autoritetingos „Euromonitor International“ kompanijos duomenimis, tarp labiausiai automobilizuotų pasaulio miestų Lietuvos sostinė Vilnius su 1000 gyventojų tenkančiais 634 automobiliais užima septintąją vietą, nusileisdamas tik pasaulio lyderiui Atėnams (1000 gyv. - 659 automob.), Romai, Majamiui, San Franciskui, Hiustonui ir Melburnui. Tačiau Vilnius pagal šį rodiklį gerokai lenkia kaimynes Varšuvą (13 vieta), Taliną (35 vieta) ir net Paryžių bei  Londoną, besidalijančius 50-ąją vietą, visą eilę Vokietijos miestų.

Pernai išregistravus dalį laiku į techninę apžiūrą nepristatytų ar neapdraustų automobilių, jų skaičius sumažėjo. Tačiau Vilnius ir dabar gerokai lenkia kitas dvi Baltijos šalių sostines, nekalbant jau apie tai, kad visais atvejais Vilniaus miesto automobilizacijos lygis išlieka didžiausiu tarp svarbiausių Lietuvos miestų. Taip iš dalies yra todėl, kad daugelio keleivių netenkina prasta sostinės viešojo transporto kokybė – seni, išklerę autobusai bei troleibusai, piko valandomis sausakimši, nereguliarus jų judėjimo tvarkaraštis ir kitos bėdos. Todėl daugelis keleivių bevelija rinktis savo asmeninį transportą.

Iš pirmo žvilgsnio gal ir galėtume tuo didžiuotis, tačiau tokia gausybė automobilių kelia ir daugybę papildomų rūpesčių ne tik eismą organizuojančioms, kelių ir gatvių tinklą plečiančioms bei rekonstruojančioms įmonėms, kelių policijai, kitoms už eismo saugumą ir mus supančios aplinkos tausojimą atsakingoms organizacijoms. O ir mes patys priversti kvėpuoti užterštu oru.

Pasaulio miestai šias problemas sprendžia įvairiai - pasitelkdami išmaniąsias eismo valdymo sistemas, tiesdami naujas, pralaidesnes gatves, tiltus ir tunelius, skatina rinktis viešąjį transportą ar persėsti ant dviračių.

S. Brundza kaip sėkmingiausią šios srities projektą šalies sostinėje įvardijo dar nebaigtą statyti miesto vakarinį aplinkkelį, kuriuo jau dabar per parą pravažiuoja 56-58 tūkstančiai automobilių arba dvigubai daugiau, nei per tą patį laiką Vilniaus-Kauno automagistrale.

Tačiau jau dabar aišku, kad aplinkkelis eismo problemų sostinėje, ypač jos centre, neišspręs. Todėl būtini  neatidėliotini kompleksiniai sprendimai, orientuoti į daugelio metų perspektyvą.

Ketvirtą dešimtmetį plevenanti idėja

S. Brundza kaip vieną perspektyviausių transporto kamščių sostinės gatvėse sprendimo būdų siūlo statyti metro.

 „Idėja nėra nauja, ji plevena jau ketvirtą dešimtmetį, tačiau jai tapti realybe ko gero labiausiai trukdo dar sovietiniais metais vešėjusi teorija, pagal kurią neturinčiame milijono gyventojų mieste metro statyba neatsiperka“, - sakė Seime veikiančios metro idėjos parlamentinės paramos grupės narys S. Brundza.

 Realesnius mastus metro Vilniuje idėja buvo įgavusi 1980 m., kai TSRS Valstybinio plano komiteto potvarkiu buvo sudaryta projektuotojų ir tyrėjų darbo grupė, iki 1985 m. paruošusi metro trasų schemą, pagal kurią geologai vykdė inžinerinius geologinius tyrinėjimus.

 Atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, kultūros ir akademinė visuomenė vėl pradėjo diskusiją dėl metro, tačiau valdžios struktūros ignoravo šią idėją ir planavo statyti tramvajaus linijas.

 Prieš gerą dešimtmetį metro idėjos generatoriumi tapo dabartinis „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus, kurio iniciatyva Lietuvos statybos inžinierių sąjunga atliko Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros  - tramvajaus specialiojo plano analizę ir metropoliteno įdiegimo galimybių studiją. Joje išanalizuota visuomeninio transporto situacija, parinktos galimos metropoliteno linijos, įvertintos kultūros paveldo išsaugojimo galimybės, atlikta inžinerinių-geologinių sąlygų analizė ir vertinimas, išnagrinėta metropoliteno įtaka Vilniaus urbanistinei architektūrinei aplinkai, padaryta socialinės naudos apžvalga, numatytos tunelių įrengimo technologijos.

 Metro idėjos šalininkų radosi vis daugiau. Per dvejus metus specialistai ir politikai buvo supažindinti su metropoliteno galimybėmis Europoje, aplankyta 15 Europos miestų, savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi panašių į Vilnių, kuriuose sėkmingai veikia metro.

 2007 m. įsikūrė piliečių asociacija „Metro sąjūdis”, o idėjos sklaidai ir organizacinių darbų vykdymui įkurta VšĮ „Vilniaus metro” ir internetinė svetaine www.vilniausmetro.lt.

 2008 m. VšĮ „Vilniaus metro“ priimta į Tarptautinę viešojo transporto asociaciją UITP.

 „Jau antrą kadenciją dirba Seime įkurta parlamentinė metro idėjos paramos grupė, kurioje  daugiau kaip 90 Seimo narių, - akcentavo J. Zykus. - 2014 m. įregistruotas ir LR metropoliteno įgyvendinimo įstatymas, tačiau Prezidentė jį vetavo ir dabar jis tobulinamas“.

 Valstybei nekainuojantis problemos sprendimas 

 Spaudos konferencijoje dalyvavusio asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininko J. Zykaus nuomone, norint turėti Lietuvos sostinėje metro, būtina nedelsiant priimti įstatymą, nustatantį metro sistemų įgyvendinimo dalyvius, jų funkcijas ir tarpusavio santykių pagrindinius principus bei galimus metropoliteno statybos būdus.

 Pagal būsimą įstatymą metro sistemas planuotų savivaldybė, planų įgyvendinimu rūpintųsi Vyriausybė, o projektą finansuotų, metro statytų ir eksploatuotų privačios verslo struktūros.

Kaip metro idėjos įgyvendinimo būdai numatomi koncesija arba viešojo ir privataus sektorių partnerystė.

 „Būsimasis įstatymas sudarytų galimybę pritraukti kelis milijardus užsienio investicijų, kurios paskatintų Lietuvos didžiųjų miestų plėtrą, padidintų nekilnojamojo turto vertę, įplaukas į biudžetą, o pastačius metro panaikintų automobilių spūstis bei sumažintų gyventojų išlaidas transportui. Susisiekimas viešuoju transportu taptų saugus ir greitas, pigus ir patogus, o be to kartu būtų sukurtas ir patikimas civilinės saugos bei evakuacijos objektas“, - metro sostinėje pranašumus vardijo J. Zykus.

 Tad kodėl gi delsiame raitotis rankoves?

 „Laukiame politinio sprendimo – leisti privačioms struktūroms finansuoti, statyti ir eksploatuoti šios rūšies objektus. Dokumentu įteisinto sprendimo nekantriai laukia ir eilė užsienio korporacijų bei bankų“, - patikino J. Zykus.

 Kodėl būtinas specialusis įstatymas? Būtent to reikalauja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų Įstatymas, kurio 5-asis straipsnis, apibrėžiantis transporto rūšis, sako : „Transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra šios: geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Šių transporto rūšių, taip pat kombinuotų vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai“.  

 O 16-asis to paties Įstatymo straipsnis reglamentuoja „lėšų, gautų pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio (valstybinio ir (ar) savivaldybių kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus“.

 Metro idėjos Vilniuje entuziastų nuomone dar šios kadencijos Seimui būtina šį įstatymą priimti. Tik tada prasidėtų įgyvendinimo procesas, o po keleto metų, kai baigsis ES parama, atsirastų naujas biudžeto pajamų šaltinis.

 Tuo pačiu būtų sudarytas akstinas leisti ir kitus susisiekimo infrastruktūros objektus statyti privačių investicijų pagalba - tiesti kelius ir geležinkelius, statyti tiltus, kasti tunelius.       

 Sukruto ir savivaldybė

 Atsakymo į amžiną klausimą, kaip sutrumpinti vilniečių keliones, miestiečiai tikisi sulaukti ir šiuo metu rengiamame Vilniaus miesto darnaus judumo plane. Juolab, kad pats Vilniaus meras Remigijus Šimašius linkęs sostinėje matyti naujas transporto priemones.

Ilgai puoselėta tramvajaus idėja, tačiau specialistų vertinimu per miesto centrą važiuojantis tramvajus - ne išeitis, nes į siauras gatves išleidę dar vieną konkurentą negautume norimo efekto, o jo trasos įrengimas kainuotų labai daug. Tektų pertvarkyti ne tik gatves, bet ir tiltus, perkloti komunikacijas, todėl tramvajaus kaina nesiskirtų arba labai mažai tesiskirtų nuo metro kainos, o metro teikiami patogumai  - kelis kartus didesni.

Be to, tramvajaus statybos metu būtų visiškai paralyžuotas eismas pagrindinėse miesto gatvėse, kur driektųsi jo linijos, o ir jį pradėjus eksploatuoti kitų transporto priemonių eismas bus apsunkintas.

„Metro su viršžeminėmis trasomis kai kuriose vietose būtų radikalesnis sprendimas, bet norisi spręsti problemą, o ne parodyti, kad graži nauja priemonė mieste važiuoja”, – pristatydamas šį planą kalbėjo R. Šimašius.

Metro šalininkas ir autoritetingas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, metro būtų ta transporto priemonė, kuri vilniečiams leistų efektyviau planuoti savo keliones mieste ir laiką.

Anot G. Nausėdos, kelionės mieste ir jų trukmė turėtų būti lengviau nuspėjamos nei yra dabar.

„Jei tau tam tikru konkrečiu metu reikia sklandžiai atsidurti taške B, tai metro, ko gero, yra geriausias pasirinkimas, nes tuo konkrečiu metu jis ir atvažiuos. Tuo metu planuoti kelionę gatvių transportu šiuo požiūriu yra sudėtingiau. Taigi metro tikrai būtų priemonė, kuri judėjimą mieste padarytų sklandesnį”, – teigė G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, Vilnius - vienintelis augantis Lietuvos miestas, gali būti, kad ateityje jis pasivys Rygą ir taps milijoniniu miestu. Dėliojant judėjimo mieste planus į tai būtina atsižvelgti, nes tai ir yra didžiausias iššūkis.