Kova su biurokratų malūnais

Prabėgo lygiai metai, kai tituluočiausias visų laikų Lietuvos automobilių sportininkas, automobilių ir jų eismo ekspertas, žinomas verslininkas Stasys Brundza, prisiekęs tautai ir rinkėjams, tapo Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Ką jam pavyko padaryti per šį trumpą laiką, kas suteikė daugiausia optimizmo ir, atvirkščiai, kas labiausia nuvylė, ar tokia jau minkšta, geidžiama ir patogi Seimo nario kėdė? Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus, prisiminti nuveiktus darbus ir neįgyvendintus planus bei siekius S. Brundza panoro kartu su žurnalistais, ketvirtadienį pakvietęs juos į Seime surengtą specialią spaudos konferenciją, kurią jis nedviprasmiškai pavadino „Kova su biurokratų malūnais“.

Nuo 2014 liepos 8 dienos į Seimo darbą įsijungęs naujasis jo narys S. Brundza iškart tapo pastebimas. Jis ne tik aktyviai rengė naujų ir keistinų įstatymų projektus, bet ir dalyvavo daugelyje televizijos ir radijo laidų, kuriose kaip vienas įstatymų leidėjų pasisakė aktualiausiais, pirmiausia, eismo ir visuomenės saugumo bei kitais ją labiausiai dominančiais klausimais, grindė ir gynė savo nuomonę. Neveltui S. Brundza tapo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Konstitucijos komisijos nariu. Tokiu būdu Seime jam atsirado galimybės stengtis įvykdyti savo uždavinius, išdėstytus dar priešrinkiminėje programoje 2012 m. – siekti, kad valstybės institucijos gerbtų Lietuvos žmones ir užtikrintų jų konstitucines teises.

Tapęs Seimo nariu S. Brundza siekė reformų ne tik toje srityje, kurią geriausiai žino ir pažįsta, kurioje dirbo visą savo gyvenimą ir kurioje praleido gražiausius brandos metus (automobilizmo, saugaus eismo organizavimo ir jo gerinimo, siekiant išsaugoti kaip įmanoma daugiau gyvybių keliuose), bet ėmėsi ir kitų plačiajai visuomenei aktualiausių problemų, kur matė jų sprendimo būdus.

 „Per vienerius metus, kai esu Seimo narys, pats inicijavau, parengiau ir pateikiau svarstymui 11 įvairių įstatymų projektų, dalyvavau 20-ties projektų rengime kartu su kitais kolegomis ir darbo grupėmis, pateikiau 9 pasiūlymus rengiamiems įstatymų projektams. Daugiau nei 30 kartų kreipiausi į įvairias valstybės institucijas siekdamas pagerinti visuomenės saugumą ir Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas. Ne visi jie susilaukė vienodo įvertinimo, o kai kurie sukėlė itin neigiamą reakciją net ir toje pačioje Seimo salėje sėdintiems kolegoms“, - spaudos konferencijoje kalbėjo S. Brundza.

S. Brundza mano, kad ypatingai svarbus jo inicijuotas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama atkurti 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusius motinystės (tėvystės) pašalpų dydžius. Jeigu ne Vyriausybė, kuri vilkina išvadų šiuo klausimu pateikimą, šis projektas galėjo būti priimtas dar Seimo pavasario sesijoje. 

Seimo narys prisiminė ir kiek plačiau citavo vienus pirmųjų jo rengtų dokumentų „Dėl kelių eismo taisyklių projekto“, kurį jis pateikė Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui; Ministrui Pirmininkui, Lietuvos bankui ir valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai adresuotą projektą „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių bei kitų susijusių teisės aktų“; Ministrui Pirmininkui ir respublikos Vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui įteiktą projektą „Dėl kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės po eismo įvykio“; tuometiniam sostinės merui Artūrui Zuokui pateiktą pasiūlymą „Dėl saugaus eismo problematikos Vilniaus mieste“; Ministrui Pirmininkui adresuotą „Dėl tarnybinių automobilių panaudojimo biudžetinėse įstaigose“; Seimo kancleriui ir Seimo valdybai pateiktą projektą „Dėl Seimo narių transporto problemų sprendimo“ ir kt.

Jau vien tik šių dokumentų pavadinimai iškalbingai byloja apie problemas, kurias spręsti pasiryžo Seimo narys S. Brundza.   

„Deja, jas gvildenti ir spręsti, ko gero nedaug hiperbolizuojant, buvau suinteresuotas tik aš vienas, - nebandydamas slėpti apmaudo prisipažįsta S. Brundza. – Kaip ir reglamentuoja įstatymai, į visus pasiūlymus nustatytu laiku iš visų žinybų gavau atsakymus, kuriuos sudėjus į krūvą išeitų ko net tikrų tikriausias bestseleris apie biurokratinį malūną, kurio varomajam velenui sausra dar ilgai nebus grėsminga“.

Ministras Pirmininkas ir jo kanceliarija apsiribojo persiųsdama visus S. Brundzos pateiktus dokumentus atitinkamoms žinyboms ir organizacijoms, o jų atsakymų, nekalbant apie ketinamas priimti priemones, turinys buvo maždaug aiškus iš anksto.

„Pritartume, kad būtų įrengtos šiuolaikinės techninės priemonės, užtikrinančios automobilių naudojimą ir kontrolę, tačiau šiems pasiūlymams įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto asignavimų , kurių skirti dabartiniu metu nėra galimybės dėl siekio įgyvendinti jau prisiimtus įsipareigojimus (...)“- tokį finansų ministro Rimanto Šadžiaus atsakymą kaip klasikinį atsirašinėjimo pavyzdį į Seimo nario pateiktą raštą „Dėl tarnybinių automobilių panaudojimo biudžetinėse įstaigose“ spaudos konferencijoje citavo S. Brundza.

„Apmaudu, nes įgyvendinus vien šį pasiūlymą būtų galima sutaupyti valstybei taip trūkstamus maždaug 100 milijonų eurų“, - apgailestavo S. Brundza.  

„Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertinant Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Brundzos pateiktus pasiūlymus keisti atitinkamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taip, kad būtų ribojama nukentėjusio asmens teisė pasirinkti remontuoti sugadintą transporto priemonę ar ne, teisė pasirinkti remonto būdą (remonto įmonėje ar savarankiškai), teisė pasirinkti draudimo išmokos gavimo būdą, abejotina, ar toks reguliavimas atitiktų nukentėjusių asmenų, kaip sugadinto turto savininkų, interesus. Dabartinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą apibrėžiantis teisinis reguliavimas leidžia užtikrinti, kad dėl eismo įvykio nukentėjęs asmuo gautų žalos atlyginimą (draudimo išmoką – patirtų nuostolių ekvivalentą pinigais),  kurį galėtų panaudoti savo nuožiūra“, - toks Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos Ingridos Šimonytės atsakymas į S. Brundzos pasiūlymus „Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų“ tiesiog pribloškė pataisų iniciatorių.

„Jei už eismo įvykyje sugadintą transporto priemonę draudimo kompanijos, pažeisdamos Civilinio kodekso 6.251 str., LR Saugaus eismo keliais įstatymo 28 str. 3 d., siūlo draudimo išmoką, daug mažesnę už tą, kuri reikalinga tinkamai suremontuoti automobilį, tiesiogiai asmeniui kaip patirtų nuostolių ekvivalentą, o jei nukentėjusieji ir toliau galės tą išmoką naudoti savo nuožiūra, tai mes nesiliausime stebėjęsi, kad Lietuvos keliuose bei gatvėse rieda ir dūžta iš dviejų ar net trijų automobilių sulipdyta „transporto priemonė!“- neslėpė pasipiktinimo S. Brundza, teigdamas, jog tokį atsakymą gali atsiųsti tik visiškai abejingas žmonių likimams, į problemą neįsigilinęs ar nekompetentingas žmogus.     

Seimo narys priminė žurnalistams atvejį, kai Lietuvoje iš kelių automobilių sulipdytą vieną prieš metus testavo autoritetingi Vokietijos ADAC specialistai, kurie po atliktų bandymų griebėsi už galvų neįtikėdami, jog tokios „transporto priemonės“ rieda Lietuvos keliais.       

„Jei iš biurokratų tokių ar panašių atsakymų dar buvo galima tikėtis, tai mane, kaip naują Seimo narį, labiausiai nustebino kolegų, to paties Seimo narių požiūris į pateiktus pasiūlymus dėl racionalesnio tarnybinių automobilių panaudojimo, o labiausiai – itin neigiamą reakciją sukėlę siūlymai privaloma tvarka dalyvauti balsavimuose Seimo posėdžiuose bei nemokėti dalies atlyginimo nelankantiems plenarinių posėdžių. Net prieš televizijos kameras labai ryžtingai tam prieštaravo pati Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė“, - vėl stebėjosi S. Brundza.

Galbūt kolegos, norėdami ir toliau jaustis laisvi ir nebaudžiami, dar pateikimo stadijoje atmetė S. Brundzos siūlymą, pagal kurį praleidusiems daugiau nei 20 proc. posėdžių ir balsavusiems  mažiau kaip 80 proc. iš anksto numatytų svarstomų ir priimamų klausimų, būtų mažinamas atlyginimas.

„Dabar Seimo nario atlyginimas mažinamas, jei nedalyvaujama daugiau kaip pusėje balsavimų. Mano pasiūlymas buvo nustatyti, kad būtų privaloma dalyvauti keturiuose penktadaliuose balsavimų, - prisiminė S. Brundza. - Be to, tai privaloma ir pagal Seimo statutą. Nors 141 Seimo nario salėje man kažkaip dar neteko matyti...“

S. Brundza prisiminė atvejį, kai jam kartą kelioms dienoms iškilo būtinybė išvykti asmeniniais reikalais. Tada parlamentaras paprašė, kad už tas dienas jam nebūtų mokamas atlyginimas. Bet, pasirodo, neįmanoma - tai būtų Konstitucijos pažeidimas...

Parlamentarai – visuomet po padidinamuoju stiklu, nes jie atsakingi ne prieš tiesioginį viršininką, o prieš visus Lietuvos žmones. Todėl net menkos seimūnų pražangos pagrįstai juos piktina. Ir nereikėtų stebėtis, kad Seimu – aukščiausia Lietuvos valdžios institucija – žmonės pasitiki mažiausia.

Tačiau ar vieneri darbo metai Seime – tik nesibaigianti kova su biurokratų ir Seimo malūnais, kuriai nematyti galo, ar visgi S. Brundzai jie paliko ir vilties spindulėlį?

„Be abejo, būta ir džiugesnių akimirkų, vardan kurių verta dirbti negailint net tam skirto laisvalaikio“, - teigė S. Brundza.

Viena tokių – ilgai ir atidžiai rengtas pasiūlymas Ministrui Pirmininkui „Dėl degalų kainų reguliavimo Lietuvoje“.

Nors Energetikos ministerija kartu su Konkurencijos taryba ir Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kurioms buvo pavesta išnagrinėti dokumentą, remdamosi absurdiškais argumentais, siūlymams nepritarė, tačiau šis pasiūlymas privertė degalų tiekėjus ir pardavėjus bent trumpam įšaldyti kainas.

„Ieškoti išeities privertė Lietuvoje susidariusi kuriozinė padėtis, kai pasaulyje naftos kainos kasdien krito, o Lietuvoje - vis augo, - prisimena S. Brundza. – Kokių tik pasiaiškinimų, kokių tik motyvų iš atitinkamų žinybų neišgirdome analizuodami padėtį, tačiau pajutę svilėsių kvapą monopolistai greitai rado būdų, kaip sumažinti degalų kainas. Pasikeitus valiutai, litras dyzelino nekainavo nė euro, tačiau dabar jo kaina vėl pašoko iki 1,20 euro, nors pasaulinėje rinkoje nafta praktiškai nebrango“.

Pasak S. Brundzos, tai bene vienintelis kartas, kai buvo malonu skaityti internautų komentarus, kuriuose jie pritarė šiai iniciatyvai ir ragino valstybės institucijas rasti būdų nežabotam „degalinių karaliukų“ apetitui sutramdyti.

Parlamentaras džiaugiasi, jog atgarsį visgi rado kai kurie jo projektai ir pasiūlymai keisti įstatymus ar atskirus jų punktus, paragrafus, pagaliau buvo bent atkreiptas daugelio institucijų dėmesys į egzistuojančias, sprendimo dar laukiančias problemas.

„Nors biurokratų (taip pat ir Seimo) malūnų girnos, kaip matote, sukasi nesustodamos, tačiau nuleisti rankų nežadu. Juolab, kad pasitikėdami į Seimą mane delegavo Lietuvos žmonės, prieš kuriuos kasdien jaučiu didžiulę atsakomybę“, - teigia vienerius Seime išdirbęs S. Brundza.

Ir viliasi, jog antrieji metai bus taip pat produktyvūs ir galbūt rezultatyvesni.