Taip tikino Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis. Todėl, anot jo, kelininkai iš visuomenės tikisi bent minimalaus supratingumo. Pasak vieno šalies valstybinių kelių priežiūrai vadovaujančios institucijos atstovo, ypač didelis sujudimas juntamas tada, kai per avariją žūsta žmonės. „Tokiais atvejais kaltinti kelininkus yra pats lengviausias dalykas, nes tai patogus taikinys. Mes visuomet viešumoje, o mūsų darbą didžioji dalis visuomenės mano visiškai suprantanti. Juk iš pirmo žvilgsnio valyti kelius, pavyzdžiui, po smarkaus snygio, nėra labai sudėtinga. Tačiau netgi idealiai nuvalytais keliais šaltuoju metų laiku važiuoti yra slidu, taigi komplikuota. Kas tokiu atveju dėl avarijos kaltinamas? Žinoma, kelininkai. Nes jie esą laiku nepabarstė, nepasirūpino, neįspėjo ir t. t. Ir netgi jei darbai buvo atlikti kaip priklauso, vis tiek kelininkus kaltinti lengviausia“, - kalbėjo E.Skrodenis.
Siūlo pasižiūrėti į padangas
Tačiau, LAKD direktoriaus pavaduotojo teigimu, skaudžių avarijų priežastys labai dažnai su kelininkų darbu niekaip nesusijusios. „Sakykite, kuo kelininkai dėti, jei skaudžią avariją padaro vairuotojas, kuris žiemą į kelią išvažiuoja automobiliu, kurio padangos – vasarinės? Arba jų protektorius vietoj reikalaujamų 3 mm tesiekia 1 mm ar tik šiek tiek daugiau?“ - retoriškai klausė E.Skrodenis.
Jo teigimu, žiemą saugų vairavimą lemia mažiausios smulkmenos. „Pavyzdžiui, eismo įvykius dažnai sukelia vairuotojai, kurių yra smarkiai nudėvėti valytuvai. Sninga, žmogus kelio nemato ir atsitrenkia į ką nors. Dar gerai, jei tai nėra pėsčiasis“, - dėstė direkcijos atstovas.
Vienas LAKD vadovų apie kelininkų siekį, kad juos geriau suprastų visuomenė, kalbėjo praėjusią savaitę Vievyje (Trakų r.) surengtoje spaudos konferencijoje. Joje kelininkai žiniasklaidos atstovams pranešė pasirengę naujajam žiemos sezonui, tačiau, anot jų, „visų skaudžių dalykų vis tiek iš anksto nenumatysi“. Tikrosios žiemos jie tikisi jau netrukus – greičiausiai lapkričio pabaigoje.
Priežiūrai skiriamos lėšos - nepakankamos
LAKD atstovai informavo, kad greitai prasidėsiančiai žiemai jau parengė 550 traktorių ir greiderių, 340 valytuvų-barstytuvų ir 93 druskos maišymo krautuvus. Pristatę savo pastangas gerai pasiruošti žiemai kelininkai šmaikštavo, kad šįkart jie užklups žiemą netikėtai, o ne žiema juos.
Pasak LAKD direktoriaus pavaduotojo Juozo Gedvilo, kiekviena valstybinės reikšmės kelių (magistralinių, krašto, rajoninių) grupė prižiūrima pagal skirtingą priežiūros lygį.
Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniego ir jų pabarstyti nepavyktų, pirmiausia valomi ir barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai. Kaip įprasta, daugiausia dėmesio skiriama magistralei Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir greitkeliui „Via Baltica". Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi visą parą.
Kiti magistraliniai keliai prižiūrimi pagal magistralinių kelių antrąjį priežiūros lygį. Tai reiškia, kad kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas kasdien nuo 4 iki 22 valandos.
Krašto keliuose priežiūros tarnybos budi nuo 6 iki 19 valandos. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nuo snygio pabaigos, o jei slidu, jie turi būti barstomi iki 8 val. ryto. Bet naktį jie nevalomi ir nebarstomi, todėl juose gali būti suspausto sniego provėžų.
Rajoniniai keliai prižiūrimi pagal trečiąjį priežiūros lygį ir valomi tik baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val., bet barstomos tik pavojingiausios vietos. Šie keliai gali būti neišvažiuojami net dvi paras, išskyrus pačius intensyviausius rajoninius kelius.
LAKD atstovai pabrėžė, kad rajoniniams keliams prastesnis nei reikėtų valymo režimas numatytas ne dėl to, kad kelininkai neturėtų reikiamų pajėgumų darbams atlikti, o todėl, kad kelių priežiūrai skiriamas per menkas finansavimas.