Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

VDI: apie nelaimingą įvykį darbe būtina pranešti

Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybose, transporto, saugojimo ir apdirbamosios gamybos įmonėse
Nuotraukos

Kai susižeidžiame darbe ir kreipiamės į gydytojus, pykstame, kad šie mus gaišina, atrodo, niekada nesibaigiančiais klausimais. Gydytojai, užuot iš karto mus gydę, pirmiausia klausia, kada įvyko nelaimė, kokiu būdu, kokioje vietoje.
Galiausiai apie tai tenka aiškinti policijos pareigūnams ir darbdaviams. Todėl natūralu, kad nenorėdami pakliūti į biurokratinius labirintus apie nelaimingus įvykius darbe nutylime ir ne iš karto informuojame atitinkamas institucijas.
Tačiau Valstybinė darbo inspekcija pataria netylėti, nes apie tai iš karto nepranešus, kito karto gali nebebūti, nes kitas nelaimingas įvykis gali baigtis mirtimi.

Žūčių mažiau, sunkių sužalojimų – daugiau
VDI viešai išplatino pranešimą, kuriame informavo, kad per pirmą šių metų pusmetį gauti 67 pranešimai apie nelaimingus įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, ir 18 pranešimų apie žūtis darbe.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo 36 proc. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to reikėtų džiaugtis. Nors žūčių darbe mažiau, kelia nerimą sunkūs sužalojimai, kurių padaugėjo 26 proc.
Darbuotojai galėjo žūti nukritę iš aukštai arba remontuodami įrenginius, prieš tai neišjungę variklio.
Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe įvyko statyboje – 7 mirtini (kaip ir pernai) ir 24 sunkūs, transporto ir saugojimo įmonėse – 5 mirtini ir 5 sunkūs, apdirbamosios gamybos įmonėse atitinkamai – 2 ir 14.
Manoma, kad nelaimingi įvykiai darbe vyksta dėl to, kad darbdaviai prastai organizuoja darbų saugą, arba dėl to, kad darbuotojai nesisaugo patys.
„Pabrėžtina, kad ir vėl dažniausiai (daugiau nei 60 proc. atvejų) mirtinos ir sunkios nelaimės darbe įvyko blogai organizavus darbus, tarp jų ir pavojingus, netinkamai juos vykdžius arba darbdaviui neužtikrinus vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavus, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų.
Kita vertus, apie trečdalį darbuotojų buvo sunkiai sužaloti, kai atlikdami darbus nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe“, – rašoma pranešime.
Plačiau „Šiaulių naujienoms“ apie nelaimingų įvykių darbe priežastis ir saugos reikalavimus papasakojo VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

– Kodėl darbdaviai neužtikrina darbų saugos, o darbuotojai dirba nesilaikydami saugos reikalavimų?
– Pirminė sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis yra ta, kad darbdaviai neužtikrina tam tikrų darbuotojų saugumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Daugeliu atveju pagrindinės priežastys yra organizacinės, kai darbdavys netinkamai organizuoja darbus arba nėra vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės.
Mažiau nelaimingų atsitikimų darbe kyla dėl techninių priežasčių, kai sugenda įrenginys arba jis neatitinka standartų.
Jeigu darbdavys, ar darbdaviui atstovaujantis/įgaliotas asmuo, ar padalinio vadovas netinkamai organizuoja darbus, matyt, tas asmuo nesuvokia rizikos veiksnių, kurie yra darbo vietoje. Arba neturi atitinkamos kvalifikacijos, kad galėtų darbus organizuoti tinkamai.
Taip pat galima manyti, kad tokiu būdu darbdavys galbūt taupo darbuotojų sąskaita. O gal tai paprasčiausias vidinės kontrolės trūkumas, kuris neretai priklauso nuo darbdavio pozicijos.
Tuo tarpu darbuotojai dažniausiai nesilaiko saugos reikalavimų, nes įmonėje dirba trumpą laiką.
Matyt, darbuotojas, patekęs į naują darbo vietą, nevisiškai adaptuojasi, nesuvokia kažkokių rizikos veiksnių. Galbūt stengiasi labiau, nori pasirodyti, tačiau vienokiu ar kitokiu atveju elgiasi nesaugiai.
Įtakos turi ir vidinė kontrolė. Kartais neaišku, kur pasibaigia įgaliotų asmenų pareigos kontroliuoti darbuotojus ir kur prasideda darbuotojo savarankiški veiksmai. Tikriausiai čia nubrėžti griežtą ribą nebūtų įmanoma.
Darbuotojai darbų saugos gali nesilaikyti ir dėl darbo užmokesčio sistemos. Galbūt kai taikoma akordinė vienetinė darbo užmokesčio sistema, darbuotojams naudingiau dirbti nesaugiai. Kai dirbi nesaugiai, daugumą užduočių gali įvykdyti greičiau. Matyt, žmonės įpranta už nesaugiai atliekamus darbus uždirbti daugiau pinigų.
Kai kuriais atvejais dirbti nesaugiai gali pasirodyti patogu. Darbuotojai neretai skundžiasi, kam reikalingi tie apraišai, kam jais apsirišti, juk tai nepatogu. Tačiau galiausiai, kai įvyks nelaimė, žmogus nepatogiai jausis visą gyvenimą arba visai nieko nejaus, jeigu žus.
Tokių faktorių neįsisavinimas ir profesinės rizikos veiksnių darbo vietoje nesuvokimas tikriausiai yra pagrindinės priežastys dėl ko darbuotojas pats kartais nesilaiko saugos reikalavimų.

– Kodėl svarbu susižeidus darbe iš karto apie tai informuoti atitinkamas institucijas?
– Apie tai, ko nepranešama, to negalima ir pataisyti. Lietuvoje 50-čiai nelaimingų atsitikimų tenka vienas mirtinas. Arba vienam mirtinam tenka 2,5 sunkaus. Jeigu apie sužeidimus nepranešama, tokiu atveju įvykis negali būti ištirtas.
Pavyzdžiui, jeigu nukentėję statybose apie tai iš karto nepranešite atitinkamoms institucijoms, po dviejų dienų grįžus į tą pačią vietą nieko nebebus įmanoma ištirti. Galbūt tos įvykio vietos apskritai jau nebebus.
Be to, nustatyti tokio įvykio priežastis tampa problemiška arba apskritai neįmanoma.
Nenustačius priežasčių neįmanoma jų pašalinti. Nepašalinus – išlieka tikimybė, kad tai kartosis. Jeigu jūs laiku informuosite apie nedidelį incidentą arba sunkų atvejį, jį ištyrus bus nustatytos priežastys ir tuomet galbūt tų priežasčių eliminavimas, ateityje panaikins žymiai sunkesnių pasekmių atsiradimą.

– Kas atsakingas už darbuotojų susižalojimus darbo metu?
– Atsakomybė neįmanoma be kaltės, tačiau mes kaltų nenustatinėjame, bet nustatome priežastis. Kita vertus, konstatuojant nelaimingo įvykio priežastis, paaiškėja, kad kažkas nesilaikė reikalavimų. O tai tam tikra prasme rodo kažkieno kaltę.
Jeigu kalbame apie atsakomybę – turėtumėme ištirti, kas kaltas. Sunkius ir mirtinus atvejus tiria prokuratūra ir teisminio tyrimo institucija. Jei nustatoma, kad kaltas darbdavys, tuomet jis patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu nustatoma, kad darbdavys darbų saugą užtikrino, tuomet jam jokia atsakomybė nekyla.
Nelaimingi atsitikimai darbe gali įvykti ir dėl nuo abiejų pusių nepriklausomų priežasčių. Pavyzdžiui, vairuotojas gali važiuoti laikydamasis visų eismo taisyklių, tačiau į jo automobilį vis tiek kas nors atsitrenkia. Tačiau net ir tuomet tai bus nelaimingas įvykis darbe, nes asmuo dirba vairuotoju.
Lygiai taip pat tai gali būti smurto atvejis, kai nusikalstami asmenys užpuola taksistą ar apsaugos darbuotoją, jį įžeidžia ir pan. Tai irgi gali būti susiję su tam tikromis pasekmėmis ir būti laikomi kaip nelaimingi įvykiai darbe. Šiais atvejais darbdaviui jokia atsakomybė nekyla.
Tačiau jeigu patvirtinama, kad įvykis įvyko dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimo, darbdaviui gali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką.
Tuo tarpu darbuotojui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Ir net jei jis atliko darbuotojo saugos ir sveikatos pažeidimus, jam vis tiek gali būti mokamos socialinės išmokos.

– Kokių saugos reikalavimų darbuotojas privalo laikytis?
– Darbuotas privalo laikytis visų saugos reikalavimų, su kuriais jis susipažino pasirašydamas sutartį. Dažniausiai tai būna saugos ir sveikatos instrukcijos, darbo tvarkos taisyklės.
Darbuotojas privalo susipažinti su įrenginiu, kuriuo turės dirbti, jo neardyti, įrenginiu naudotis taip, kaip nurodyta instrukcijoje ir pan.
Esminis reikalavimas – saugoti savo ir aplinkinių gyvybę bei sveikatą. O jeigu iškilo kažkoks neaiškumas, visuomet konsultuotis su specialistais arba kreiptis į savo tiesioginį vadovą.

 
Info