Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Ką daryti, kai neatsiskaitęs užsakovas bankrutuoja?

Lietuvos rinkoje, tiek statybų, tiek ir automobilizmo, tiek ir kituose sektoriuose, vis dar pasitaiko
Nuotraukos

Lietuvos rinkoje, tiek statybų, tiek ir automobilizmo, tiek ir kituose sektoriuose, vis dar pasitaiko su užsakovais ar darbų vykdytojais neatsiskaitančių klientų.

 

Dažnai tokie piktybiniai nemokėtojai, prikaupę nemažai skolų, taip ir neatsiskaitę už atliktus darbus ima ir... dingsta su visa įmonę, tačiau netrukus vėl grįžta į rinką, pakeitę pavadinimą, tačiau nepakeitę veiklos sferos ir pobūdžio. Apie analogišką situaciją mums papasakojo ne vienerius metus automobilių remontu užsiimančio serviso „Daudrius“ vadovas Artūras Pilvelis:

„Automobilių servisas A remontavo užsakovo B transportą, išrašė pastarajam sąskaitas, tačiau užsakovas, vengęs laiku atsisakyti, vėliau paskelbė bankrotą ir sąskaitos liko neapmokėtos. Kiek vėliau užsakovas B atidarė įmonę B1 ir toliau ramiai dirba, apsimesdamas, kad apie jokius remonto darbus nieko nežino. Situaciją dar blogina ir tai, kad pagal Lietuvoje šiuo metu galiojančius įstatymus, remonto paslaugas suteikusi įmonė A vertinama kaip gavusi pelną. Taip įmonė A patiria dvigubą nuostolį – ji ne tik negauna uždirbtų pinigų, bet dar ir turi sumokėti nuo jų priskaičiuojamus mokesčius. Susidaro toks vaizdas, kad Lietuvoje viskas daroma tam, jog sąžiningai dirbantys verslininkai būtų varomi į bankrotą, o įmonių „feniksų“ kūrėjai galėtų netrukdomai dirbti toliau.“ – piktinasi pašnekovas. – „Nes dar neteko nė karto girdėti, kad tokios įmonės „fenikso“ savininkai būtų įpareigoti grąžinti seniau pridarytas skolas. Ir liūdniausia, kad tai – be vienetiniai atvejai, o net savotiška sistema. Dažnas portalas skelbia skolininkų, nesumokėjusių už reklamą, kontaktus, tačiau panagrinėjus atidžiau galima pastebėti, kad įmonės – skolininkės senokai nebedirba, o joms vadovavęs asmuo dabar sėkmingai užsiima „nauju“ verslu. Jeigu Lietuvoje būtų įteisinta asmeninė tokių „verslininkų“ atsakomybė, manau, kad situacija iškart pasikeistų.“

Komentaro apie tai, kaip A. Pilvelio pateiktu atveju turėtų elgtis įmonės A, su kuria užsakovas neatsiskaitė, vadovas bei prašydama pakomentuoti minėtą situaciją, Prim.lt redakcija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcija. Pastaroji institucija labai operatyviai pateikė išsamų komentarą:

Komentuoja VMI prie FM Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė

Ar servisas A privalo mokėti mokesčius nuo negautų pajamų, jeigu sąskaitos buvo išrašytos?

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatas vienetų pajamomis yra pripažįstamos iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos pajamos.

Pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, t.y. laikomos uždirbtomis tada, kai paslaugos suteiktos neatsižvelgiant į tai, ar pirkėjai už šias prekes (paslaugas) sumokėjo, ar ne.

 Ar servisas A gali kokiu nors būdu įrodyti, kad pajamos nebuvo gautos?

Mokesčių mokėtojai, vadovaudamiesi PMĮ nuostatomis gali atskaityti mokestiniu laikotarpiu atsiradusią beviltiškų skolų sumą. Beviltiškos skolos sumą sudaro pajamų suma ir šiai sumai tenkanti pardavimo PVM suma.

Mokesčių mokėtojas, norėdamas skolas pripažinti beviltiškomis, turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Taisyklėse nustatyta, kokiais dokumentais ar kitais įrodymais mokesčių mokėtojai įrodo skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti tas skolas.

Ar yra teisinis kelias priversti įmonės B kūrėjus atsiskaityti už padarytus darbus? Ar gali būti taikomos sankcijos įmonei B1, įvertinus tai, kad ją įkūrė tas pats asmuo, kuris įkūrė įmonę B ir neatsiskaitė už darbus?

  Įmonei B neatsiskaičius su įmone A už jai suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, įmonė A bankrutuojančiai įmonei B gali pareikšti savo kreditorių reikalavimus ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ)  nustatyta tvarka reikalauti juos patenkinti. Taip pat pažymėtina, kad jeigu  įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, pagal ĮBĮ  likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės (kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos) turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Tai, kad įmonės, paliekančios skolas, vėliau skelbiančios bankrotą ir vėl grįžtančios į rinką, nėra naujiena, patvirtinto ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai. Tiesa, pastarieji patikslino, kad, „Fenikso sindromas“ tai nėra teisinis terminas, tokios nusikalstamos veikos Baudžiamajame kodekse (BK) nėra įvardijama. Su šiuo visuomenėje taikomu terminu teisine prasme (BK) yra susijusios nusikalstamos veikos, apibrėžtos BK 208 str. „Skolininko nesąžiningumas“ ir BK 209 str. „Nusikalstamas bankrotas“. Šios nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro rekomendacijas dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms, patvirtintomis 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 (su pakeitimais), šių nusikalstamų veikų tyrimas, kaip universaliai ikiteisminio tyrimo įstaigai, yra priskirtas policija.

 Taip pat buvo patikslinta, kad FNTT yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, jos paskirtis – vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą. FNTT nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 str. ir 209 str., tyrimą atlieka tada, kai šios nusikalstamos veikos, išaiškėja FNTT atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Per 2014–2016 m. laikotarpį FNTT buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas 10 bylų, kuriose buvo pareikšti įtarimai dėl BK 209 str. (Nusikalstamas bankrotas). Šiuo metu iš jų 5 bylose ikiteisminis tyrimas užbaigtas ir bylos perduotos į teismą.

 Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų nusikalstamų veikų padarymas dažnu atveju susijęs su tokiomis nusikalstamomis veikomis, kaip nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei: sukčiavimas (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimas (183 str.), turto išvaistymas (BK 184 str.), ar nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai: aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.) ar apgaulingas apskaitos tvarkymas (222 str.).

 Taigi, kaip matome, išeitis yra net tokioje, atrodytų nepalankioje situacijoje, kai už serviso darbus neatsiskaičiusi įmonė „bankrutuoja“. Tiesa, norint išsireikalauti nesumokėtų pinigų arba įrodyti, kad skolos yra beviltiškos, gali tekti pavargti, tačiau įvertinus šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, tai apsimoka, nes kitaip su VMI teks atsiskaityti iš savo kišenės.

 

Prim.lt