Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Kodėl Europa atsisako dyzelinių automobilių

Dyzelinių transporto priemonių gerbėjai gali lengviau atsidūsti
Nuotraukos

2017 11 09

Dyzelinių transporto priemonių gerbėjai gali lengviau atsidūsti – inžinieriai jau sugalvojo, kaip šių automobilių išmetamąsias dujas išvalyti iki maksimumo, nors atrodė, kad sunkiųjų degalų epocha jau eina į pabaigą. Visame pasaulyje dyzeliniams varikliams taikomi vis nauji apribojimai, griežtinamos jų naudojimo sąlygos, tad susidarė įspūdis, kad gamintojai nusprendė dyzelinių agregatų atsisakyti. Tarkim, kad ir Volkswagen Polo, kuriame vietoje įprastos TDI variklių gausos bus tik vienas 1,6 l keturių cilindrų benzininis agregatas. Kur dyzelis?

Kodėl europiečiai nusisuko nuo dyzelio?

Visų pirma tam įtakos turėjo „dyzelgeito“ skandalas, nors visi puikiai žinojo, kad gamintojų skelbiami duomenys – pagražinti. Tiesa, niekas netikėjo, kad skaičiai bus tiek pakeisti. Britų įmonės „Emissions Analytics“ (EA), užsiimančios realių automobilių išmetamųjų teršalų kiekio tyrimais, kai kuriais atvejais teoriniai ir realūs duomenys gali skirtis 60 proc.

Ir, panašu, šito laibai laukė medikai, iškart paskelbę dyzeliną pagrindiniu žmonių sveikatos problemų šaltiniu. Esą būtent azoto oksidai (NOx) ir kietosios dalelės, kurių dyzelino degimo produktuose yra daugiausia, tampa alergijų, diabeto, infarktų, insultų ir vėžinių susirgimų priežastimi.

Kita vertus, vienu kartu atsisakyti visų, įskaitant ir dyzelinius, vidaus degimo variklių, neišeis. Jų yra per daug. Šiai dienai iš visų pasaulyje pagaminamų vidaus degimo agregatų maždaug 75 proc. sudaro benzininiai, 20 proc. – dyzeliniai, 5 proc. – elektromobiliai, hibridai ar dujas kaip degalus naudojantys varikliai.

Pirksim elektromobilius?

Įmonė „Continental“ prognozuoja, kad iki 2025 metų turėtų įvykti štai kas – benzininių automobilių dalis sumažės iki 51 proc. (-24 proc.), dyzelinių variklių – iki 12 proc. (- 8 proc.), o elektromobilių dalis rinkoje išaugs iki 10 proc., nors šiandien jie užima tik vieną procentą.

Kitaip sakant, net ir po septynerių metų visiškai elektrinis transportas sudarys tik 10 proc., o 90 proc. ir toliau varys vidaus degimo varikliai.

Taip pat žadama, kad trigubai augs dujomis varomų automobilių populiarumas. Dabar propanas (LPG) ir metanas (CNG) varo tik apie 1 proc. automobilių, bet prognozuojama, kad artimiausiu metu jų padaugės iki 3 proc.

Hibridinių automobilių turėtų būti parduodama maždaug tiek pat, kiek ir dyzelinų – apie 12 proc. Populiaresnės turėtų tapti versijos, kurias bus galima įkrauti iš tinklo. Įdomiausia tai, kad net 14 proc. rinkos gali užimti dabar tik besivystanti nebrangių ir efektyvių 48 voltų akumuliatorius turinčių mini hbridų klasė, kuriuos europiečiai jau pakrikštijo terminu „mild hybrid“ – minkštas hibridas.

Kas yra „minkštas hibridas“?

Pagrindiniai sistemos elementai – mažutis starteris generatorius ir 10 ampervalandžių ličio jonų akumuliatorius, paslėptas po grindimis arba bagažinėje. Visi komponentai dirba 48 voltų įtampa. Beje, ji taip pat prisideda prie katalizatoriaus šildymo, tai dar labiau sumažindama šalto variklio išmetamų teršalų kiekį.

Kaip tai veikia? Maždaug kaip sistema „start – stop“, gesinanti ir vėl paleidžianti variklį. Tik šiuo atveju ji įsijungs ne tik sustojus, bet ir greičiui sumažėjus iki 22 km/val. bei kai automobilis juda nukalnėn 55 – 160 km/val. greičiu. Pastaruoju atveju variklis gali nustoti veikti net 40 sekundžių. Papildomas privalumas – beveik nepastebima, tačiau juntama pagalba pajudant.

„Minkštame hibride“ galima sumontuoti priekinę kamerą ir sistema pati, be vairuotojo įsikišimo, sankryžoje užves variklį kai tik raudoną signalą pakeis žalias, o spūstyje – iškart, kai tik pajudės priešais stovintis automobilis. Gamintojai tikina, kad paleidimo vairuotojas net nepajaus.

Skamba puikai, nes tie, kas susidūrė su pirmos kartos „start – stop“ sistema, tikėtina, dar ir dabar prisimena, kaip skausmingai automobilis trūkčiodavo užsivedant varikliui. Pereinant prie 48 voltų sistemos net dyzelinių variklių gesinimo ir paleidimo momentai tapo visiškai nepastebimi. O kaip puikiai elektrinis variklis papildo kiek lėtoką dyzelinį agregatą.

Žadama, kad ši sistema generuos ir nemažą finansinę naudą. Modernus, dyzelinis, Euro 6 standartus atitinkantis automobilis, perdarytas į mini hibridą, į atmosferą išmes iki 60 proc. mažiau azoto oksidų (NOx) ir 2 proc. mažiau anglies dvideginio (CO2), o degalų sąnaudos sumažės 21 proc. Ir jokios apgaulės ar skaičių klastojimo.

Netgi užsimenama, kad mini hibridai, lyginant su įprastais modeliais, brangs visai nedaug – maždaug 1 000 eurų, o jėgainė patikimai tarnaus visą eksploatacijos laikotarpį. Taigi, galima pradėti galvoti, kad būtent „minkštieji hibridai“, o ne elektromobiliai yra mūsų ateitis.

Šiuo metu Europoje jau galima įsigyti dyzelinį Renault Scenic su 48 voltų „minkšta“ hibridine sistema, o ką tik debiutavusioje Audi A8 „Mild Hybrid“ turės net bazinės sąrangos versijos. Dar vienas pliusas – tokiems automobiliams negalios daugelis draudimų, nes formaliai tai – hibridas. Su visomis elektromobiliams priklausančiomis privilegijomis. Ką dabar pasakys „žalieji“?

 

Paruošta pagal užsienio spaudą

Prim.lt

 

Straipsnio kategorijos