|
|
|
Degalų su priedais naudą atranda ne visi
|
Lietuvoje veikiantys didžiausi degalinių tinklai jau ne vienus metus siūlo vairuotojams degalus su priedais, kurie, pardavėjų žodžiais, saugo variklį nuo teršalų, gerina degimą. Tačiau degalų mišinius tyrinėjantys mokslininkai ragina šiuos teiginius košti per sveikos kritikos rėtį.
Didžioji dalis Lietuvos degalinėse parduodamų degalų atkeliauja iš Mažeikių, kur veikia vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“. Į juos priedų, įsigyjamų iš stambiausių Europos naftos gamintojų, savo bazėse įmaišo patys mažmenininkai. Su unikalia kiekvienos degalų partijos receptūra vairuotojai, jei tik nori, gali susipažinti.
3 proc. lengvai išgaruoja
„Esmė ta, kad kiekvienos iš „Orlen“ atkeliaujančios degalų partijos kokybė nėra identiška. Ji labai priklauso nuo to, kaip benzinas ar dyzelinas transportuojamas, kiek laikomas prieš tai, kai yra panaudojamas. Man prekybininkų kalbos, esą vienokie ar kitokie priedai 3 proc. sumažina degalų sąnaudas, panašios į šakėmis ant vandens rašytą reklamą. Ką reiškia tokie paklaidos ribose esantys sąnaudų skirtumai? Paspausi keliskart stipriau akceleratoriaus pedalą ir tie 3 proc. išgaruos kaip dūmas. Verčiau padangas nuolat tinkamai pripūsti, nes per minkštas mašinos apavas tikrai didina degalų sąnaudas“, - aiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto fakulteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Jonas Matijošius.
Pasak pašnekovo, tiek automobilių gamintojų, tiek naftos pardavėjų deklaruojami įvairūs skaičiai dažniausiai gaunami atliekant bandymus laboratorijos sąlygomis, todėl nuo realybės kelyje skiriasi.„Juk automobilio gamintojo deklaruojamą degalų kiekį, sunaudojamą 100 km nuvažiuoti, dažniausiai viršijame. Net ekonomišką vairavimo stilių įvaldęs vairuotojas beveik visada "aplenkia" oficialų techninėje automobilio specifikacijoje pateikiamą skaičių. Tas pats pasakytina apie degalus. Aišku, tie priedai šiek tiek prisideda prie efektyvesnio variklio darbo, saugo jį nuo teršalų kaupimosi. Tačiau man, mokslininkui, degalų pardavėjų liaupsės apie savo produktus yra per menkai grindžiamos tyrimais ir skaičiais“, - pabrėžė J.Matijošius.
Bioetanolis nepopuliarus
Automobilininkų interneto forumuose epizodiškai užverda diskusijos, ar verta pilti į mašinų bakus keliais centais brangesnius degalus su priedais. Vieni stoja „už“ pusėn, kiti teigia nepajutę jokių skirtumo nuo tradicinio dyzelino ar benzino.
Lietuvos vairuotojams degalinės parduoda 95 markės bešvinį benziną su 5 proc. bioetanolio. Griežtėjant rinkos reikalavimams vis aktualesnė tampa gaminamų naftos produktų ekologija. Kaip LŽ sakė benzino ir bioetanolio mišinius tyrinėjantis J.Matijošius, bioetanolio (biologinio spirito) tradiciniuose degaluose gali būti kur kas daugiau – net 20-30 proc., ir tai nekenkia varikliui. Tiesa, tokių degalų variklis sudegina daugiau, nes bioetanolio šilumingumas mažesnis.
„Gyvename puikiame krašte, kur gamtinės sąlygos leidžia užauginti daugybę biodegalams tinkamos žaliavos, tačiau realiai valstybė neskatina nei tokių degalų gamybos, nei naudojimo. O galėtų būti kitaip. Pavyzdžiui, Brazilijoje biodegalai naudojami valstybiniu mastu. Pastaruoju metu viena populiariausių temų Lietuvoje – energetinė nepriklausomybė. Tad kodėl nesiimama priemonių ją skatinti tokia teigiamus rezultatus garantuojančia priemone?“ - retoriškai klausė J.Matijošius.
Tai, kad degalai su bioetanoliu gali smarkiai prisidėti prie šalies automobilių parko kenksmingumo šalinimo, pažymėjo ir transporto taršos tyrimus atliekantis Kauno technologijų universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius Linas Kliučininkas. „Net 20 proc. bioetanolio benzine yra didžiulis kiekis, jei vertintume valstybės mastu. Tačiau tokių mišinių pasiūla ir paklausa Lietuvoje labai menka. Šiaip jau logiška, kad kuo didesnis degalų oktaninis skaičius, tuo mažesnė yra tarša, nes jie geriau ir švariau sudega. „Statoil miles plus“ ar „Lukoil“ siūlomi „ecto“ degalai su priedais taip pat dega švariau, o jai varomi automobiliai išmeta į aplinką mažiau teršalų“, - kalbėjo L.Kliučininkas.
Pasak akademiko, "benzingalvių" diskusija, kurie degalai mažiau teršia aplinką – benzinas ar dyzelinas, galutinių išvadų nepateikia jau kelis dešimtmečius. „Tokių išvadų ir negali būti, nes kiekvieno agregato taršos rodikliai skiriasi. Dyzeliniai varikliai teršia aplinką kietosiomis dalelėmis, benzininiai – organinėmis dujomis. Žmogui pavojingesnės organinės dujos, tačiau kompleksiškai įvertinti, kas yra didesni teršėjai, sunku. Nebent svarstytume diletantiškai: dyzelinių variklių pasaulyje naudojama daugiau negu benzininių, taigi ir bendra jų tarša didesnė“, - sakė profesorius.
Variklis dirba efektyviau
Degalus su priedais parduodantys mažmeninių degalinių tinklai deklaruoja, kad benziną ar dyzeliną tobulina trijų rūšių papildais – valikliais, antikoroziniais priedais ir antioksidantais.
„Mūsų degalinėse parduodami degalai su „ecto“ priedais atitinka griežčiausius Europos Sąjungos patvirtintus aplinkosaugos reikalavimus. „Ecto“ priedai taip pat pasižymi valomosiomis savybėmis, kurios padeda palaikyti nepriekaištingą variklio techninę būklę, saugo nuo apnašų susidarymo vožtuvuose. Apnašų kiekis, nustatomas pagal specialią metodiką, būna trigubai ar keturgubai mažesnis, nei naudojant įprastus degalus. Tai lemia efektyvesnį variklio darbą, garantuoja stabilią jo galią, užtikrina maksimalų degalų įpurškimą ir jų degimą. Be to, variklio sistemoje nesusidaro rūdžių, nes specialūs priedai pašalina iš benzino drėgmę. Metalinius degalų tiekimo sistemos paviršius jie padengia apsaugine plėvele, saugančia nuo korozijos. Dėl itin mažo sieros kiekio ilgiau dirba katalizatorius“, - degalų su priedais pranašumų pažėrė bendrovės „Lukoil Baltija“ marketingo vadovė Ingrida Ivanauskienė.
„Lukoil“ tinklo degalinėse parduodamų tokių degalų kaina nuo tradicinių skiriasi tik trimis centais už litrą, tad, pasak I.Ivanauskienės, vairuotojai galėtų atsakingiau vertinti jų naudą. Šiai nuomonei iš dalies pritarė ir LŽ kalbinti mokslininkai. Nors degalų taupymas, naudojant benziną ar dyzeliną su priedais, yra diskutuotinas klausimas, antikorozinės ir variklį valančios medžiagos ilgalaikėje perspektyvoje galėtų atsipirkti.
Didžioji dalis – įprastiems degalams
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinkoje vis populiaresnės tampa dyzelinės transporto priemonės, I.Ivanauskienės duomenimis, didesnės paklausos sulaukia „ectoD“ dyzelinas su priedais. Taip pat pamažu populiarėja ir benzino su bioetanoliu mišiniai – 98e15 ir 98e25, kuriuose yra atitinkamai 15 ir 25 proc. biologinio spirito, o litras jų, palyginti su 95 markės benzinu, kainuoja 15 ir 30 centų pigiau.
„Lukoil“ savo asortimente turi ir E85 degalus. E85 bioetanolis – tai naujos rūšies degalai, kuriuos sudaro 85 proc. bioetanolio ir 15 proc. benzino. Jis tinka automobiliams, turintiems „lanksčią degalų sistemą“ („Flexi-Fuel Vehicle“). Tokios mašinos gali būti varomos tiek įprastu benzinu, tiek bioetanolio ir benzino mišiniu.
Tačiau „Statoil“ degalinių tinklas šiemet nutraukė prekybą benzino ir bioetanolio mišiniais. „Mūsų skaičiavimais, tokių produktų kaip 98E15 ar 98E25 paklausa yra per maža, kad ekonomiškai apsimokėtų juos siūlyti rinkai. Be to, automobilių gamintojai nevienareikšmiškai vertina mišinių, kuriuose etanolio kiekis viršija 5 proc., poveikį varikliams. Tai irgi mažina jų paklausą. Todėl šiuo metu savo klientams nesiūlome tokių produktų, - paaiškino „Statoil Fuel & Retail” degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila. - Tuo metu benzino ir dyzelino su priedais populiarumas didėja. Manau, tai lemia vis sudėtingesnės variklio technologijos, kurios kelia ir didesnius reikalavimus degalų kokybei. Be to, vairuotojai jų kokybę sieja su mažesnėmis variklio remonto sąnaudomis, todėl vis daugiau automobilių savininkų renkasi „miles plus“ degalus."
Vis dėlto, pasak S.Railos, tradicinis dyzelinas ir 95 benzinas kol kas sudaro didžiausią dalį degalinių parduodamų degalų. Tuo metu galingesniems varikliams skirto didesnio oktaninio skaičiaus (98) benzino nuperkama tik 2 proc. iš viso bendro benzino kiekio, ir tokia pusiausvyra pastaruosius metus nesikeičia.
