Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

„Forever Free MCC“ ir Italijos ambasada

Savitame pastate įsikūrė ir kauniečiai „Forever Free MCC“ – klubo namais tapo...
Nuotraukos

Mūsų skaitytojai jau turėjo pastebėti, kad baikerių klubai klubhauzus kuria pačiose įvairiausiose patalpose – kas sename svirne, kas buvusioje gamykloje, kas garažuose, tokias, atrodytų, darbines patalpas, paversdami puikiais ir jaukiais klubų namais.

Savitame pastate įsikūrė ir kauniečiai „Forever Free MCC“ – klubo namais tapo istorinis pastatas, kuriame tarpukaryje veikė Italijos ambasada. Senieji pastato šeimininkai juo rūpinosi, prižiūrėjo, bet viskas pasikeitė tarybiniais metais. Tada čia buvo įkurta DOSAF jūrų klubas, tačiau tuomečiai šeimininkai statiniu nelabai rūpinosi, jis buvo naudojamas kaip dirbtuvės ir sandėlis, tad mūsų dienas pasiekė gerokai apleistas. Būtent toks – pamirštas, neprižiūrėtas, su bėgančiu stogu – jis, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atiteko naujiems šeimininkams, kurie buvusią Italijos ambasadą perleido „Forever Free MCC“. Vyrai ėmėsi pastato tvarkymo, bet...

Tie, kas susidūrė su panašaus tipo statiniais, žino, jog norint juos tiesiog tvarkyti, reikia gauti kalnus leidimų, o pakeitimai leidžiami minimalūs. Aišku, tokia tvarka saugo istorinius statinius, bet kita vertus gerokai apriboja savininkų galimybes restauruoti pastatus.

Visgi, panašu, „FFMCC“ biurokratinius trukdžius pavyko įveikti – buvo pakeisti supuvę senieji langai, iš naujo uždengtas stogas, imtasi tvarkyti vidų. Pats pastatas ganėtinai didelis ir dviejų aukštų, tad visko iškart sutvarkyti neįmanoma. Suprasdami, kad tam reikia ir laiko, ir lėšų, vyrai savo klubo namus nusprendė tvarkyti etapais.

 


Pakeitus langus ir stogą statinys buvo apsaugotas nuo viską ardančios drėgmės. Vėliau buvo pradėta tvarkyti ir restauruoti dalis pirmojo aukšto patalpų. Būtent čia, bent jau kol kas, ir bazuojasi „Forever Free MCC“ ir jų svečiai, tačiau, pasak klubo prezidento Ado, jei viskas klostysis gerai, bus tvarkomos ir likusios pastato dalys.

Kaip jau ne kartą esu minėjęs, nors klubhauzai yra skirtingi, jie turi nemaža bendrų bruožų. Tarkim, beveik visas patalpas klubo nariai ir jų draugai tvarko patys, o sienas puošia tiek klubo narių nuotraukos, tiek kitų klubų dovanos ir iškovoti apdovanojimai.

 


Įžengus į „FFMCC“ klubo namus į akis krenta Egidijaus pagaminti masyvūs stalai iš senų statinių ir unikalios kėdės, sukurtos iš... senų ratlankių bei vamzdžių.

 


Dar vienas pavyzdys, kad dažniausiai mums sukurti kažką savito ir įdomaus trukdo ne lėšos, o noro ir fantazijos stoka. Tereikia nustoti bijoti, kad gali nepasisekti ir, atrodytų, nebereikalingi daiktai prikeliami antram gyvenimui.

 


Kaip ir kiekvienas klubhauzas, „Forever Free MCC“ namai turi barą, ant kurio ir virš kurio puikuojasi kitų klubų dovanos.

 


Šalia baro ilsisi ir „Baikerių naktų“ laukia kadais klubui telšiškių „Sharks“ (šiuo metu – „Chimeras MC“) padovanota patranka.

 


Sienos nukabinėtos klubo narių nuotraukomis. Viskas kaip ir pažįstama, tačiau kiek kitaip, negu kitur. Savitai.

 


Be pagrindinės salės, klubhauze yra du, pusiau uždari kambariukai, kuriuose puikiai telpa tiek klubo nariai, tiek gausūs ir dažnokai į klubhauzą užsukantys klubo svečiai.

 


Gaila, kad tarybiniais metais buvo išgriauta šias patalpas šildžiusi koklinė krosnis. Dabar jos vietoje iškilmingai pastatytas klubo vice prezidento Sauliaus senovinis, šiais metais Biržuose apdovanojimą pelnęs, motociklas.

 


Ir jis čia puikiai tinka, nes visas pastatas „alsuoja“ senove. Tiek sutvarkyta jo dalis, tiek ir dar savo eilės laukiantys kambariai, kambariukai, koridoriai...

 


Tereikia pasivaikščioti jo kol kas dar nerestauruotomis patalpomis ir supranti, kad „Forever Free MCC“ laukia rimtas, atsakingas, bet labai įdomus darbas – prikėlus antram gyvenimui dalį istorinio statinio, toliau, žingsnis po žingsnio, iš drėgmės ir pelėsių gniaužtų, ištraukti ir antram gyvenimui prikelti visą likusią erdvę.

 


Neabejoju, kad jiems tai pavyks, ir tikiuosi, kad tai įvyks per kelerius artimiausius metus.

 

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt