Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Greičio rekordą pasiekęs Aidas – tik nebandykite to daryti patys

Atrodytų, kas čia tokio? Sėdi ant motociklo ir ramiai sau važiuoji 6 020 km...
Nuotraukos

Pavadinimas skamba kiek pompastiškai, tačiau taip ir yra iš tikro. Mūsų tautietis Aidas Bubinas, daugeliui puikiai pažįstamas iš įvairių auto ir moto avantiūrų, įskaitant varžybas Ladogoje, prieš keletą savaičių, vienas pats motociklu iš Nordkapo, šiauriausio Europos taško, nulėkė iki piečiausio taško – Tarifos.

 

Atrodytų, kas čia tokio? Sėdi ant motociklo ir ramiai sau važiuoji 6 020 km... Viskas taip, tačiau Aidas šį atstumą įveikė per rekordiškai trumpą laiką – 55 val. 55 min. Tai yra, be poilsio ir sustojimų jis važiavo kiek daugiau negu dvi paras. Ir net be miego. Būtent todėl, pirmas dalykas, ką Aidas akcentavo – jokiu būdu nebandykite to pakartoti. O dabar – apie viską iš eilės.

Pasak Aido, jam patinka važiuoti. Žavi automobiliai, su kuriais per savo gyvenimą jis yra nuvažiavęs apie 1 mln. kilometrų, tačiau dar labiau Aidui patinka laisvės pojūtį sustiprinantys motociklai. Šia transporto priemone Aidas yra įveikęs daugiau negu 100 000 km.

Ir toli gražu ne visi kilometrai nuvažiuoti keliais. Prim.lt rašė apie Aido ir jo bičiulio iš Maskvos pasivažinėjimą gražiausiomis Lietuvos vietomis, neseniai daugelyje portalų buvo galima paskaityti apie Ladogos varžybas ir rusų teisėjų sukčiavimą, tad nenuostabu, kad mūsų tautietis ryžosi dar vienai avantiūrai – tapti pirmuoju ir greičiausiai Europą iš Šiaurės į Pietus pervažiavusiu motociklininku. Idėja nėra nei nauja, nei originali. Kaip prisipažino Aidas, jie kartu su Vitoldu Miliumi ir Audriumi Sutkumi šią idėją pasiskolino iš... trijų britų, kurie nuo Nordkapo iki Tarifos su „Lexus“ automobiliu nuvažiavo per 55val. 30min.

Sugalvoję pagerinti britų pasiekimą, mūsų tautiečiai dar 2011 metais sėdo į Hyundai automobilį ir tą patį atstumą įveikė per 52val.35min. Pasak pašnekovo, pagerinti britų rezultatą leido tikslus ir kruopštus maršruto planavimas – lietuviai kelionės laiką susidėliojo taip, kad didžiuosius Europos miestus pasiektu ne piko metu ir nereiktų gaišti laiko spūstyse. Planavimas davė savo, rezultatą pavyko pagerinti, tačiau kelionė buvo... nuobodi.

„Automobilyje sėdėjo trys mėgstantys vairuoti vyrai, o vairuoti galėjo tik vienas“ – prisimena Aidas –„Nuvažiavome greičiau ir supratome, kad to negana. Reikia važiuoti įdomiai. Būtent todėl praėjusiais metais nusprendėme važiuoti dviese – Vitoldas automobiliu, aš – motociklu. Viskas vyko puikiai, judėjome greitai, tačiau po 4 200 km kelio sulūžo mano motociklo Honda VFR kardano kryžmė, tad kelionę Vitoldas baigė vienas. Mano motociklo remontas užtruko, o vėliau Honda atšaukė visą VFR partiją, nes analogiški gedimai pradėjo lįsti ganėtinai dažnai.“

Kadangi kelionei, kuri buvo tiksliai suplanuota, sutrukdė tik techninis gedimas, šiais metais Aidas nusprendė rekordo siekti iš naujo. „Suvesti su keliu senas sąskaitas“ – kaip tai įvardino pats motociklininkas.

Startui buvo pasirinkta liepos pradžia – laikas, kai jau net Norvegijoje šilta, o Europos keliuose dar nelabai daug turistų. Beje, tiek į Nordkapą, tiek vėliau ir į Lietuvą iš Ispanijos Aidas važiavo motociklu, tad „parengiamoji kelionė“ išėjo net ilgesnė už rekordinę. Skirtumas tik tas, kad buvo nebeskubama.

Pagrindinis uždavinys buvo saugiai, važiuojant bendro naudojimo keliais ir leistinu greičiu, bet tuo pat metu – kaip galima greičiau – įveikti didesnį negu 6 000 km atstumą. Į kelionę buvo pasiimti tik patys būtiniausi daiktai – navigacija „Garmin Montana 610“, atsarginis degalų bakelis, 3 litrų vandens gertuvė ir riešutų mišinys. Degalai buvo imami apsidraudimui, nes ne visur Europoje degalinės dirba kiaurą parą. Kai kur jos atsidaro tik 8 valandą ryto. Nebuvo imta jokių miegmaišių, jokių palapinių. Spartietiška 55 valandų avantiūra. Kelionės metu Aidas maitinosi riešutais ir vandeniu. „Tik pirmąją naktį išgėriau puodelį kavos, nes degalinėje nebuvo nei sultinio, nei arbatos, o man reikėjo sušilti po 200 km kelio pliaupiant lietui ir esant minimaliai pliusinei temperatūrai.“– „paslaptimis“ dalinasi Aidas – „Riešutai – kaloringas, tačiau lengvas maistas, neapsunkinantis organizmo. Kai planuoji nemiegoti dvi paras, labai svarbu, kad organizmas ir smegenys būtų kaip galima mažiau apkrauti. Tada jie nepavargs ir galės „dirbti“. Iškart po kelionės sulaukiau priekaištų, kad lėkdamas dvi paras be miego rodau blogą pavyzdį. Todėl ir sakau – nebandykite to pakartoti patys. Aš save pažįstu, žinau savo ribas, todėl ir ryžausi šiam rekordui. Tikrai nebūčiau be miego važiavęs savaitę... Dabar važiavau tiek, kiek organizmas leido, nors įveikęs trasą supratau, kad galėjau atvažiuoti dar greičiau. Labiausiai trukdė maždaug trečdalį laiko purškęs ir greitį ribojęs lietus. Esant geram orui, tuos 6 020 km. galima įveikti per tas pačias 52 valandas, per kurias nuvažiavome automobiliu.“

„Dar viena svarbi taisyklė planuojant ilgą važiavimą tolimais maršrutais – judėti bendru su srautu greičiu. Kuo mažiau manevrų, tuo mažiau apkrovimo smegenims. Skandinavijoje tai buvo labai paprasta, nes ten... beveik nebuvo vairuotojų. Tiesa, teko saugotis į kelius išeinančių elnių bandų. Nemaloniai nustebino Vokietija. Pastaraisiais porą metų stebiu „elgesio keliuose blogėjimo“ tendenciją. Jeigu anksčiau visi būdavo mandagūs ir draugiški, dabar automobilių vairuotojų, nematančių ar nepraleidžiančių motociklininkų skaičius nuolat auga. Galbūt tam turi įtakos sparčiai augančių Vokietijos gyventojų skaičius... Užtat Prancūzija ir Ispanija – tikras rojus tiek motociklininkams, tiek ir motorolerių vairuotojams. Neabejotinai tai lemia šiltų pietų šalių klimatas ir dviračių transporto priemonių gausa. Čia visi automobilių vairuotojai mandagūs ir draugiški. Būtent todėl pasiekęs kelionės tikslą – Tarifą – leidau sau porą dienų pasimėgauti Ispanijos saule ir keliais.“

Nors rekordas važiuojant motociklu iš Nordkapo į Tarifą ir pasiektas, Gineso rekordų knyga nuo 2009 m. bendro naudojimo keliuose pasiektų greičio rekordų nebefiksuoja, tad kad pasiekimas nepradingtu be pėdsakų, Aidas planuoja kreiptis į tarptautinę „Iron Butt“ asociaciją, kad ši pripažintų jo laiką. Tai – analogiškas įvertinimas Ginesno rekordų knygai, nes rekordo fiksavimui keliami panašūs reikalavimai. Tikėtina, kad Aidas patvirtinimą gaus ir tai bus jau ketvirtas Aido turimas „Iron Butt“ pažymėjimas. „Tikrai dar ne paskutinis“ – šypteli Aidas Bubinas – „Mintyse nuolat sukasi keletas pašėlusių idėjų, tačiau reikia kad jos susigulėtų ar ateitų tinkama diena, tinkama sukaktis. Viskas turi vykti „savo laiku“. Nei anksčiau, nei vėliau. Tik tada rezultatas bus teigiamas. Tad... laukite naujienų“.

Nuotraukos Aido 

Kalbėjosi V. Misevičius

Prim.lt