Į šį, labai įdomų ir ne vieną dešimtmetį skaičiuojantį „namą“ motociklininkai „atsikraustė“ prieš trejus metus. Senovinis pastatas, kaip kad dažnai Lietuvoje būna, nors ir stovintis gerai matomoje vietoje, nyko apleistas ir pamirštas. Vyrai prisimena, kad teko nemažai paplušėti, kol iškuopė pastato, kuriame ilgą laiką buvo įrengtas sandėlis, vidų.
Vėliau teko valyti sienas, šveisti grindis, bet darbas atsipirko su kaupu – šiandien, antram gyvenimui prikeltas statinys tapo erdviais, jaukiais ir ypatingoje vietoje esančiais klubo namais, pro kurių pravertus senus, stumdomus vartus gali grožėtis pro šalį lekiančiais traukiniais.
Beje, pastatas įdomus tiek iš lauko, tiek ir iš vidaus. Pastato stogo konstrukciją iš lauko pusės laiko... sulenkti geležinkelio bėgiai, patekti į vidų galima tiek per „Moonlight Knights MC“ narių pagamintas ir savotiškai išpuoštas duris, tiek per didžiulius, stumdomus vartus.
Vidus nustebina savo erdve – pagrindinėje „salėje“, į kurią galima patekti tiesiai iš perono, nėra jokių perdangų, tad galima grožėtis senovinėmis, medinėmis stogą laikančiomis sijomis bei ant jų kabančiomis autentiškomis, nuo senų laikų likusiomis, lempomis. Viename pagrindinės salės kampe įrengta scena, kitame – baras, už kurio – grilis, tad pagaminti karšto maisto kad ir didelei kompanijai, nėra sunku.
Salės sienos – dar kiek tuštokos, tačiau tai suprantama. Kadangi vyrai, kaip paprastai tokiais atvejais būna, tvarkosi patys (tik elektros išvedžiojimui buvo kviesti profesionalai), „apdailos“ darbai juda ne taip greit kaip norėtųsi, tačiau yra galimybė pasireikšti kiekvienam klubo nariui.
Vienas išdažo sienas, kitas atneša iš namų klubhauze puikiai derančių sendaikčių, trečias sukabina ant sienų nuotraukas. Visiems užtenka vietos saviraiškai ir būtent tai kiekvieno klubo klubhauzą daro savitu, nepanašiu į kitus, turinčiu kažką tokio „savo“, ką galima pajusti svečiuojantis.
Iš pagrindinės salės keliaujama į kitas „darbo ir poilsio“ erdves. Šalia salės, buvusioje sulaikymo kameroje, įkurtas miegamasis. Skamba gal ir kiek bauginančiai, tačiau miegamasis labai jaukus, o esant šaltesniam orui – greitai prišildomas.
Miegamojo durys – dviejų klubo vyrų – Mindės ir Gedo – pasididžiavimas. Vyrai duris padarė patys.
Gretimais esančio nedidelio holo sienas puošia ginklai ir kaukolė, šalimai stovi spintelė su klubo gautomis dovanomis ar iškovotais trofėjais.
Kol kas čia jų – tik maža dalis, tačiau tikėtina, kad tvarkantis toliau, spintelėje greit pritrūks vietos ir teks išnaudoti aplinkines erdves.
Į holą veda tik klubo nariams skirtos patalpos, kurios sieną puošia didžiulis tentas su klubo pavadinimu, durys.
Kaip minėjau, į klubhauzą galima patekti tiek per stumdomus vartus iš perono, tiek ir per duris iš miesto pusės. Užsukus į klubą ne pro vartus, o per pagrindines, irgi pačių klubo narių pagamintas duris, virš kurių išdidžiai šveičia klubo herbas, patenkama į ilgoką koridorių.
Į tą patį koridorių galima patekti ir iš holo. Koridoriuje atvykusius pasitinka neaiškus, subintuotas tipas, „saugantis“ tentą su klubo herbu.
Koridoriuje pasukus į kairę, patenkame į sanitarines ir gamybines patalpas. Kaip ir priklauso tikriems „namams“, klubhauze yra moderniai įrengtas dušas, ir tualetas, nors vyrai dar prisimena, kokį „grožį“ jie rado įsikėlę į pastatą ir kiek reikėjo vargti, kad sanitarinis mazgas iš „keliančio siaubą“ taptu „civilizuotu“.
Gretimas laisvas erdves klubo nariai naudoja ir kaip motociklų remonto dirbtuves, ir kaip garažą, kuriame, esant reikalui, nesunkiai gali tilpti tiek klubiečių, tiek ir svečių motociklai. Į šias patalpas taip pat galima patekti tiek iš „gatvės“, tiek ir iš perono pusės. Praktiška ir patogu.
Nors vyrai klubhauze tvarkosi jau trečius metus, jame vis dar yra „neišnaudotų resursų“ – erdvių, kurių tolesnis likimas sprendžiamas. Galbūt jose įsikurs papildomi miegamieji klubo svečiams, o gal aukštas lubas turinčioje centrinėje salėje bus suformuotas papildomas ir puikiai čia derėsiantis balkonėlis.
Minčių daug, kiek jų bus realizuota, parodys ateitis, o kol kas reiktų pasidžiaugti, kad „Moonlight Knights MC“ vyrai antram gyvenimui prikėlė merdėjusį ir visų pamirštą labai įdomu ir savitą pastatą, esanti ne kur kitur, o Kauno geležinkelio stotyje, per keliolika metrų nuo pagrindinio stoties pastato.
Vis dar manote, kad frazė „naktį praleidau stotyje“ skamba baisiai?
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
Prim.lt
