Naujoji „Mazda3“ – vis dar galima nustebinti

Naujų automobilių rinkai pasiūloma kasmet. Vieni jų nudžiugina, kiti – nuvilia, tad ko galima tikėtis iš naujosios „Mazda3“, kuri mūsų regione siūloma sedano ir hečbeko kėbuluose?

Pastaruoju metu daugelis modelių ima panašėti vienas į kitą, ryškaus išskirtinumo, unikalumo lieka vis mažiau. „Mazda“, deja, ne išimtis. Išoriškai tiek sedanas, tiek ir hečbekas, prie kurio vairo praleidau porą dienų, atrodo patraukliai, tačiau įsižiūrėjus galima rasti ir kitų gamintojų modeliuose matytų detalių, bet bendro vaizdo tai negadina.

„Mazda 3“, kaip ir „Mazda 6“, sukurta pagal naująjį, automobiliams puikiai derantį, koncerno vis plačiau naudojamą „Kodo“ (Judėjimo siela) dizainą. „Mazda 3“ galima palyginti su prisispaudusiu prie žemės ir besirengiančiu šuoliui plėšrūnu. Įspūdį dar labiau sustiprina ilgokas priekis ir masyvios užpakalinės arkos. Biksenoniniai siauri žibintai primena lengvai primerktas, bet viską stebinčias akis. Bendrą teigiamą įspūdį dar labiau sustiprina dviguba išmetimo sistema, puikiai tinkanti šiam modeliui.

Maloniai nustebina ir automobilio vidus. Salonas ganėtinai erdvus ir patogus. Apdailoje vyrauja tamsios spalvos, bet viskas tarpusavyje suderinta. Bendrą harmoningą vaizdą kiek gadina tik išsišovęs borto kompiuterio ekranėlis. Vaizdas toks, kad kai automobilis jau buvo baigtas, gamintojai staiga prisiminė apie ekranėlį ir skubiai jį nepajudinamai priklijavo ten, kur dar liko vietos – centrinio panelio viršuje. Taip, šioje vietoje ekranėlis aiškiai matomas, stovint jis nesunkiai pasiekiamas ranka (važiuojant sensorinį valdymą „elektroninės smegenys“ atjungia), tačiau turint omenyje mūsų regiono situaciją, toks, aiškiai matomas ir planšetinį kompiuterį primenantis prietaisas gali tapti vagių, nežinančių, kad kitur jo vis tiek nepavyks panaudoti, taikiniu.

Borto kompiuteriui, kuris jau „išmoko“ rašyti lietuviškai (nors kalba ir toliau angliškai), patikėta daug funkcijų, tad prieš leidžiantis į kelią rekomenduotina išklausyti pardavėjų pamokymų arba įdėmiai paskaityti instrukciją.

Ekranėlyje galima stebėti vidutines kuro sąnaudas, šokinėti per radijo stotis, įsijungti kompasą (navigacinę sistemą teks įsigyti atskirai) ir t.t., tačiau vienos funkcijos – automatinio durelių užrakinimo – taip ir neperpratau. Daugelyje modernių automobilių, pagal nutylėjimą, tik pajudėjus durelės užsirakina, kituose tai galima padaryti paspaudus specialų, aiškiai matomą mygtuką. „Mazda 3“ tokio mygtuko nėra, durelės kaip ir turėtų užsirakinti prabėgus 30 (60 arba 90) sekundžių po pajudėjimo, tačiau per porą dienų man jos nė karto taip ir neužsirakino.

Dar vienas dalykas, kurio iškart nepavyks pastebėti – artimosios automobilio šviesos. Kituose bandytuose automobiliuose jos, paprastai, užsidegdavo tik užvedus variklį. „Mazda“ inžinieriai nusprendė kiek kitaip – artimosios šviesos pradeda degti tik automobiliui pajudėjus, o sustojus vėl užgęsta. Nežinant šio niuanso gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad artimas šviesas reikia įjungti pačiam.

USB lizdas automobiliuose – įprastas reikalas, tačiau „Mazda 3“ juos turi du. Bandytame modelyje jie, kartu su SD kortelės lizdu, buvo dailiai įkomponuoti centriniame ranktūryje. Deja, pats ranktūris nėra labai patogus.

Kol vienas lizdas bus naudojamas, tarkim, muzikos klausimuisi, į kitą gali būti pajungtas mobilusis telefonas. Pasak pardavėjų, naudojant išmanųjį mobilųjį telefoną galima pasijungti ir prie interneto – borto kompiuterio ekranėlyje šalia „Bluetooth“ ženkliuko šviečia ir „Wi Fi“ emblema.

Vairuotojo vieta patogi, sėdynė laiko tvirtai ir patikimai. Spidometras aiškiai matomas, vairas reguliuojamas tiek pirmyn atgal, tiek ir aukštyn žemyn, mygtukai ir kompiuterio valdymo ratukas – patogiai, po ranka, lengvai pasiekiamas. Atrodytų, smulkmena, bet kai pasitaikė modelių, kuriuose vieno ar kito mygtuko tekdavo ieškoti aklai grabinėjant po centrinį panelį, tokius dalykus pradedi pastebėti ir vertinti.

Vietos užtektinai turi ne tik vairuotojas, bet ir priekinės sėdynės keleivis, o štai gale, tradiciškai, erdvės norėtųsi daugiau; jeigu vidutinio ūgio vairuotojas savo vietoje įsikurs patogiai, tai už jo sėdinčio keleivio keliai įsirems į sėdynės atlošą. Kita vertus, sėdint kukliau, gerai jausis visi – užpakalinėse sėdynės du keleiviai gali įsikurti labai patogiai (trys sėdės susispaudę), jiems skirtas ir platus, atsilenkiantis centrinis ranktūris.

Bagažinė nėra labai didelė, nes automobilis turi normalaus dydžio atsarginį ratą – ir gerai, ir blogai. Tą patį galima pasakyti ir apie papildomą išimamą lentynėlę, skirtą smulkesniems daiktams. Viena vertus, aišku, kur sudėti smulkius krovinius, kita vertus, norint pervežti didesnį krovinį, teks galvoti, kur tą lentynėlę galima būtų palikt.

Tiek iš išorės, tiek ir viduje „Mazda 3“ nenuvylė, bet juk automobilius perka ne tik dėl jų išvaizdos, tad norint susidaryti pilną vaizdą, būtina nuvažiuoti šimtą kitą kilometrų.

Bandytas modelis turėjo benzininį 2,0 l 120 AG variklį ir automatinę pavarų dėžę, su galimybe pavaras perjunginėti pačiam. Variklis įdomus – galios jam gal kiek ir mažoka, tačiau džiugina palyginti nedidelės kuro sąnaudos. Per porą bandymo dienų gamintojo deklaruotų 6 l/100 km pasiekti nepavyko, net 6,6 l/100 km – taip pat neblogai.

Bandant pasiekti gamyklinius greitėjimo rezultatus, „Mazda 3“ gali kiek nuvilti, tačiau skaičius vertėtų pamiršti ir tiesiog mėgautis pačiu vairavimu. Į akceleratoriaus paspaudimą „Mazda 3“ reaguoja pakankamai greitai, pavarų dėžė dirba tvarkingai, manevravimas tiek bendrame miesto sraute, tiek ir užmiesčio keliukuose nuteikia maloniai. Kažkuo įspūdingu „Mazda 3“ nenustebino, bet ir prikišti nelabai yra ką. Gal tik kartais norėtųsi, geresnės dinamikos lenkiant, bet ir prie to galima priprasti.

Labai tvarkingai ir patikimai veikia „start/stop“ sistema, gesinanti variklį prie šviesoforų ar stabtelėjus ilgesniam laikui. Kelionės pabaigoje „atsisveikindamas“ kompiuteris parodo, kiek ekologiškai įveikta konkreti kelio atkarpa. Kiek tai tikrai padeda tausoti mus supančią aplinką – atskira kalba, tačiau šis „ekologiškumas“ vis tiek nuteikia maloniai.

„Mazda 3“ pakaba ir vairo sistema nusipelno pačių geriausių žodžių. Automobilis stabiliai laikosi kelyje, puikiai klauso vairo, nesunkiai įveikia šylančio oro išryškintus kelio nelygumus. Tiesa, didelių duobių ar išmaltų kaimo keliukų visgi reiktų vengti, nes tada nemalonūs stuktelėjimai gali pasijausti, tačiau smulkius nelygumus ir nedideles duobutes pakaba sugeria labai švelniai. Posūkiuose automobilis taip pat išlieka stabilus, be didelių nukrypimų.

Pasvėrus visus „už“ ir „prieš“ galima teigti, kad 2013 m. modelio „Mazda 3“ – geras, patogus ir patrauklus automobilis. Kaip jam seksis mūsų rinkoje, kur per metus nuperkama tik apie 14 – 15 tūkstančių naujų automobilių, sunku prognozuoti, bet akivaizdu, kad „savo“ rinkos pyrago dalį „Mazda 3“ gali atsiriekti.

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt