Motociklas ir žiemą motociklas arba įspūdžiai iš Vilniaus gatvių

Prim.lt skaitytojai jau žino, kad žmonių, motociklais važinėjančių tiek vasarą, tiek ir žiemą Lietuvoje, gal nelabai daug, bet yra. Tiesa, dažniausiai šaltuoju metu laiko moto entuziastai renkasi trirates transporto priemones – motociklus su lopšiais. Galbūt būtent todėl dviračiu motociklu lapkričio pabaigoje, per šaltį ir sniegus keliavęs sostinės gyventojas ir sulaukė tiek visuomenės dėmesio bei tapo savotiška socialinių tinklų sensacija. Nors pats motociklininkas Laimonas, labiau žinomas, kaip Capone iš moto klubo "RoadHogs MC", šio savo pasivažinėjimo nesureikšmina.

 Pasak Capones, motociklu šaltuoju metų laiku jis į gatves išvažiuoja jau penkti metai iš eilės. Kiek anksčiau, kol nebuvo reikalavimo motociklus apmauti žieminėmis padangomis, jie su bičiuliu Prosu moto sezoną pradėdavo ne pirmąjį gegužės savaitgalį, o gerokai anksčiau – kovo pirmąją. Senu rusišku motociklu „Dniepr“ su lopšiu Laimonui yra tekę nekartą lankytis ir žiemos moto renginiuose, kuriuose kartą sutiko net iš Maskvos motoroleriais atvykusius moto entuziastus.

„Idėja „pratęsti sezoną“ kilo todėl, kad vasaros Lietuvoje ganėtinai trumpos, o motociklu norisi važinėti dažniau“. – prisimena Laimonas. – „Būtent tada ir buvo nusipirktas pigus motociklas, kurio nebūtų gaila „drožti“ snieguotuose ir purvinuose keliuose – „Suzuki“ su 400 cc varikliu. "Pirmaisiais metais šaltuoju sezonu važinėjau iki rimto sniego. Vėliau į gatves išriedėjau pavasariop, tik pradžiūvus keliams. Deja, netrukus supratau, kad normaliam važiavimui mano pasirinkimas yra per silpnas, todėl motociklą po vieno „žiemos sezono“ ir pardaviau“. 

„Brangesnio motociklo žiemą į gatves leisti nesinorėjo. Druskos, kuriais barstomos mūsų gatvės, sėkmingai „suėda“ ir rėmą, ir laidus. Teko ieškoti kito „žiemos transporto“. – toliau pasakoja motociklininkas. – „Antrasis žiemos iššūkiams pasirinktas motociklas buvo 1995 m. gamybos „Suzuki Gsx-f“ iš liaudyje taip vadinamos „kuvaldų“ klasės. „Važinėjausi juo, kol Seimas nepriėmė ganėtinai keisto įstatymo dėl padangų (motociklininkams reikalaujant, žieminių padangų klausimas buvo peržiūrėtas – red. past.). Teko skubiai ieškoti žieminių padangų motociklams, kurių niekas nei gamino, nei matęs buvo. Užsienyje gyvenantys draugai išvis pagalvojo, kad juokauju, nes tokių reikalavimų daugiau niekur nėra. Pamenu, tais metais važiavau automobiliu į Didžiąją Britaniją ir keliavau per Vokietiją. Ten degalinėje pamačiau porą motociklininkų su sportine technika. Priėjau pasikalbėti, apžiūrėjau techniką. Jie sau ramiausiai su minkštomis lietaus padangomis važinėja ir vargo nemato. Apie mūsų Seimo priimtą draudimą išgirdę gerokai nustebo ir, manau, net nepatikėjo, kad taip gali būti.“

Visgi lietuviai ganėtinai išmanūs, prisitaikė ir prie šio įstatymo, tad netrukus rinkoje pasirodė raidėmis „M+S“ pažymėtos padangos motociklams.

„Mano motociklas apmautas „Mitas“ padangomis ir dar papildomai sudygliuotas automobilių padangų dygliais, tad problema kaip ir išspręsta.“ – pasidžiaugia Capone – „Tačiau reikalas tame, kad tinkamų padangų yra ne visiems motociklams. Gali džiaugtis enduristai, vienas kitas „streeto“ savininkas, o kruizerių bei čioperių savininkams teks laukti pavasario, nes jiems reikiamų padangų tiesiog nėra. O mano padangos tikrai geros – puikiai laiko tiek sausame, tiek ir šlapiame kelyje. Mišinys minkštas, bet nenudyla per greitai. Po kokių 8 tūkst. kilometrų protektoriaus dar apsčiai ir beveik visi dygliai išlikę.“

„Aišku, net ir su tokiomis padangomis reikia nepamiršti atsargumo.“ – patirtimi dalijasi motociklininkas – „Ant ledo ar suspausto sniego sukibimas prastėja ir ganėtinai paprasta prasukti ratus ar nuslysti. Tad greitį reikia pasirinkti tinkamą. Kita vertus, važiuojant motociklu visada reikia būti atidžiam. Keliuose žioplių netrūksta. Sezoniškumas tam įtakos neturi.“

„Kuo skiriasi važiavimas žiemą ir vasarą? Žiemą reikia laikytis didesnio atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės ir atminti, kad stabdymo kelias bus ilgesnis. Ypač atidžiai ir neskubant reikia įveikti posūkius.“- patirtimi dalinasi ne pirmus metus važinėjantis vyras – „Svarbu laiku bendrame sraute pastebėti minėtus žoplius ir panašias grėsmes. Nors bet kokiu atveju manevravimas žiemą yra sudėtingesnis. Manevrui reikia paskirti daugiau laiko, gerai viską apskaičiuoti. Apranga taip pat kažkiek varžo judesius. 

Kalbant apie aprangą, aš važinėju trumpais atstumais, tad visiškai užtenka tekstilinės aprangos su įsegtais pašiltinimais. Apsivelki po apačia termo apatinius, jei labai šalta, apsimauni dvejas pirštines ir jau geriau. Ant rankenų galima susimontuoti specialias, nuo vėjo saugančias, įmautes. Pamąstau ir apie šildomas rankenėles, bet dar jų neturiu. Kai smarkiau spūsteli šaltukas, apsimaunu neopreninius antkelius. Apavas – žieminiai, sunkūs „kerzai“ ir žieminės šiltos kojinės. Įdomu tai, kad didžiausias šio „svogūno“ minusas yra ne prasiskverbiantis šaltis, o neišeinanti šiluma, tad užėjus į patalpą, jeigu greitai nenusirengi, iškart suprakaituoji. Tai – trūkumas, tačiau, palyginti su važiavimo motociklu teikiamu malonumu, labai nedidelis. Žiemą ne taip smagu, kaip vasara, tačiau motociklas vis tiek duoda savo. Kita vertus, jeigu ieškai priežasčių nevažiuoti, jų visada rasi – šalta, šlapia ir t.t. Aš motociklą renkuosi todėl, kad mieste su juo daug patogiau -  nereikia stovėti spūstyse, paprasčiau rasti vietą parkavimuisi ir t.t. Jeigu dar valdžios požiūris pasikeis, gal ir spūsčių problema bus išspręsta greitai ir paprastai?“

„Motociklu važinėju, nes man tai patinka, o ne todėl, kad trūksta dėmesio ar neturiu automobilio. Juolab, kad ir draudikai, nors pažiūrėjo keistai, bet apdraudė motociklą be didelių klausimų. Viskas pagal taisykles.“ – patikslina Laimonas – „Be to, ir aš kelyje visada galvoju apie kitus eismo dalyvius, neužlendu, elgiuosi mandagiai. Turbūt todėl, dažniausiai, ir aplinkinių reakcija būna teigiama, o dažniausiai užduodamas klausimas – ar tau nešalta? Žmonėms sunku patikėti, kad kartais automobilyje būna šalčiau, negu sėdint ant motociklo. Automobilyje sėdi, lauki, kol jis sušils, o su motociklu nuolat judi – tai svorį permesti reikia, tai kojas ištiesti, sustojus motociklą prilaikyti ir t.t.“

„Ir viskas būtų gražu, jeigu ne dalis mūsų visuomenės, kuriai motociklininkai vis dar yra „girti ir barzdoti chuliganai.“ – liūdnai šypteli pašnekovas – „Tą ypač aiškiai pajutau po to, kai mane čia prieš porą dienų nufotografavo ir nuotraukas į socialinį tinklą įkėlė vienas vairuotojas. Tiek neigiamų komentarų gyvenime dar nesu sulaukęs. Nors, jeigu žmonės aplinkinius į „normalius“ ir „nenormalius“ skirsto pagal transporto priemonę, tai ką jiems gali pasakyti. Juk jiems ir taip gyvenimas nėra lengvas... Ne taip, kaip tiems, kurie nebijo būti savimi. Tą pasakyti galiu ir apie motocikilinkus. Nori, važiuoji ir vasarą, ir žiemą. Svarbiausia tik nepamiršti, kad esi kelyje, kur apstu kitų, ne visada draugiškai nusiteikusių, eismo dalyvių. Tiesa, pastarųjų mažėja ir nori tikėtis, kad agresyvių vairuotojų vieną dieną mūsų keliuose visai nebeliks...“



Nuotraukos Bernardo Iminavičius

Prim.lt

Taip skaitykite

Motociklas ir automobilis vis dar konkurentai keliuose?

V. Į. Regitra komentaras apie privalomą transporto išregistravimą

Valdininkų savivalė suvienijo Lietuvos motociklininkus

Asociacija „Motoprojektai“ spalio 10 d. planuoja surengti motociklistų mitingą