Valdininkų savivalė suvienijo Lietuvos motociklininkus

Mes, Lietuvos Respublikos gyventojai, jau įpratome, kad mūsų valdžia, prieš rinkimus į kairę ir dešinę žarsto įvairiausius pažadus, tačiau iškart po rinkimų juos pamiršta. Iki kito karto. Taip pat mes jau įpratome prie to, kad vieną dieną priimtus įstatymus kitą dieną juos priėmę valdininkai skubiai keičia arba naikina ir niekas už tokį akivaizdų „darbo broką“ nėra traukiamas atsakomybėn. Atsidūstam, paburnojam ir toliau kantriai nešame savo „kryžių“, kurį patys sau ir užsikrauname išrinkdami nuo tautos nutolusią valdžią.

Tačiau ir mūsų šalies gyventojų kantrybė nėra beribė. Pamažėl, kaip daugelio dar nepamirštais tarybiniais laikais, drąsesni ir aktyvesni kelia galvas, organizuoja piketus, teikia valdžiai peticijas ar kolektyvinius prašymus. Praėjusiais metais grupė moto entuziastų ir jai prijaučiančių visuomenininkų Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei įteikė kolektyvinį prašymą dėl įstatymo, numatančio motociklų vairuotojams 0,0 promilių ribą, pakeitimo. Prašymas buvo atmestas, nes valdininkai, nesvarbu kokias pareigas užima, mūsų šalyje vis dar jaučiasi visagaliais. Visgi norisi tikėti, kad auganti tautos savimonė, savo ne tik pareigų, bet ir teisių žinojimas bei gerokai pamiršta žmonių vienybė pralauš „ledus“, kuriais paskutinius keliolika metų apsistačiusi mūsų valdžia.

Vienas tokių valdžios nesuvokimo, kas yra daroma, pavyzdžių – sisteminga ir apgalvota motociklininkų diskriminacija, kitų transporto priemonių atžvilgiu – jau minėtas 0,0 promilių reikalavimas, siekis apmauti visus šalies motociklus neegzistuojančiomis arba nepritaikomomis žieminėmis padangomis, motociklininkų vairuotojų pažymėjimų atėmimas viršijus greitį.

Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo kaip tradicinės administracinės nuobaudos ar reikalavimai, tačiau išnagrinėjus klausimą atidžiai paaiškėja labai įdomūs dalykai.

Saugaus eismo komisijos pagrindinis uždavinys, rūpintis Lietuvos Respublikos eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis bei sprendimais, kurie mažintų avaringumą, užkardytų keliuose įvykstančių nelaimių priežastis, o ne ieškoti naujų būdų, kaip dar labiau riboti vairuotojų teises.

Ne paslaptis, jog Lietuvos eismo situacija nepavydėtina vertinant skaičius, tenkančius vienam tūkstančiui gyventojų. Taip statistiką vertina ir Europos Sąjungos specialistai. Esame saugaus eismo žemėlapio apačioje.

Realiai norint gerinti saugumą šalies keliuose, derėtų ne skubiai priiminėti naujus apribojimus ar didesnes baudas numatančius įstatymus, o atidžiai išstudijuoti eismo įvykių bei eismo taisyklių pažeidimų statistiką ir tik tada daryti atitinkamas išvadas bei priimti sprendimus, mažinančius pačias aktyviausias ir didžiausias problemas.

Norint aiškiai, visiems suprantamai įvardinti reikalingas priemones ir sprendimus, tektų  parašyti atskirą mokslinį darbą, todėl šį kartą pasistengsime išskirti keletą aiškiausiai matomų vietų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad situacija Lietuvos Respublikos keliuose nekinta jau keletą metų iš eilės, todėl logiška paklausti – ar jau priimti sprendimai veikia ir ar paveiks situaciją dabar priimami?

Duomenų analizę, analizuojant paskutinius priimtus sprendimus motociklininkų atžvilgiu galima būtų skirstyti į dvi dalis:

 Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Transporto priemonių sukelti įvykiai, kaltininkai, priežastys.

 Išanalizavus duomenis tampa aišku, kad:

A)    Kelių eismo taisyklių pažeidimo atveju, motociklininkai kaip transporto priemonės rūšis padarė 2 proc. visų eismo taisyklių pažeidimų, įskaitant greičio viršijimą.

Net 98 proc. išaiškintų KET pažeidimų atlieka kitos transporto priemonės.

B)    Analizuojant, kelių eismo įvykius, priežastis, nukentėjusiuosius, žuvusius ir kitais analitiniais pjūviais, motociklininkų atžvilgiu, motociklininkų dalyvavimas įvykiuose neviršija 3 proc. ribos.

Vertindami saugaus eismo komisijos pateiktus pakeitimus, teigiame – priimti sprendimai niekaip nepagerins susiklosčiusios eismo įvykių padėties keliuose, kadangi sprendimai neapima tikslinių, dažniausiai į eismo įvykius patenkančių, grupių.

 Nepaisant visų valdžios „pastangų“ mažinti eismo įvykių skaičių ribojant motociklininkių važiavimą A eismo juosta ar leistinas promiles, dviračių transporto priemonių vairuotojai, kaip ir anksčiau, patenka į eismo įvykius. Statistika akivaizdžiai rodo, kad vėlgi, eilinį kartą, buvo pasirinktos netinkamos priemonės.

Juolab tuo, kad draudimai ir ribojimai neduoda laukiamos naudos, seniai įsitikino visų demokratinių valstybių valdžios, analogiškas problemas sprendžiančios ne draudimais, o prevencija ir mokymais. Ir eismo įvykių tokiuose šalyse gerokai mažiau negu Lietuvoje.

Jei Susisiekimo ministerijai priklausanti Saugaus eismo komisija norėtų pasiekti teigiamų pokyčių, visų pirma turėtų aiškiai gebėti analizuoti duomenis, tartis su atskirų kategorijų profesionalais ir tik tada priimti sprendimus. Šiuo atveju darbas imituojamas nusitaikant į ryškiai ir aiškiai matomą grupę .

Esame pasiruošę padėti, konsultuoti, patarti visais kylančiais klausimais motociklininkų atžvilgiu, tiek, susisiekimo ministeriją, tiek Policijos departamentą.

Esame kategoriškai prieš Lietuvos Respublikos piliečių lėšų ir laiko švaistymą eskaluojant neveiksnius bei diskriminacinius sprendimus, kurie programuoja galimą smulkiosios korupcijos kilimą, interesų konfliktą, visuomenės supriešinimą, jaunųjų moto entuziastų, matančių, su kokiais sunkumais susiduria motociklininkai, norą likti „šešėlyje“, tačiau teigiama linkme taip ir nepakitusią eismo įvykių statistiką.

Įvertinusi tai, Lietuvos moto visuomenė, parengė kolektyvinį kreipimąsi į Lietuvos valdžią, kuriame prašome peržiūrėti akivaizdžiai neveikiančius įstatymus ir juos patobulinti arba išvis panaikinti.

Lietuvos Respublikos Seimui

Adresas: Gedimino pr. 53

Vilnius

KREIPIMASIS

Dėl motociklų eismą reglamentuojančių teisės aktų

2016 m. kovo 14 d.

Vilnius

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalies ir 422 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 38 punkto pakeitimo ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 181 punkto ir 230 punkto papildymo

Sistemiškai išanalizavus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo taisykles, pastebima, jog teisės aktais nustatyti neproporcingi ir nepagrįsti apribojimai - reikalavimai kelių eismo dalyvių grupei - motociklininkams. Išnagrinėję nustatytą reglamentavimą, pastebėjome, jog kelių eismo dalyviai - motociklininkai, lyginant juos su kitais kelių eismo dalyviais, yra aiškiai diskriminuojami, kas savo ruožtu užkerta kelią vystytis motociklizmui bei užsieniečių mototurizmui Lietuvoje. Nuo nepagrįstų teisinių apribojimų - reikalavimų nukenčia ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio šalių piliečiai, kurie suinteresuoti vystyti mototurizmą Europos Sąjungos valstybėse, t.y. ir Lietuvos Respublikoje. Toliau nurodomų esamų teisinių apribojimų - reikalavimų panaikinimas sąlygotų ženkliai palankesnes sąlygas: (1) mototurizmo vystymuisi Lietuvoje; (2) daugiau Lietuvos Respublikos piliečių rinktųsi motociklą, kaip nuolatinę transporto priemonę, kas savo ruožtu paskatintų susijusių rinkos segmentų plėtrą ir t.t. Akcentuotina ir tai, jog motociklizmas daugelyje Europos Sąjungos valstybių, ypač Skandinavijos šalyse, yra neribojamas, o remiamas, kaip daugelio transporto problemų sprendimas (tokiu būdu sprendžiamos automobilių spūsčių, oro užterštumo problemos ir kt.), dėl to yra įvairiom formom skatinamas - taikomos nuolaidos stovėjimo aikštelėse, leidžiama važiuoti visuomeniniam transportui skirtomis eismo juostomis ir kt.

Išanalizavus su motociklų eismu susijusį nacionalinį teisinį reglamentavimą išsiskiriami akivaizdžiai motociklininkus, kaip eismo dalyvius, diskriminuojantys ir pagrįstų abejonių dėl veiksmingumo ir įgyvendinimo galimybių keliantys apribojimai - reikalavimai:

1. Motociklų vairuotojai griežčiau baudžiami už greičio viršijimą;

2. Motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių;

3. Įtvirtintas žieminių padangų reikalavimas;

4.Draudžiama važiuoti visuomeniniam transportui skirta kelio važiuojamosios dalies dalimi, pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“.

Pagrindinis argumentas įteisinęs aukščiau išvardintus apribojimus - reikalavimus, jog motociklų vairuotojai tariamai sukelia daug eismo įvykių bei motociklas, lyginat jį su automobiliu, yra mažiau saugesnė transporto priemonė, todėl neva būtinas griežtesnis teisinis reglamentavimas. Tačiau 2015 m. gruodžio 15 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbo ataskaita (žr. Priedą Nr. 1), kuria pateikta - Įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo motociklų, mopedų ir keturračių vairuotojai, statistinių duomenų analizė (toliau tekste - Darbo ataskaita) bei kiti objektyvus duomenys paneigia šios pozicijos pagrįstumą.

Darbo ataskaitoje konstatuota, kad 2014 m. susidūrimai su motociklu sudarė 1,8 %, o susidūrimai su mopedu - 0,8 %. Tai reiškia, kad motociklų ir mopedų vairuotojai nėra tarp dažniausiai eismo įvykius sukeliančių eismo dalyvių. Motociklų vairuotojų avaringumo rodikliai, atmetus jiems nepriskirtinų mopedų, keturračių ir motociklų vairuotojų neturinčių teisės vairuoti rodiklius, yra ženkliai mažesni. Be to, 2014 m. žuvusių mopedų vairuotojų buvo 1,3 %, motociklų vairuotojų 11,8 %, o kitų vairuotojų 86,8 %. 2015 m. sausio-spalio mėnesį šis santykis buvo atitinkamai 1,5 %, 16, 2 % ir 82,4 %. Taigi žuvusių motociklų vairuotojų yra 7,3-5,1 karto mažiau lyginant su kitų transporto priemonių vairuotojais. 2014 m. ir 2015 m. laikotarpiais žuvusiųjų motociklų keleivių sumažėjo atitinkamai nuo 5 % iki 4 %.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalies

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalyje (teisės akto redakcija įsigalioja nuo: 2016-04-01) įtvirtinta, jog „Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių“.

Taigi paminėtas reglamentavimas nustato, jog motociklų vairuotojai už:

• greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių;
• greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų;
• greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Tuo tarpu automobilių vairuotojams (neįskaitant pradedančiųjų vairuotojų ir transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos vairuotojų) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tik už greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą bei mažesniam terminui - nuo vieno iki šešių mėnesių.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Darbo ataskaitoje nustatyta, kad 2014 m. užfiksuoti 79275 lengvųjų automobilių greičio viršijimo atvejai ir tik 43 motociklų greičio viršijimo atvejai. Įvertinus 2015 m. sausio 1 d. VĮ „Regitra“ įregistruotų ir eksploatuojamų lengvųjų automobilių ir motociklų skaičių, greičio viršijimo atvejai lengviesiems automobiliams lyginant su motociklais yra 29 kartais dažnesni. Tačiau griežčiau už greičio viršijimą baudžiami ne automobilių vairuotojai, bet motociklų vairuotojai, t.y. tie, kurie ženkliai rečiau viršiją leistiną greitį. Pažymėtina ir tai, jog motociklininko saugiausias greitis, kai jis juda ~15 kilometrų per valandą greičiau negu automobiliai (15 km/h=4,16 m/s, t .y. automobilio kėbulo ilgio atstumą ir akląją (mirties) zoną įveikia per 1 sekundę. Tiek laiko reikia automobilio vairuotojui sukelti avarinę situaciją, o motociklininkui - sureaguoti).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, manome, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reglamentavimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, t.y. nėra jokio objektyvaus pagrindo motociklų vairuotojams, už leistino važiavimo greičio viršijimą, numatyti griežtesnes sankcijas nei automobilių vairuotojams. Sankcijų dydis už leistino greičio viršijimą turi būti vienodas visiems kelių eismo dalyviams, neatsižvelgiant į transporto priemonės tipą, todėl privalu motociklų vairuotojams numatytas aptariamas sankcijas suvienodinti su sankcijomis, numatytomis už analogiškus nusižengimus automobilio vairuotojams. Akivaizdu, kad tik sankcijų suvienodinimas vykdant griežtą kontrolę užtikrintų visų eismo dalyvių lygiateisiškumą ir saugumą. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių“.

Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio

38 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso

 422 straipsnio 2 dalies

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 38 punkte (redakcija nuo 2015-01-01) numatyta, kad „Neblaivumas - etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių“.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 2 dalyje (teisės akto redakcija įsigalioja nuo: 2016-04-01) reglamentuota, kad „Taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų“.

Taigi pacituotų teisės normų reglamentavimas nustato, kad motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse yra daugiau kaip 0 promilių. Tuo tarpu automobilių vairuotojams leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse vairavimo metu yra 0,4 promilės. Prilyginti patyrusį motociklo vairuotoją pradedančiajam automobilio vairuotojui arba sunkiasvorio transporto, pervežančio pavojingus krovinius, vairuotojui, yra akivaizdi motociklininko, visiškai nepagrįsta, diskriminacija. Kaip rodo statistiniai duomenys tirti Darbo ataskaitoje, teisėtiems motociklų vairuotojams nepriskirtini kaltininkai sudaro 63,3 % dalį ir tai yra 1,7 karto daugiau nei kaltininkai motociklų vairuotojai. Lyginant neblaivių kaltininkų avaringumo duomenis šis santykis padidėja iki 11,3 karto. Taigi nuo motociklų vairuotojų atskyrus neturinčius teisės vairuoti ir mopedų bei keturračių vairuotojus, pastebimas ženklus avaringumo rodiklių skirtumas, rodantis žymiai retesnę motociklų vairuotojų kaltę. Be to, lyginant neblaivius lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojų kaltininkus nustatyta, kad neblaivių lengvųjų automobilių vairuotojų kaltininkų 2014 m. buvo 21,6 karto daugiau nei analogiškų motociklininkų.

Akcentuotina ir tai, kad Darbo ataskaitoje konstatuota, jog dėl motociklo vairuotojo kaltės 2015 m. eismo įvykių padaugėjo 4,6 %, o dėl automobilio vairuotojo kaltės sukeltų eismo įvykių 2015 m. padaugėjo 4,2 % (2015 m. avaringumo duomenys imti iki lapkričio 1 d.). Pagal šį santykį galima padaryti kategorišką išvadą, jog 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojęs visiško blaivumo reikalavimas mopedų, motociklų, triračių ir keturračių vairuotojams teigiamo poveikio eismo saugumui nedavė ir neduos jo ateityje.

Kitas šiuo metu Lietuvoje galiojančios motociklininkams taikomos neblaivumo sąvokos neigiamas aspektas yra tas, jog Lietuva tampa nepatrauklia užsienio mototuristams. Europos Sąjungos šalyse senbuvėse mototurizmas yra labai populiarus ir populiarinamas. Remiantis daugiamete Europos Sąjungos šalių statistiką, motociklų vairuotojai pagal savo vairavimo meistriškumą ir kvalifikaciją žymiai lenkia visų kitų transporto kategorijų vairuotojus, tačiau šie patyrę ir kvalifikuoti vairuotojai, dėl mūsų šalyje galiojančių draudimų, Lietuvos ima vengti. Leistinos alkoholio kiekio kraujyje ribos Europos šalyse skiriasi. Antai 0,8 promilių alkoholio riba, tiek motociklų, tiek kitų transporto priemonių vairuotojams nustatyta Jungtinėje Karalystėje (išskyrus Škotiją, kur galioja 0,5 promilių riba visiems vairuotojams), Maltoje bei Lichtenšteine. 0,5 promilių alkoholio riba nustatyta Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Kroatijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Šveicarijoje bei Vokietijoje. 0,4 promilių alkoholio riba galioja Lietuvos Respublikoje, o 0,2 promilių alkoholio riba yra nustatyta Estijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Šiuo metu 0 (nulio) promilių alkoholio riba galioja visų transporto priemonių vairuotojams tik Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.

Pažymėtina, kad aukščiau paminėtose valstybėse narėse motociklų vairuotojams taikomos analogiškos taisyklės kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Išimtis yra tik Graikija ir Kipras, kur motociklų vairuotojams keliami griežtesni reikalavimai, t.y. nustatyta 0,2 promilių alkoholio riba, tuo tarpu kitų transporto priemonių vairuotojams galioja 0,5 promilių alkoholio riba (žr. Priedą Nr. 2). Tačiau šiose valstybėse, priešingai nei Lietuvos Respublikoje, neįtvirtintas visiškas draudimas. Taigi iš esmės tik Lietuvos Respublikoje nustatytas griežčiausias ir motociklų vairuotojus aiškiai diskriminuojantis reglamentavimas, kadangi motociklų vairuotojams nustatyta 0 (nulio) promilių alkoholio riba, tuo tarpu automobilių vairuotojams galioja 0,4 promilių alkoholio riba.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog esamas reglamentavimas, nustatantis, kad motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių, yra visiškai nepagrįstas ir aiškiai diskriminacinis, kadangi nėra jokio objektyviai svaraus pagrindo patyrusius motociklo vairuotojus prilyginti pradedantiesiems automobilių arba sunkiasvorio transporto, pervežančio pavojingus krovinius, vairuotojams. Atsižvelgdami į tai, siūlome:

(1)   Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 38 punktą keisti taip: „Neblaivumas - etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių“;

(2)   Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 2 dalį keisti taip: „Taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų“.

Dėl Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“,

181 punkto ir 230 punkto

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 181 punktas numato, kad „Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus:

181.1. dviračius, mopedus;

181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“;

181.3. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+;

181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu“.

Pažymėtina, jog leidimas mopedų vairuotojams važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, jau šiuo metu duoda teigiamų rezultatų. Darbo ataskaitoje konstatuota, kad įvertinus motociklų ir mopedų vairuotojų, nukentėjusių eismo įvykiuose (žuvusių ir sužeistų) 2011 m. - 2014 m. pasiskirstymą, gali būti daroma išvada, kad mopedų vairuotojai, kuriems ir šiuo metu leidžiama naudotis aptariama eismo juosta,  nukenčia 1,7 karto rečiau. Šios juostos yra mažiau apkrautos, todėl avaringumas jose yra mažesnis.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad būtina ir motociklų vairuotojams suteikti teisę važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“. Šis pakeitimas, be kita ko: (1) skatintų motociklininkus važiuoti atskira, mažiau apkrauta, eismo juosta vietoj manevravimo tarp automobilių; (2) leistų motociklininkams greitai apvažiuoti automobilių spūstis didmiesčiuose, t.y. motociklų vairuotojai nebūtų priversti stovėti automobilių spūstyse ir kvėpuoti tiesiogiai skleidžiamomis automobilių išmetamosiomis dujomis; (3) motociklų vairuotojai, kaip ir mopedai, nesukeltų didelių srautų viešojo transporto juostoje, todėl visuomeninio transporto eismui niekaip nekliudytų.

Taip pat akcentuotina, kad daugelio Europos šalių mototuristai atvykę į Lietuvą pagal nutylėjimą važiuoja tik kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kas rodo, jog Europos motociklininkams tokia praktika yra norma, juk tokioje Europos Sąjungos šalyje kaip Jungtinė Karalystė šis leidimas egzistuoja.[1]

Siūlome papildyti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 181 punktą ir jį išdėstyti taip: „181. Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus:

181.1. dviračius, mopedus ir motociklus;

181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“;

181.3. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+;

181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu“.

2014 m. spalio 11 d. įsigaliojo naujos redakcijos Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, kad „nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis“. Naujasis reglamentavimas taikomas visoms motorinėms transporto priemonėms (lengviesiems, krovininiams automobiliams, autobusams, visų rūšių keturračiams, triračiams, motociklams, mopedams) ir priekaboms. Nurodytu laikotarpiu šias transporto priemones būtina naudoti su žieminėmis arba universaliosiomis padangomis.

Ši įstatymo pataisa buvo priimta siekiant sumažinti į eismo įvykius patenkančių motociklininkų skaičių. Darbo ataskaitoje, siekiant įvertinti atsiradusio vasarinių padangų draudimo poveikį motociklų vairuotojų avaringumui, buvo lyginami 2014 m. ir 2015 metų sausio-spalio avaringumo rodikliai. Lyginant minėtus laikotarpius, Darbo ataskaitoje akcentuota, kad nagrinėjamų avaringumo rodiklių atvejais tik susidūrimų su motociklu skaičius 2015 m. sumažėjo. Kitais atvejais, žuvę ir sužeisti motociklų vairuotojai bei įvykiai dėl motociklų vairuotojų kaltės, pastebimas avaringumo didėjimas. Pagal užfiksuotą pokytį galima daryti prielaidą, kad įvedus vasarinių padangų draudimą, avaringumas, susijęs su motociklų vairuotojais nesumažėjo, taigi šis draudimas teigiamo rezultato nedavė.

Galima priežastis - motociklų vairuotojų nedalyvavimas eisme vasarinių padangų draudimo laikotarpiu ir iš čia sekęs adaptavimasis eismo sąlygoms po šio laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvedus šį reikalavimą, važiavimo motociklais sezonas automatiškai sutrumpėjo penkiais mėnesiais. Tai tikrai neprisideda prie eismo saugumo skatinimo, nes automobilių vairuotojams 5 mėnesius keliuose nemačiusiems motociklininkų, pavasarį tenka vėl pratintis prie to, kad keliuose važiuoja ne tik automobiliai. Tai kelia labai rimtą pavojų. Be to, per privalomą 5 mėnesių pertrauką prastėja ir pačių motociklininkų kvalifikacija.

Šiuo klausimu taip pat svarbiu veiksniu tampa lapkričio-kovo mėnesiais esanti vidutinė oro temperatūra Lietuvoje, kuri Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis 2014 m. - 2015 m. didėja, lyginant su praėjusiais laikotarpiais.

Pažymėtina ir tai, kad aptariamas reikalavimas dar ir neįgyvendinamas, nes motociklams žieminių asfaltinių padangų kaip tokių padangų gamintojai negamina. Yra gaminamos tik specialios sportinės (angl. Enduro) padangos, skirtos purvui ir sniegui (M/S), kurių techninės charakteristikos nėra tinkamos važiuoti asfaltu. Jeigu motociklas su tokiomis padangomis patektų į avarinę situaciją, jo suvaldyti dažnu atveju gali nepavykti.

Atsižvelgdami į tai, kas paminėta, siūlome papildyti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 230 punktą ir jį išdėstyti taip:

„230. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis, išskyrus motociklus, kuriems rekomenduojama“.

Vystant moto kultūrą Lietuvoje ir didinat jos kokybę labai daug pastangų įdėjo vyresni, patyrę motociklininkai, sportininkai, klubai. Praktika rodo tokio pobūdžio veiklos veiksmingumą, todėl siūlome atsakingoms institucijoms aktyviau plėtoti prevencinę veiklą ir inicijuoti, planuoti bei įgyvendinti konkrečias prevencijos priemones. Juolab, kad tam yra pasirengę nemažai Lietuvos moto klubų ir šiandien jau yra susiformavusi kritinė masė specialistų galinčių bei dirbančių su vaikais, paaugliais ir jaunimu. Manome, kad siekis bet kokiomis priemonėmis įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas, neįvertinus realios situacijos ir galimo neigiamo poveikio, nepasitarus su motociklininkų bendruomene, nevykdant efektyvios komunikacijos su priimamų sprendimų tiksline grupe, tapo chaotišku ir beprasmiu darbu, kurio pasekmės tokios, kad avaringumas Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Lietuvos motociklininkų bendruomenė prašo atsakingų institucijų svarstant naujus teisės aktus ar jų pakeitimus, vykdyti efektyvią, viešą ir skaidrią komunikaciją, paremtą partnerystės, suinteresuotų šalių įtraukimo į sprendimų projektų svarstymą, konsultacijų su visuomene principais bei kviesti motociklininkų bendruomenės atstovus į organizuojamus pasitarimus, formuojamas darbo grupes ir patariamąsias tarybas.

 Pagarbiai

Lietuvos baikerių kongreso

Prezidentas

Marius Misiūnas