Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Motociklu po Šiaurės Ameriką

Kelionės motociklais žmones visada traukė ir, panašu, trauks toliau.
Nuotraukos

2017 11 06

Kelionės motociklais žmones visada traukė ir, panašu, trauks toliau. Ir ne tik pavieniai, bet ir kolektyvinės, kartais – gan ekstremalios, išvykos. Maždaug tokios, į kokią praėjusiais metais leidosi ir dabar įspūdžiais dalinasi mūsų tautietis Dainius. Jūsų dėmesiui – jo pasakojimas:

 

Praeitais metais, nusiėmęs šalmą, sėdėjau ant Cabo da Roca uolos Portugalijoje, ant Atlanto vandenyno kranto. Žiūrėdamas į neaprėpiamą horizontą, supratau, kad dar tik įpusėjęs šią kelionę, jau turiu naują svajonę. Anapus Atlanto - Niujorkas. Beviltiškai bandžiau įžiūrėti dangoraižius, tačiau širdyje degė viltis pervažiuoti motociklu nuo Vakarų pakrantės iki Rytų ir pažinti šią nuostabią laisvės šalį, kurioje galima atrasti daugybę gamtos stebuklų. Motociklu norėjosi važiuoti legendiniu Route 66, buvo dar daug visokių planų, kurių, kol kas, neatskleisiu. Lai tai būna staigmena.

Legendą skrupulingai ruošiau nuo pat rugsėjo 16-os. „Pegaso“ knygyne pardavėjos jau sveikinasi su manimi vos pamačiusios. Nors ir šypsosi, bet vis pagrūmodamos pirštu, kad nefotografuočiau knygų. Dar keli štrichai, keli patikslinimai, ilgumų ir platumų skaičiukai prirašyti prie kiekvienos datos, mylios, lankytinos vietos ir viskas. Tik jaudulio banga persirita per visą kūną - ar tikrai niekur nesuklysta, ar niekas nepamiršta.

Gegužės 20 d. 14:45 vietos laiku, 9 valandų skirtumu lyginant su Lietuva, Kalifornija, San Franciskas, Airbus A340-300, 10 lietuvių su šalmais bagaže netrukus prisilies prie svajonės.

Kelionei paskyrėm 24 dienas įskaitant skrydžius. 2016-05-20 - 06-10.

Po ilgų debatų ir bandymų nusisiųsti savo motociklus ar nusipirkti ten buvo nutarta, kad geriausia ir patikimiausia nuomotis, nes jei kažkas atsitiktų su technika, nespėtume visko aplankyti, o mūsų tikslas buvo pažinti šalį. Kelionėje turėjome nuvažiuoti apie 6 200 mylių, kas būtų apie 10 000 km.

Nelengva užduotis buvo surasti ne tik norinčius, bet ir galinčius sau leisti keliauti. Vienas turėjoi tapti tėčiu, tad viskas kabėjo ant plauko. Kitas rizikavo prarasti šeimą su tokiomis ilgomis kelionėmis. Dar vienas keliauninkas prarado darbą ir naujame darbe nelabai galėjo iškart beveik mėnesiui išeiti atostogų...

Visgi atėjo kelionės diena. Daiktai supakuoti, nors niekada negalvojau kad tiek daug telpa į šalmą kuris įvyniotas į kitus drabužius keliauja krepšyje. Naktis mažai miegota - jaudulys daro savo. Dar taip ilgai neteko skristi: iš pradžių į Stokholmą, vėliau į San Franciską. Daugiau negu 11:30 valandų ore.

Pirmą nakties sužinome, kad Stokholmas nepriima lėktuvų, skambinu į SAS. Jie pradeda dirbti 4:30 val. Dar vienas skambutis ir mus perkėlia į Kopenhagos lėktuvą. Vilniaus oro uoste, likus 15minučių iki skrydžio, mums einant pro vartus...

Mes visą laiką skridome į rytus ir tai buvo 36 valandų saulėta para, nes niekada nesutemo. Ilga kelionė svajonės link. Evaldas nelabai mėgsta skristi, o šalia sėdintis Mariokas pasakoja istorijas kaip čia dažnai dužta lėktuvai... Smagu...

Taigi - San Franciskas, Kalifornija. Čia gimė daugybe kino juostų, čia žymusis tiltas, čia Alkatraso kalėjimas, čia prasideda svajonė. Pirmą dieną stengiamės neužmigti ir einam pasižvalgyti į miestą. Kitą dieną adaptuojamės prie naujos laiko juostos ir važinėjam po apylinkes nuomotais naujais Harley Davidson ir Indian motociklais. Apvažiuojam lankytinas vietas ir važiuojam link Ouklando. Čia aplankome pirmąjį Hells Angels MC klubhauzą, kurį 1957 m įkūrė Sonis Bargeris. Mus įleidžia į vidų. Pasėdim už raudonmedžio stalo kur guli medinis plaktukas. Ant sienų kabo sąrašai tų, kurie sėdėjo kalėjime. Viena pavardė lietuviška. Striptizo narvas, lošimo automatai. Įsigyjame suvenyrų.

Kita dieną pradedama nuo Ramiojo vandenyno pakrantės „California 1“. Nuostabus vingiuotas keliukas su voverėmis ir ruonių paplūdimiu. Įvažiuojam į Prerijas ir čia, mums važiuojant 80 m/h (128km/h) leistinu greičiu, mus aplenkė autotraukinys su citernomis. Tuomet jau sukome rankenas kiek tik leido motociklo galimybės, kol iš automobiliu važiavusių pakeleivių gavom žinutę: „Sustabdė už greitį, gavome 200 JAV dolerių baudą ir šaukimą į teismą“. Tada visi draugiškai sumažinome greitį.

 Sekvojų parkas, Big Shermanas, 83,4 m aukščio, 31 m pločio ir 11 m skersmens medis kurio amžius apie 2 300 - 2 700 metų. Ir tokių panašių čia daugybė.

Mirties slėnis, kur buvo filmuojami Žvaigždžių karai - bene karčiausias vieta žemėje. Las Vegas, kazino, nuostabūs šonkauliukai Harley Davidson kavinėje. Įžymioji Huverio užtvanka ir žinoma Didysis kanjonas. Čia pasivaikštome indėnų sukonstruotu stikliniu tiltu ir pasukame į Route 66.

Taip pat labai patiko pakeliui aplankyti Arklio pasaga, Antilopės kanjonas, Monumentų slėnis. Tai - Amerikos vizitinė kortelė. Čia indėnai prekiauja suvenyrais ir vis dar jodinėja mustangais.

Vėliau kylame į viršų ir aplankome Braiso Kanjoną. Pastarasis - pats gražiausias ir įspūdingiausias kanjonas. Ypač patiko reakcija priekyje ėjusios porelės, kuri priėjus prie krašto aiktelėjo balsu. Iš tikrųjų tai nepaprastai gražu. Tarsi amfiteatras pilnas aukštų siaurų raudonų uolų. Vaikščiodamas tarp jų pasijunti lyg nykštukas...

Įkvėptas tikros istorijos ir kino: „Greičiausias Indian pasaulyje“ su Hopkinsu, aplankėme greičio ruožą ant Bonevilio druskos ežero. Pasakiškas Arkų nacionalinis parkas, po kurį vaikščiojome apie šešias valandas.

Amerikoje labai prasta kava todėl vienintelė kava yra tik Starbucke. Nusileidome iki Route66 MidPoint – pusiaukelė tarp Los Andželo ir Čikagos. Čia užsukome į- muziejų ir susipažinome su Amerikos istorija.

Žinoma, užkandome gerųjų Texaso Rančos steikų ir aplankėme šalimais esančią Kadilakų Rančą su įkastais į žemę 56‘-60‘ kadilakais. Aš žaviuosi amerikietiškais automobiliais. Jų vilkikais, didžiuliais pikapais, kurių variklių dangčiai iškilę virš mano šalmo, net tada, kai sėdžiu ant motocilko.

Memfyje aplankome Elvio Preslio muziejų, Beale Street, kur groja džiazas ir lankosi baikeriai. Vakarienė Rock cafe, nuostabi virtuvė, net bendražygiai vegetarai susigundė burgeriais. Aplankome Milvokio (Milwaukee)  Harley Davidson gamyklą. Tuomet keliaujame į Harley Davidson muziejų, kuriame laikas bėga nepastebimai.

Pora dienų skyrėme Čikagai, kuri pasitiko tik kinuose matytais tiltais ir dangoraižiai. Suradom Lithuanica gatvę ir kilome į aukščiausius pastatus.

Kelionė tęsėsi per Kanadą, aplankant Niagaros krioklį. Užsukome ir pas Discovery kanalo žvaigždes į Orange Country choppers dirbtuves. Apžiūrėjom jų darbus, susipažinome su gamyba ir tada netikėtai pamačiau patį Serą Paulą Teitolą. Aš priėjau prie jo ir papasakojau iš kur mes, kaip ilgai skridome, ir kaip toli važiavome motociklu. Vėliau paprašiau nuotraukos su juo. Tai buvo neįtikėtina, bet jis sutiko. Fantastika. Reiktų pažymėti, kad pats Sr. Paulas Teitolas važinėja senu, paprastu, neperdarytu HD motociklu. Be jokių ilgų šalių.

Vakarėjant atvažiuojame iki Laisvės statulos. Palydim saulę ir jos raudonus spindulius atsispindinčius į Niujorko dangoraižius. Čia turime keturias dienas iki skrydžio namo. Laisvas laikas, kurį numatėme kaip atsargą.

Ta proga pasivaikštom po Time skverą, centrinį parką, kinų rajoną, Bruklino tiltą Italų rajonus, buvusių dvynių memorialą. Kylame į 102 aukštą Freedom Tower - One World Observatory. Nuplaukėme į Laisvės statulos salą, aplankėme jos karūną. Simboliškai aplankėme ryčiausią pakrantę ir įmerkėm kojas į Atlanto vandenyną.

Tai - pati nuostabiausia kelionė, pati šauniausia kompanija. Mes visą laiką važiavome link namų ir štai - iš Niujorko skrendame namo. Visos nakvynės buvo užsakytos iš anksto visi bilietai nupirkti ir nebuvo nė vieno apsiskaičiavimo ar klaidos. Kelionė pavyko tobulai už tai esu dėkingas savo komandai. Dabar jau turiu naują svajonę. Bet apie tai – vėliau.

 

Dainius