„Retro motociklų festivalis 2014“ arba „Bike X Dream“ kitaip | Auto PRIM.lt

Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

„Retro motociklų festivalis 2014“ arba „Bike X Dream“ kitaip

Vietą renginiui „Iron X MC“ ir „Aquila MCC“ pasirinko puikią
Nuotraukos

Suruošti gerą, įdomų renginį nėra sunku. Tereikia pasirinkti tinkamą vietą, gerą laiką, „užsakyti“ gražų orą ir pasiūlyti renginio svečiams ką nors naujo. Panašu, kad „Iron X MC“ ir „Aquila MCC“ vyrą šią formulę puikiai įvaldė, nes visi pastarųjų metų šių klubų organizuojami renginiai vyksta puikiu oru, gražiose vietose ir kaskart dalyvių laukia staigmenos.


Štai kad ir paskutinis, prabėgusį savaitgalį Biržus drebinęs „Bike X Dream“ renginys, šiemet tapęs dar ir retro motociklų festivaliu.

Astravo dvaras, kuriame, jei būti visai tiksliam, ir vyksta „Irom XC MC“ organizuojami renginiai (kai jie vyksta šiame regione) – įspūdinga visomis prasmėmis vieta. Ganėtinai neblogai išsilaikę dvaro pastatai, didžiulis parkas, kuriame ošia šimtamečiai medžiai ir banguojantis Širvėnos ežeras, per kurį nutiestas ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas per ežerą. Beje, įdomi detalė – Širvėnos ežeras – pirmasis Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, suformuotas dar XVI amžiuje Biržų miesto apsaugai iš šiaurės. Tuo pačiu tikslu – miesto apsaugai – , ant Širvėnos ežero buvo pastatyta ir Biržų pilis. Šiandien pilis restauruota, joje veikia muziejus, iš Astravo dvaro pilį beveik galima pasiekti per minėtą pėsčiųjų tiltą. Kiek teko matyti, nemažai renginio svečių tokia proga pasinaudojo.

Vietą renginiui „Iron X MC“ ir „Aquila MCC“ pasirinko puikią. Laikas irgi buvo pasirinktas tinkamai – kadangi rugpjūčio 15 d. buvo švenčiamos Žolinės ir Lietuvoje buvo nedarbo diena, visi tiek, kuriems tai nėra pati svarbiausia šventė, jau dieną galėjo atvykti į Astravo dvarą.

Panašu, kiek sušlubavo oro „užsakymas“, nes lietaus šventės dalyviai visgi gavo, tačiau šis klausimas su Dangaus kanceliarija buvo palyginti greitai suderintas ir lietus renginio nesugadino.

Naujovės. Jų šiųmetiniame renginyje buvo kaip niekada daug. Tai, kad tokio tipo renginius tikslinga pradėti dar penktadienį, jau seniai žinoma tiesa. „Iron X MC“ renginiai paprastai penktadieniais ir pradedami, tik organizatoriai pasirūpino, kad pirmasis, „pažinčių“ vakaras nesibaigtų nuobodžia užstale.

Specialiai į renginio vietą buvo suvežtos kaugės šieno ir penktadienio vakarą Astravo dvaras tapo bene pirmuoju Lietuvoje motociklams skirtu kino teatru po atviru dangumi. Buvo pasirūpinta ir rungtimis bei žaidimais. Nuo penktadienio Astravo dvare viešėję renginio svečiai šiomis naujovėmis liko labai patenkinti, tad, galima tikėtis, kad bent keliems artimiausiems metams vasaros kino teatrai po atviru dangumi taps tradicine „Bike X Dream“ dalimi.

Svarbiausiu antros dienos akcentu tapo retro motociklai. Nors tokio tipo renginį „Iron X MC“ organizavo pirmą kartą, į renginį atvažiavo ar buvo atvežta pusšimtis garbingo amžiaus dviračių transporto priemonių. Tiesa, šiemet motociklai, daugiausia, tik stovėjo, tačiau tikėtina, kad jei „Retro festivalis“ bus organizuojamas ir toliau, retro motociklams taip pat bus suteikta proga pasirodyti ir dalyvauti rungtyse. Juolab, kad 99 proc. šiemet dalyvavusių motociklų yra puikios techninės būklės ir važiuojantys, o „Iron X MC“ klubo džiaugsmas – motociklas „Žiurkė“ aktyviai važinėjo visas dienas. Keli parodos dalyviai pasirodė ir jau tradiciniu tapusiame renginio konkurse – sudaužyk automobilį. Konkursas ganėtinai paprastas – pasinaudojant pagalbinėmis priemonėmis, pridaryti kaip galima daugiau nuostolių ne vienam vairuotojui puikiai pažįstamomis spalvomis išdažytam automobiliui. Kartais net susimąstai – galbūt baikeriai nusipirko tokių automobilių garažą, nes kiekvienam renginiui atgabenamas vis naujas automobilis, kuris į renginio pabaigą tampa metalo laužu.

Naujovė buvo ir tai, kad, rengiantis visuotiniam euro įvedimui, padaryti nuostoliai buvo vertinami ne tik litais, bet ir eurais. Tiesa, prie renginyje parduodamų prekių ir maisto kainos buvo surašytos tik litais. Panašu, kad paskutinį kartą, tad prabėgęs „Retro motociklų festivalis“ į istoriją įeis ne tik kaip pirmasis toks renginys, bet ir kaip paskutinis renginys, kuriame dar buvo naudojami litai. Gaila.

Kita rungtis taip pat buvo skirta motociklų vairuotojams, tačiau jiems reikėjo susirasti „komandos narį“, pageidautina – merginą, kuri nebijotų ne tik sušlapti, bet ir pademonstruoti tam tikrų savo gebėjimų. Ne, ne tai apie ką dabar daugelis pagalvojo. Merginoms, sėdinčioms keleivio vietoje, reikėjo perkąsti aukštai pakabintą ir laisvai besitabaluojantį „balionėlį“. Kiek teko pastebėti, geriausiai šioje rungtyje sekėsi šeimyninio gyvenimo patirtį turinčioms dailiosios lyties atstovėms.

Kol viename parko kame aistras kaitino merginos, bandančios dantimis pagauti „balionėlį“, kitame kampe trys komandos – „Aquila MCC“, „Iron X MC“ ir svečiai iš Latvijos – „Quest of the Roads MC“ – perdarinėjo senus motociklus į kažką naujo. Panašu kad senų, perdarymui skirtų motociklų kiekis, skirtingai nuo spalvotų automobilių, organizatorių sandėliuose mažėja, tad komandos buvo tik trys, nors neabejotinai norinčių „kurti“ būtų buvę gerokai daugiau. Per kelias valandas buvo sukurtos trys kaip ir važiuojančios transporto priemonės, tačiau „Aquila MCC“ kūrinys – bronzinis motociklas su mediniais ratais ir varomas propeleriu, vėliau kaip tik laimėjęs pirmą vietą, panašu, buvo sukurtas gerokai anksčiau, o renginio metu tik pristatytas visuomenei. Gal nevisai sąžiningai, bet, kadangi, viskas vyko olimpiniu principu – svarbu laimėti, o dalyvauja tegul kiti – žiuri oficialių protestų nesulaukė.

Smagu, kad organizatoriai pagalvojo ir apie tuos, kurie į renginį atvyko be motociklų. Vyrai (moterų kažkodėl neatsirado) galėjo išmėginti jėgas keldami alumi pripildytus parduotuvės vežimėlius. Stengtis tikrai reikėjo, nes nugalėtojas pasiėmė visą iškeltą alų. Jeigu tokį kiekį vartoti vienam, pusmetį tikrai bus galima nebeiti į parduotuvę.

Nebuvo pamiršta ir tradicinė renginio rungtis – baikeriškas krepšinis. Tiems, kas nežino, patikslinsiu – į improvizuotą krepšį dalyviai bando įspjauti jaučio akis... Varžybos ne silpnų nervų žmonėms, tačiau norinčių, kaip ir kasmet, netrūko. Tiesa, vėliau kai kurie jų gailėjosi, kad ryžosi tokiai avantiūrai. Kita vertus, turės dabar ką vaikams papasakoti.

Visiems skirta buvo ir padangų mėtymo rungtis. Tiesa, merginos mėto plonas dviračių padangas, vyrams teko rankas miklinti mėtant gerokai sunkesnes motociklų padangas. Čia norinčių taip pat netrūko, o aistros virė ne ką mažesnės negu kokioje krepšinio arenoje.

Vėliau, tada, kai jau buvo tamsu, buvo suorganizuota ir viena rungtis, skirta specialiai merginoms, tačiau taip ir nesupratau, kodėl organizatoriai leido dalyvauti tik keturios pretendentėms, nes norinčių, akivaizdžiai, buvo gerokai daugiau. Galbūt šis neapsižiūrėjimas bus ištaisytas jau kitąmet?

Per visas linksmybes nebuvo pamiršti ir rimtų konkursų dalyviai. Prizą už geriausią skubiai sukurtą motociklą, kaip jau minėjau, gavo „Aquila MCC“, buvo apdovanoti ir „Retro festivalio“ dalyviai. „Retro antikvaro“ prizas atiteko „Klasikos“ klubui priklausiančiam 1927 m. gamybos motociklui „Duglas“. Pasaka klubo atstovų, vienas jų narių šį motociklą nusipirko iš senuko latvio, norėjusio techniką atiduoti į geras rankas. Panašu, kad latvis nesuklydo, nes motociklas ne tik puikiai atrodo, bet ir gerai važiuoja. Tiesa, pasak „Klasikos“ atstovo, uždegti karbito žibintus gal ir nėra sunku, tačiau valdyti šį motociklą kelyje ir laiku perjunginėti bėgius bei stabdyti – tai jau menas.

Nerestauruotų retro motociklų kategorijoje geriausiu buvo pripažintas 1956 m. gamybos „Minsk K-55“, priklausantis Sauliui iš „Forewer Free MCC“. Galbūt motociklą kartu su apdovanojimu mes išvysime artimiausiose „Baikerių naktyse“?

Tarp „Custom retro“ nugalėtoju tapo „KMZ“. Motociklo savininkas – Rimas iš „Road Bears MC“.

Tarp dvitakčių transporto priemonių, tokių kaip „Jawa“, „Iž“ ir t.t., geriausiu buvo išrinkta 1972 m. pasaulį išvydus „Jawa 350“. Ją į renginį atvarė Pasvalyje gyvenantis Paulius.

Galiausiai tarp restauruotų retro modelių, kurių šį kartą buvo daugiausia, nugalėtoju pripažintas 1955 m. gamybos „Iž 49K“. Motociklo savininkas – „Ekipažo“ klubo narys Valdemaras iš Biržų.

Be motociklų ir rungčių, renginyje, kaip ir priklauso, netrūko muzikos. Pradžioje publiką bandė išjudinti žavinga Indrė Grikšelytė. Man šios dainininkės anksčiau neteko girdėti, bet, tikėtina, kad su ja dar susitiksime per kitus moto klubų organizuojamus renginius. Bent jau taip dažnai būna. Vėliau scenoje šėlo „Sepa ir Asorti“. Dar viena grupė, apie kurią sužinojau tik Biržuose, bet, manau, girdėjau ne paskutinį kartą. Kiek vėliau žodžius pakeitė muzika – Laimonas Urbikas ir Dj grojo, žiūrovai šėlo, o kraują kaitino žavingos, gundančiais drabužiais apsivilkusios ir visą dieną po parką vaikštinėjusios merginos.

Paskutiniai scenoje pasirodė „Išjunk Šviesą“. Panašu, kad Valdas Burnys ilgai ruošėsi šiam pasirodymui, nes dainos skriejo viena po kitos. Ir apie tai, kaip geriam. Ir apie žalią varlę. Ir... maždaug pirmą valandą nakties dainininkas pasakė, kad „pailsėsim ir tęsim“. Pažado Valdas laikėsi ir koncertas truko beveik iki paryčių. Penktadienį startavęs „Retro motociklų festivalis“ finišavo sekmadienį. Tikiuosi, kad renginys patiko ne tik man, tad po metų ar, daugių daugiausia, po dviejų, mes vėl galėsime ne tik klausytis muzikos ar žaisti „baikerišką krepšinį“ bet ir grožėtis augančių retro motociklų parku. Tikiuosi to ir laukiu.

 

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt