„Galėtum grožėtis, jeigu vietos valdžia būtų leidus tvarkytis“ – pataiso mane klubo prezidentas Vytas. – „Kai čia atsikėlėme, tiek pastatas, tiek teritorija aplink jį buvo apleista. Patys sutvarkėme aikštelę, išvalėme pakrantę ir ežerą, norėjome išvalyti ir pro langus matomus šabakštynus, tačiau vietos valdžia neleido. Esą menkaverčių krūmynų iškirtimas būtų žala gamtai. Tad vaizdas pro langus yra koks yra, bet galėtų būti žymiai gražiau.“
„Dar viena problema, su kuria čia susiduriame – jaunimas.“– toliau pasakoja prezidentas – „Kol vieta buvo apleista, neik kas čia važiavo, nei laiką leido. Sutvarkėme, išsikuopėme ir ežero pakrantė tapo jaunimo traukos vieta. Deja, vietos gyventojai pasilinksminę mėgsta palikti nemažai šiukšlių. Būna į ką tik išvalyta ežerą butelių primėto. Atrakcija. Tik nepagalvoja, kad paskui patys į tuos stiklus gali kojas susipjaustyti. Kai būnam čia, sudrausminam tokius pasilinksminimų mėgėjus, tačiau kasdien čia juk nesėdėsi, neprisaugosi. Belieka tikėtis, kad vieną dieną jaunimas susipras ir nebereikės kaskart po savaitgalių rinkti šiukšlių.“
„Paties klubhauzo istorija panaši į daugelio kitų. Tarybiniais metais čia buvo dirbtuvės, paskui pastatas stovėjo apleistas, o atsiradus galimybei įsikėlėme mes. Reikėjo matyti, kaip viskas atrodė – langai išdaužyti, sienos baisios, grindys... tik pavadinimas. Teko gerokai pasidarbuoti, kol susitvarkėme. Ir tai, kadangi viską darome patys, ne visus darbus spėjome per metus nuveikti. Šalia klubhauzo esanti pirtis dar laukia savo eilės, bet tikiuosi, kad per šią vasarą ją pabaigsime.“ – optimistiškai apie ateitį kalba Vytas.
Tie, kas lankėsi bent keliuose klubhauzuose, neklysdami gali pasakyti, ką juos galima rasti. Beveik visur yra baras, salė pasisėdėjimams ir miegamieji.
Žavi tai, kad visos šios patalpos kiekviename klubhauze atrodo vis kitaip, savitai, kiekvienas klubas, tvarkydamas savo „antruosius namus“, įdeda dalelę savęs ir tai jaučiasi.
„Pagal MCC statusą mums klubhauzas nebuvo būtinas, tačiau juk gera turėti vietą, kur galima švęsti klubo šventes, priimti svečius ar tiesiog atvykti pernakvoti.“ – nusišypso pašnekovas. – „Beveik viską klubhauze darėme patys, todėl ir patiems gražu, ir kitiems norisi parodyti.“
Kaip ir kituose aplankytuose klubhauzuose, „Aquila MCC“ „namuose“ gausu malonių smulkmenų, atminimo dovanėlių ir diplomų. Prie pat lauko durų kabo plaktas su pirmaisiais klubo nariais.
Gretimais į sieną įmūryta pusė motociklo iš pirmojo klubo klubhauzo.
Antra motociklo dalis „savo vietą“ rado išorinėje pastato sienoje.
Ant palangių, lentynų ir sienų išdėliotos ar sukabinėtos kitų klubų unikalios, vienetinės dovanėlės.
„Ypač gerai sutariame su latviais, tad jų klubų dovanų daugiausia“ – paaiškina Vytas.
Prieš barą ant sienos suklijuota spausdinta klubo istorija – klubo veiklą ir renginius spaudoje nušvietę straipsniai. „Savotiška garbės lenta“ – šypteli klubo prezidentas.
Galinę pagrindinės klubhauzo salės sieną puošia įspūdingai atrodantis veidrodinis dvigubas kryžius – klubo simbolis.
„Tvarkėmės ir vienam mūsų kilo idėja įamžinti klubo simbolį. Rezultatas aiškiai matosi. Yra klube ir daugiau malonių, prisiminimus keliančių, akcentų. Tarkim medinės apdailos lentelės... iš kadaise miesto centre stovėjusio alubario. Tokia savotiška, bet miela istorijos dalis. Kitos buvusio baro apdailos lentos panaudotos pirties apkalimui. Ir gražu, ir praktiška.“ – ekskursiją po klubo namus tęsia Vytas.
„Kadangi tarybiniais metais čia buvo gamybinės patalpos, lubos buvo aukštai. Turimą erdvę nusprendėme išnaudoti praktiškiau ir virš pagrindinės salės sumontavome miegamuosius. Ir šalimais, ir šilta, ir patogu. Taigi, turime klubhauzą, kurį drąsiai vadiname „antraisiais namais“, nes čia yra viskas, ko reikia normaliam gyvenimui, įskaitant ir vaizdą pro langą, kuris, tikiuosi, artimiausiu metu, iškirtus šabakštynus, gerokai pagražės.“ – pasivaikščiojimą po „Aquila MCC“ klubhauzą užbaigia šeimininkas.
Norisi tikėti, kad biržiečiai pagaliau ras bendrą kalbą su miestelio valdžia ir ne tik antram gyvenimui prikeltas senas pastatas, bet ir jo apylinkės taps gražesnės ir mielesnės, o apsilankius pas „Aquila MCC“ pro langus bus galima grožėtis Biržų panorama ir visai šalimais tyvuliuojančiu Širvenos ežeru.
