Tiesa, nuo pirmosios viešnagės Telšiuose prabėgo daug laiko ir nemažai kas pasikeitė. Kai pirmą kartą čia lankiausi, klubas dar vadinosi „Sharks“ (dabar – „Chimeras MC“), o klubhauzo pastatas dar tik buvo pradėtas „įsisavinti“. Šis žodis tinka bene geriausiai kalbant apie didžiulį, trijų aukštų pastatą.
Nuo tų laikų nepakitęs liko tik tvora aptvertas ir išdažytas kiemas. Visa kita buvo perdaryta, pertvarkyta, patobulinta. Tarkim – garažas, patalpa, kurią turi beveik visi klubhauzai. Atrodytų, ką čia galima keisti, tačiau vietos auksarankis Pranis garažo sienoje sukūrė... baikerių koplytėlę. Už permatomo stiklo buvo pastatytas senas motociklas, šone sumontuotas specialus koplytėlės apšvietimas.
Neatpažįstamai, jeigu lyginti su pirmaisiais apsilankymais, pasikeitė ir pastato fasadas. Dabar militarisniu stiliumi dekoruotas sienas puošia iš apačios tamsiuoju paros metu apšviečiamas užrašas „Chimeras MC“, gretimais sienoje visiems laikams sustingo motociklas į kurį, panašu ir taikė netoliese sienoje įstrigusi bomba. Taikė, bet nepataikė ir tapo pastato interjero dalimi.
Pirmasis klubhauzo aukštas pasikeitė mažiausiai, tačiau kadais prie įėjimo rymojusį „pirmąjį Telšių baikerį“ pakeitė griežtas ir ginkluotas „sargybinis“, tikrinantis, kad į klubą nepatektų svetimi.
Pirmojo aukšto „pokylių salė“ ir baras, iš esmės, liko tokie patys, tik baras dabar gerokai rečiau naudojamas, nes kasdienis klubo gyvenimas verda tarp salės ir garažo įsikūrusioje jaukioje ir modernioje virtuvėje.
Čia taip pat neapsieita be Pranio išmonės – originalų stalą su jame sustingusiais stalo įrankiais laiko dvi padangos, o garų rinktuvo funkciją atlieka... senas unitazas. Gali skambėti kiek šokiruojančiai, tačiau išblizgintas ir tinkamai pakabintas santechnikos gaminys tam puikiai tinka.
Kaip įprasta, tiek salėje, tiek virtuvėje gausu įvairių smulkmenų ir klubo atributikos.
Į antrą ir trečią aukštą patenkama pro neatpažįstamai paskeitusį klubhauzo kiemą. Pasak po pastatą lydėjusio Valdžio, kieme buvo planuojama įsirengti baseiną, tačiau sutvarkius kiemą, apželdinus jį, o gale sumontavus sceną, buvo nuspręsta kiemą naudoti koncertams ir šventėms. Tai – labai patogu, nes klubhauzas įsikūręs pramoniniame rajone, tad ir vėlai grojanti muzika niekam netrukdys.
Koridoriuje į antrą aukštą stovi vyresnės kartos atstovams puikiai pažįstamas gazuoto gėrimo aparatas. Tikėtina, kad per kitą apsilankymą Telšiuose jis jau bus intensyviai naudojamas.
Laiptinė išpuošta savitai, baikeriškai – nuobodžius laiptų maršus pagyvina turėkluose „užstrigę“ kanistrai.
Antras aukštas skirtas gyvenamoms patalpoms. Jų čia – ganėtinai daug, tad klubhauze, esant reikalui, gali įsikurti daugybė žmonių. Tai, kad čia kas nors dažnokai gyvena, patvirtina ir Valdis. Pasirodo, klubo nariai turi net savo atskirus kambarius, kuriuose, esant reikalui, visada gali prisiglausti.
Jeigu koridorius ir antras aukštas išliko beveik tokie, kaip per paskutinį apsilankymą, tai trečias aukštas, kurio įrengimo darbai vis dar vyksta, pasikeitė neatpažįstamai.
Sienos buvo aptrauktos juoda medžiaga ir „padailintos“ atidirbusiais diskiniais pjūklais, palubėje užstrigo dar vienas motociklas,
o aukšte esanti scena, kaip ir jos „draugė“ pievelėje, originaliai papuošta kanistrais. Beje, kanistrų apstu ir trečio aukšto papuošime, tačiau pagrindinis šio aukšto akcentas – liuminescenciniais dažais išdažytos ir tamsiuoju paros metu „atgyjančios“ sienos.
Deja, šį kartą klubhauze lankiausi dieną, tad viso grožio nepavyko išvysti, tačiau tikiuosi, kad tai dar pavyks padaryti, nes liko nenumaldomas noras dar ir dar kartą sugrįžti pas draugiškus ir atvirus telšiškius, kurie visada šiltai priima tiek baikerius, tiek ir klubo draugus.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
Prim.lt
