|
|
|
|
Svečiuose pas „Vilkai MC“ Kaunas
|
Kauniečiai „Vilkai MC“ – vienas pirmųjų Lietuvos moto klubų, su kuriais man teko susipažinti. Tiesa, tada jie dar buvo „Vilkai MCC“. Laikas bėgo, keitėsi klubo nariai, pasikeitė statusas, tačiau kai kas nepakito. Tai – klubo narių draugiškumas ir nuoširdumas. Tas buvo juntama visus pažinties metus, buvo juntama ir apsilankius „Vilkai MC“ „namuose“ – Kaune, Žemuosiuose Šančiuose įsikūrusiame klubhauze.
Kiek teko matyti klubhauzų – „Vilkų MC“ „namai“ – vieni didesnių. Nors, kaip ne kartą esu įsitikinęs, namų jaukumą lemia ne pastato dydis, o tai, kaip jie įrengti. Šiuo atveju kalbu ne apie prabangą, o apie klubo narių ir jų bičiulių pastangas, gražinant ir puošiant klubhauzą.
Pasak klubo prezidento Antano, ilgai svarstę, „Vilkai MC“ sukando dantis ir įsigijo visą trijų aukštų gerokai apleistą pastatą. Be to, siekiant išvengti galimų vėlesnių nesutarimų, pastatas buvo pirktas ne kažkurio vieno, o bendrai – asociacijos vardu. Toks sprendimas apsaugo klubą nuo galimų konfliktų pasitraukiant vienam ar kitam klubo nariui. „Net jei aš nuspręsiu išeiti, tiek klubas, tiek ir klubhauzas liks“ – šypsosi Antanas.
Pastatą baikeriai įsigijo prieš porą metų ir jau šiandien jis gerokai išgražėjęs. „Bet dar ne viskas baigta“ – prisipažįsta Antanas. – „Vasarą visi važinėjame, tad bendrų talkų būna tik viena kita, o pavieniui nelabai čia ką nuveiksi. Nors klubo nariai stengiasi šiandien (susitikimo dieną) Ramas turi baigti dažyti patalpas, tada judėsime toliau. Tiesa, nematei, kaip pastatas atrodė, kai tik čia „atsikraustėme“. Tada buvo šiukšlynas, dabar jau galima ir svečius pasikviesti, ir draugams, esant reikalui, padėti.“
Kaip ir daugelyje kitų, mano matytų klubhauzų, „Vilkai MC“ „namai“ turi du didžiulius ir erdvius garažus, kuriuose klubo nariai ne tik palieka, bet ir, esant reikalui, remontuoja savo dviračius žirgus.
Atskirą kampelį pastate gavo ir... tatuiruotes daranti mergina. „Tatuiruotės – neatsiejama moto visuomenės gyvenimo dalis“ – primena Antanas – „Tad visai patogu „po ranka“ turėti savą tatuiruočių meistrą. Tiksliau – meistrę, kurios draugas padėjo dekoruoti ir klubhauzo sienas“.
Ir iš tikro – laiptinę, vedančią į antrą ir trečią aukštus, puošia įspūdingos vilkų „freskos“.
„Antrame aukšte bus memberinė, kuriai planuojame pristatyti ir didelį balkoną. Dabar yra poilsio zona ir miegamieji. Gal ne labai prašmatnūs, tačiau šilti ir jaukūs. Tiek klubo nariai, tiek ir svečiai visada gali čia pasilikti.“ – pastato vidaus išplanavimą pasakoja Antanas.
„Daugiausia nuveikta trečiame aukšte, bet ir ten dar ne viskas baigta. Tarkim patalpos, kuriose stovi stalo teniso stalas, perspektyvoje turėtų tapti SPA zona – su dušais, pirtimi ir kitais, gero gyvenimo atributais. Tačiau, tikėtina, kad šiemet jau nespėsime. Juk beveik viską darome patys ir tada, kai turime laiko.
Beje – įdomus dalykas. Kai susiduri su sunkumais ir tenka skubiai ieškoti išeities, įsijungia žmonių kūrybingumas. Tarkim pagrindinės „pokylių“ salės sienas puošiančios didžiulės kaukolės atsirado todėl, kad... buvo sunku nudaužyti seną tinką. Kai pradėjome tvarkytis, supratome, kad aptrupėjęs tinkas pastato nepuošia ir pamėginome jį nudaužyti. Sekėsi ganėtinai sunkiai ir kaip tik tada klubo nariui Volosui kilo idėja seną tinka paversti meno kūriniu. Rezultatas išėjo puikus.
Kad nereiktų per daug tvarkyti salės lubų, jas paslėpėme po ... kamufliažiniu tinklu. Originalius žibintus sugalvojo... mano antroji pusė. Taip senos skardinės tapo puikiai derančia interjero dalimi.
Ypač greitai buvo suręstas baras. Taip – suręstas, nes baro konstrukcijai buvo panaudoti seni rąstai, draugiškai perleisti Baltojo. Viršutinė dalis buvo sukurta iš... paprasčiausios armatūros. Atskirai šios medžiagos gal ir atrodytų prastai, tačiau sujungus jas į visumą gavome puikų, originalų barą – džiaugiasi klubo prezidentas.
„Nemažai prisideda ir klubo narių artimieji bei pažįstami“ – klubo paslaptimis dalinasi Antanas. – „Kas kokį sena rakandą atiduos, kas patarimu pagelbės, kas žiniomis pasidalins. Taip pas mus atkeliavo tikra vilko kaukolė. Išgirdo žmogus, kad ieškome, paėmė ir atvežė. Dabar ji kabo garbingiausioje vietoje – pačiame baro centre. Kitas kaukoles irgi, kas padovanojo, kas sodybose rado. Manau, kad čia jos puikiai tinka.“
Klubhauzo sienas puošia kitų klubų dovanoti suvenyrai, „Vilkai MC“ narių ir gyvenimo akimirkų nuotraukos, kabo ir patys pirmieji dar tada tik galvojusių apie klubą „Vilkų“ marškinėliai.
"Relikvija“ – prasitaria Antanas. – „O šiaip, kaip matai, pastatas didelis, sienų daug, bet tuščių jų laikyti nenorėjome. Buvo problema – radome sprendimą. Čia klubo narių, tiek esančių Lietuvoje, tiek įsikūrusių Anglijoje, nuotraukos.
Beje, mūsų „anglai“, gavę vietos klubų palaiminimą, netrukus Londone atidarys „Vilkai MC“ klubhauzą. (užbėgant įvykiams už akių, iš ten taip pat bandysime parengti reportažą). Toliau – ta pati saviraiška, klubų dovanoti suvenyrai, iškovoti trofėjai. Leidžiame pasireikšti visiems, kas tik nori. Svarbu – kad idėja būtų gera ir atitiktų kontekstą. Taip kuriama jauki ir nepakartojama klubhauzo atmosfera“.
Nors darbų užtenka ir viduje, Antanas užsiminė, kad jau dabar svajojama apie „plėtrą“: „Susitvarkę vidų pabaigsime šalia klubo esančią pavėsinę, o tada gal ir stogo imsimės. Jis didelis, plokščias, tad reiktų tai išnaudoti. Juolab, kad užsidegimo ir noro užtenka“.
Belieka palinkėti, kad „Vilkai MC“ nariams užtektų ne tik entuziazmo, bet ir laiko, o pačiam pasiplanuoti ir aplankyti klubhauzą po kokių poros metų. Neabejoju, kad jis bus pasikeitęs – švaresnis, gražesnis, bet toks pat draugiškas ir šiltas, kaip ir jo šeimininkai.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
Prim.lt