Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Vidmanto ir Neringos kelionė arba kaip svajonė tapo realybe

Svajojame visi, tačiau dažnai įvairios objektyvios ar ne visai priežastys trukdo
Nuotraukos

Svajojame visi, tačiau dažnai įvairios objektyvios ar ne visai priežastys trukdo tai svajonei išsipildyti. Viena dažniausių priežasčių – asmeninis tingėjimas arba nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Būtent taip ir buvo su ilgamete vilniečių Vidmanto ir Neringos svajone motociklu nulėkti iki Adrijos jūros.

 

„Kaip ir susitarėm su draugais, kad važiuosim, tai vienų atostogų neišleido, tai kitiems planai pasikeitė. Taip kelionė vis nusikeldavo ir nusikeldavo.“ – prisimena Vidmantas – „Supratęs, kad taip ir pensijos galima sulaukti, pasiryžau ir tariau Neringai – dabar arba niekada. Kadangi Neringa ne mažiau už mane norėjo „pasivėžinti“ po Europą, susikrovėme daiktus ir 2015 m. rugpjūtį dviese leidomės į kelią.“

„Pasitikiu savo vyru, kelionės maršrutas nebuvo labai sudėtingas, tad ramia širdimi sėdau jam už nugaros ir pasukome link išsvajotos Adrijos jūros. Viskas atrodė labai paprasta ir lengva.“ – nusišypso Neringa. – „Tačiau, kaip visada būna, teorija ir praktika gerokai skyrėsi, tad pirmosiomis kelionės dienomis vyras iš manęs išgirdo viską, ką apie jį galvoju, o pagrindinis uždavinys Austrijoje, nuvažiavus 1 000 km ir žinant, kad iki nakvynės vietos laukia dar 200 km, man buvo ne nakvynės, bet oro uosto paieškos... Visgi džiaugiuosi, kad visko nemetus neišskridau namo, nes pailsėjus ir „įsivažiavus“ kelionė pradėjo džiuginti.“

„Tikslaus maršruto nebuvome numatę, žinojome tik galutinį tikslą, ir tai buvo mūsų, kaip naujokų, klaida.“ – toliau pasakoja Vidmantas – „Nakvynes pakeliui susirasdavome, tačiau teko paieškoti kai kurių išvažiavimų, o Austrijoje vos nepritrūkome degalų, nes navigacijai „pakibus“ nuvažiavimo ne visai ten, kur reikia. Šiemet važiuosime tiksliau pasirengę – išnagrinėsime maršrutą, pasižymėsime pakeliui esančias degalines, nusimatysime nakvynių vietas. Pasibaigę degalai nėra tragedija, tiesiog nesinorėtų keletą kilometrų įkaitusia autostrada stumti maždaug 500 kg sverianti motociklą.“

„Dar vienas dalykas, kurio neįvertinome – valiutos ir jų kursai.“ – naujai įgyta patirtimi dalinasi Neringa – „Visoje Europoje priima korteles, tačiau ne visada jomis gali atsiskaityti – turgaus prekeiviai ar kempingų savininkai nelinkę investuoti į kortelių skaitytuvus. Baudų už KET pažeidimus taip pat kortele nesumokėsi, todėl Čekijoje ir Lenkijoje teko skubiai rūpintis vietos valiuta. Taip pat prieš kelionę reiktų pasidomėti vietos valiutos santykiu su euru bei įprastomis kainomis degalinėse ar parduotuvėse. Kaip pasakojo Kroatijoje mus maloniai porai dienų priglaudęs kambarius nuomojantis teisėjas, vietiniams tiek turguje, tiek parduotuvėje kainos būna mažesnės negu atvykėliams. Žinant tai bent jau turguje visada galima nusiderėti. Be to, leidžiantis į kelionę atostogų sezono metu, reikia nusiteikti, kad sunku bus rasti nakvynei parai ar dviem – daugelis savininkų nori savo „apartamentus“ išnuomoti 5 – 7 dienoms. Sezonui pasibaigus ir turistų srautui nuslūgus, nuomos pasiūlymų daugėja ir kainos krenta.“

„Kadangi aiškaus maršruto nebuvome numatę, važiavome beveik ten, kur akys vedė, buvo proga aplankyti pakeliui iki Adrijos jūros esančias šalis – Lenkiją, Čekiją, Kroatiją, Slovėniją, o pasukus atgal – ir Austriją. Visos šalys skirtingos, su savo kultūra, nacionaliniais bruožais, tačiau 10 dienų, kiek mes sugaišome kelyje, per maža norint jas geriau pažinti, todėl šių metų kelionė turėtų trukti bent dvi savaites. Gaila, kai matai pro akis pralekianti grožį, bet neturi laiko sustoti ir tuo pasidžiaugti. Arba, tai, kad laiko turėjai, supranti per vėlai. Optimalu per dieną nuvažiuoti iki 500 km. Tada užtenka laiko ir pavalgyti, ir aplankyti vieną kitą pakeliui esantį objektą, ir pailsėti. Mes vieną dieną nulėkę 1000 km, kitą įveikėme kokius 200 km. Antrą kartą tos pačios klaidos nebekartosim.“

„Nors motociklininkų pakeliui sutikome daug, kempinguose, kažkodėl jie nėra mėgstami.“ – pastebi pašnekovai – „Atvykus su kemperiu galima įsikurti arčiau vandens telkinio ar su puikiu vaizdu į kalnus, o motociklininkai nugrūdami kažkur į pakampes. Keistas požiūris, nes motociklininkai moka tiek pat kiek ir kiti stovyklautojai, o mototurizmas Balkanuose labai populiarus. Pakeliui sutikome ir lenkų, ir vokiečių, ir italų. Kita vertus, tai – nedidelis nepatogumas, kurį su kaupu kompensavo tas grožis, kurį išvydome. Apie Kroatiją buvome girdėję labai daug, tad norėjosi ją pamatyti. Kaip šalis poilsiui ji kiek nuvylė – ganėtinai brangu ir daug žmonių, tačiau sužavėjo jos kraštovaizdis. Jis keitėsi ne kas keliasdešimt, o kas keliolika kilometrų – lygumos, prasidedančios ir į kalnus pereinančios kalvos, kalnai, už kurių vėl lygumos, tik jau kitokios, nes jaučiasi netoli esanti jūra. Vien dėl to buvo verta aplankyti šią šalį.“

„Mane dar labai sužavėjo mažas Austriškas miestukas, kuriame apsistojome pakeliui į Vieną“ – prisipažįsta Neringa – „Toks beveik kaip paveiksliuke – maži nameliai, aukšti kalnai, bažnyčia, tradiciniais Alpių gyventojų drabužiais vilkintys vyrai... ir visiška ramybė po 18,00 val. Tarsi pasakoje – suskambo bažnyčios varpas ir visas miestelis „užmigo“ – parduotuvės užsidarė, kavinės nebeveikia. Kažkas nerealaus.“

„Dar nustebino į karvės, kurias sutikome kildami į kalnus.“ – įsiterpia Vidmantas – „Tokios, kaip iš „Milka“ reklamos – didelės, su varpeliais, tik ne fioletinės. Beje, karvių galėjome ir nepamatyti, nes būtent Austrijoje, leidžiantis nuo gražiųjų kalnų užkaito ir nustojo veikti stabdžiai. Dėl to vos nesusipykome, nes Neringa labai norėjo atgal į kalnus, o aš galvojau apie tai, kaip reiks pasiekti Lietuvą. Laimei atvėsę stabdžiai vėl pradėjo veikti, tad ir kalnus pamatėme, ir namo grįžom. Smagu, kad tai buvo bene rimčiausias gedimas per visą kelionę. Kiti „gedimai“ – dar Lietuvoje, atsisukus varžtui nukritusi pavarų perjungimo kojelė ir perdegusi artimųjų šviesių lemputė. Ir viskas – kelionę motociklas atlaikė puikiausiai.“

„Taigi, 10 dienų, 5 šalys, 5 300 km.“ – reziumuoja pašnekovai – „Tam buvo išleista apie 1 500 eurų. Maždaug tiek pat kainuoja savaitė pasivartymo dviem Egipte ar Turkijoje, tačiau tokių įspūdžių iš ten neparsiveši. Kelionė galėjo kainuoti ir mažiau – apie trečdalį išlaidų sudarė degalai, kurie buvo brangiausi Austrijoje ir Čekijoje, o visa kita – nakvynės, geras maistas, vynas ir pramogos. Buvo galima išleisti mažiau, tačiau kam taupyti per atostogas? Todėl ir šiųmetę kelionę planuojame taip, kad pamatytume kaip galima daugiau ir grįžtume ne tik pailsėję, bet ir su kalnu naujų įspūdžių, kuriais, tikėtina, vėliau pasidalinsime su visuomene.“

 

Nuotraukos iš asmeninio keliautojų archyvo

 

Prim.lt