Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Volkswagen Amarok – ir jokios žiemos nebaisios

Pirmos ir antros kartos modeliai skiriasi ganėtinai aiškiai.
Nuotraukos

 Pirmosios kartos „Volkswagen Amarok“ pasirodė prieš septynerius metus, tad modeliui, nors ir priskiriamam „darbinių automobilių“ kategorijai, buvo metas atsinaujinti. Ir tai įvyko. Beje, pasikeitė ne tik automobilio išvaizda, bet atsirado ir naujas 3,0 l 224 AG variklis, su kuriuo iškart ir susipažinome. Bet apie viską iš eilės.

 

Pirmos ir antros kartos modeliai skiriasi ganėtinai aiškiai. Naujasis „Amarok“ gavo gerokai puošnesnes radiatoriaus groteles, galingus dienos šviesos žibintus, reljefinį priekinį bamperį su masyviomis oro įsiurbimo angos grotelėmis ir stačiakampius rūko žibintus.


Galiniai žibintai tapo tamsesni bei gavo šviesos diodus. Atsinaujino ir jų grafika. Bendrą teigiamą solidaus automobilio įspūdį dar labiau sustiprina masyvūs 20 colių ratlankiai bei slenksčių apšvietimas. Tiesa, norint jį pamatyti būtina laukti vakaro nes sniege (bandymų dieną sniego buvo apstu), šviesa „pradingsta“.


Beje, apsnigtuose keliuose ar vietose, kurias tik galima pavadinti keliais, nebelieka abejonių, kad automobilis kurtas ne miestui. Aišku, važinėti bendro naudojimo gatvėse niekas nedraudžia, tačiau čia tikrai nereikia visų keturių varančių ratų sistemos „4Motion“ ar puikaus pikapo pravažumo. Antrosios kartos modelis šiuo klausimu nenusileidžia savo pirmtakui, tad jeigu gyvenate už miesto ar dažnai savaitgalius leidžiate gamtoje, jau galite pradėti galvoti apie tokį automobilį.

Juolab, kad dizaineriai nemažai padirbėjo su pikapo interjeru ir dabar jis labai primena lengvuosius koncerno modelius.


Bandytas „Amarok“ turėjo odinį saloną, apdailai buvo panaudotos malonios liesti, kokybiškos medžiagos. Galbūt pikapui tai ir nėra būtina, tačiau galvojant apie „automobilį sau“, juk visada norisi paties geriausio. Nors dailiosios lyties atstovės naujuoju „Amarok“ gali ir kiek nusivilti. Šis pikapas, skirtingai nuo rinkoje esančių konkurentų, neturi... veidrodėlių apšvietimo.


Ir, pasak atstovų, negali jo turėti net už papildomą mokestį. Keistokas sprendimas – sukurti prabangų saloną, tačiau nepasirūpinti tokia, daugeliui įprasta, smulkmena.

Multifunkcinis pikapo vairas – patogus ir nesunkiai perprantamas. Praplėstos borto kompiuterio funkcijos – dabar prie jo galima pajungti išmanųjį telefoną. Mygtukai ir svirtelės – lengvai pasiekiami ranka ir „pažįstami“ iš kitų „Volkswagen“ modelių, tad jeigu su „VW“ produkcija reikalų jau turėjote, nesunkiai perprasite ir naująjį „Amarok“. Pikapo gabaritai taip pat neturėtų gąsdinti – automobilis turi ir parkavimo daviklius, kurios, tiesa, karts nuo karto reikia pavalyti, tiek ir galinio vaizdo kamera. Beliek stebėti jų perduodamus signalus ir atitinkamai reaguoti.

Priekinėse, elektra reguliuojamose, sėdynėse gerai jausis bet kokio sudėjimo vairuotojas. Be to, jos užtikrina gerą šoninį palaikymą, kas tampa ypač svarbu „netyčia“ pametus kelią. Vėlgi tik keista, kad „VW“ inžinieriai nepagalvojo apie sėdinčiuosius gale. Antros eilės sėdynės, kaip ir priklauso pikapui, mažiau patogios, tačiau didesnis trūkumas tame, kad į galą neišvesti papildomi šildymo kanalai. Jeigu žiemą ruošiatės keliauti, pradžiai reiktų kiek pašildyti automobilį, kad sėdintieji gale nejaustų diskomforto.

Daugiau priekaištų salonui nėra. Viskas tvarkinga, patogu, funkcionalu.

Kaip minėjau, bandytas „Amarok“ turėjo naująjį, 3,0 l 224 AG dyzelinį variklį ir automatinę 8 pavarų PD. Priekyje pikape sumontuota nepriklausoma, spyruoklinė pakaba, gale – dideles apkrovas galinčios atlaikyti lingės. Pastarosios, kaip ir kituose tokio tipo modeliuose, puikiai dirba kai pervežamas krovinys, tačiau važiuojant tuščia „bagažine“ automobilio galas linkęs šokčioti. Tai reiktų įvertinti nusprendus „palakstyti“ ne visai lygiais keliais. Juolab, kad naujasis varikliukas tam tarsi provokuoja. Pikapas nėra „sportinis“ automobilis, tačiau funkciją „Sport“ naujasis „Amarok“ turėjo ir ji puikiai veikė, tad aplenkti pakeliui sutinkamas lėtesnes transporto priemones buvo ypač paprasta. Pavarų dėžė, nepaisant pasirinkto važiavimo režimo, be priekaištų atliko savo darbą. Pavaros tiek „aukštyn“, tiek ir „žemyn“ jungėsi greitai ir nejuntamai. Vairavimas teikė malonumą ne tik miesto spūstyse, bet ir apsnigtuose užmiesčio keliukuose bei pievose. Reikalas tas, kad PD sukonstruota taip, jog pirmoji pavara, esant reikalui, būtų naudojama kaip pažeminta, tad kelių, kurių visų keturių ratų varančią sistemą turintis „Amarok“ neįveiktų, lieka ne tiek jau daug.


Nemažai vairuotojui padeda jau bazinėje versijoj esantys ESP+, ESP, HAS, EBS, ABS, ASR (antiprabuksavimo sistema), EDL (elektroninis diferencialo blokavimas) ir t.t. Kaip šios sistemos veikia, turėjau progos išbandyti apsnigtame ir slidžiame užmiesčio keliuke. „Amarok“ net ir tokiomis sąlygomis užtikrintai laikėsi kurso bei „nesikaprizindamas“ klausė vairo, taip dar kartą patvirtindamas, kad su juo galima leistis ieškoti nuotykių apsnigtais, užpustytais keliais arba tomis vietomis, kurias tik teoriškai galima vadinti keliais.

Mažesnius nelygumus ir duobes pikapas įveikė „net nesusimąstydamas“. Ačiū iki 250 mm padidintai prošvaisai ir išorinėje rėmo pusėje sumontuotoms lingėms. Dėl tokios konstrukcijos automobilio svorio centras yra ganėtinai žemai, tad dabar jis gali važiuoti pasviręs iki 50 laipsnių kampo ir kilti į iki 45 laipsnių statumo įkalnes.

Deklaruojamas įveikiamo vandens telkinio gylis – 500 mm. Kadangi pakeliui tokio gylio upelių nepasitaikė, klausimas liko atviras, tačiau, įvertinus kitus pikapo privalumus, labai tikėtina, kad tokį gylį „Amarok“ nesunkiai įveiktų. Kita vertus, jeigu dar turėsiu progą sėsti prie šio pikapo vairo, bandymų tikslas bus aiškus – rasti tinkamo gylio upelį ir „pabraidyti“.

„Amarok“ tokiai „išvykai“ puikiai tinka. Naujasis pikapas patogus, tvirtai stovi kelyje, klauso vairo, operatyviai reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą, tad kelionė juo, kad ir prie kitame Lietuvos krašte esančio tinkamo vandens telkinio tikrai neprailgs. Ir net degalų sąnaudos – 9,5 l/ 100 km., – neatrodo tokios baisios, kai borto kompiuteris „garantuoja“, kad nuvažiuoti galima apie 650 km. Arba, skaičiuojant kitaip – iš Vilniaus į pajūrį ir atgal. Gal tik tokiai kelionei reiktų suplanuoti maršrutą miškais ir žvyrkeliais, nes magistralėje su visais ratais varomu ir bekelių šturmui paruoštu „Amarok“ būtų kiek nuobodoka.

 

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt