|
|
Interesų konfliktas – ar visada gauname tai, už ką mokame?
|
Kristina Vin – jauna mergina, turinti aukštąjį išsilavinimą ir mėgstanti technines naujoves, tačiau dar nežinanti, kad tapo automobilių gamintojų „taikiniu“. Automobilių pramonės atstovai nusitaikė būtent į tokius žmones – jaunus, perspektyvius, besidominčius ir naudojančius naujausius elektronikos pasiekimus. 24- ketverių Kristina šiemet planuoja pakeisti turimą „Chevrolet Cobalt“ automobilį nauju.
Ji mielai prie namų laikytų naujausią kurio nors gamintojo modelį, turinti įmontuotą „Bluetooth“ ir visas kitas modernias sistemas, leidžiančias nuolat palaikyti ryšį su artimaisiais ir draugais. Deja, įvertinus automobilių, kurie jai patinka, kainas, aišku, kad tai – tik svajonė.
Kristina įsitikinus, kad pirks naudotą automobilį. Jai patinka „Mercedes“ ir „Cadillac“ modeliai, tad neseniai vykusioje Detroito automobilių parodoje daugiausia laiko ji praleido prie šių gamintojų stendų, tačiau, geriausiu atveju, apie naują automobilį bus galima pradėti galvoti tik pabaigus mokslus ir susiradus gerai apmokamą darbą.
Kokias tendencijas mes stebime automobilių pramonėje? Keletą pastarųjų metų gamintojai kovoja tarpusavyje mėgindami pavergti geidžiamiausios auditorijos – jaunimo – širdis. Jie modelius modernizuoja, kuria naujas ir galingas sportines versijas; visa tai pateikiama skambant sparnuotoms frazėms apie technologines inovacijas ir ekologiją. Šiandien tai labai madinga, tačiau pamirštama, kad jaunam vairuotojui, paprastai, rūpi tokie automobilio kriterijai kaip kaina ir ekonomiškumas.
Amerikiečių „IHS Automotive“ duomenimis, nuo 2009 m., 18 – 34 metų amžiaus naujų automobilių pirkėjų skaičius beveik nesikeičia ir svyruoja tarp 10 – 13 procentų. Agentūros „Deloitte“ atlikta 1977 – 1994 m. gimimo pirkėjų apklausa parodė, kad keturi iš penkių būtent automobilio kainą įvardina kaip svarbiausią, jų pasirinkimą lemiantį, veiksnį. Jei kaina per didelė, automobilio negali „išgelbėti“ net pačios moderniausios technologijos.
Kai subyrėjo Adriano Džeregio 1994 m. gamybos „Toyota Corolla“ pavarų dėžė, jis nusprendė, kad laikas įsigyti naują, dar nevažinėjusį, automobilį. Tiesa, paskaičiavus tokiam pirkiniui galimas skirti lėšas ir įvertinus automobilių kainas, jaunuolio entuziazmas gerokai atvėso.
Adrianui 20 metų, jis dirba slaugytoju senelių namuose ir mokosi Medicinos institute. Kol nesusiras geriau apmokamo darbo, jaunuolis net tik negalės sau leisti naujo automobilio, bet ir nesiryš imti kredito tokiam pirkiniui. Šį kartą Adrianas nusprendė įsigyti 2005 m. gamybos „Hondą Civic“.
Karlas Braueris, „Kelley Blue Book“ agentūros analitikas nesistebi tuo, kad jaunimui svarbiausia išlieka kaina. Jo teigimu, daugelio vakarų šalių ekonomika negali suteikti dirbantiems žmonių tokių garantijų ir galimybių, kokių jie tikisi. Belieka tik laukti ekonomikos augimo, ir tada, tikėtina jaunuoliams galės padėti daugiau uždirbantys ir daugiau sau galintys leisti jų tėvai.
Nors situacija rinkoje vis dar lieka neaiški, automobilių gamintojai vis tiek turi stengtis nuspėti, kas patrauktų potencialių jaunų pirkėjų dėmesį. O tai – rimta problema. Džeimsas Lentcas, vadovaujantis Šiaurės Amerikos „Toyota“ padaliniui, mano, kad šiandieninis jaunimas nori „visko ir iškart“. Būtent todėl automobilių gamintojas tenka sukti galvas galvojant apie tai, ko potencialus automobilio savininkas norėjas jame ir po dešimties metų. Tad jau šiandien tenka galvoti apie tai, kokie automobiliai turės būti 2020 – 2024 metais.
Remiantis tos pačios agentūros „Deloitte“ tyrimu, jaunuoliai automobiliuose nori matyti iškart kelias problemas išsprendžiančias technologijas: sistemą, fiksuojančią šalimais esančius kitus eismo dalyvius, sistemą, įspėjančią apie viršytą greitį, ir pramogines, plataus profilio, sistemas. Daugelis gamintojų, nenorėdami prarasti klientų, visą tai montuoja į gaminamus modelius.
Viskas būtų kaip ir gražu, tik vis dažniau pasigirsta nepatenkintų vartotojų šūksniai, kad visos šios modernios įrangos kainos – kosminės. 24-erių architektas Devidas Kampanela, lipdamas iš naujutėlaičio „Cadillac ATS“, pareiškia, kad pramoginės sistemos automobilyje nėra tai, ko jam reikia. Architekto teigimu, jis turi užtektinai modernių prietaisų, tad dar vieno automobilyje jam nereikia.
Jaunų pirkėjų simpatijų vaikosi ne tik standartinių, bet ir Premium automobilių gamintojai – „Lexus“ ar „Mercedes“ stengiasi jauniems pirkėjams parodyti, kad visai įmanoma įsigyti išskirtinį automobilį už padorią kainą. Būtent taip gamintojai „verbuoja“ klientus „iki gyvos galvos“, kurie metams bėgant vis tiek išsaugo ištikimybę prekių ženklui (ar įpročiams) ir perka vis brangesnius modelius.
Visgi reiktų nepamiršti, kad šiandien greta naujausiomis technologijomis besižavinčio ir jų besivaikančio jaunimo yra ir tokia auditorija, kurią labiau domina galia ir našumas. Pasaulyje užtenka kelių, kuriais važiuojant jums tikrai niekas nepaskambins, nes niekam neprisiskambinsite ir jūs. Kol pasaulyje yra tokių vietų, bus ir automobilininkų, kurie už „WiFi“ automobilyje bus daug svarbiau jo galia ir patikimumas esant sunkioms sąlygoms.
Įdomiausia tai, kad šiandienines pirkimo tendencijas labiausiai lemia visgi ne tai, ką gali arba ko negali pirkėjui pasiūlyti gamintojas. Absoliuti dauguma jaunų pirkėjų šiandien nepasirengusi papildomai mokėti už „modernų“ išmaniojo telefono laikiklį arba balso komandų klausančią sistemą, kuria, geriausiu atveju, bus pasinaudota du – tris kartus. Nepaisant to, ypač Premium segmento atstovai, tokias „nano technologijas“ įtraukia į bazinę automobilių sąrangą ir, aišku, prideda jų kainą prie bendros, už automobilį prašomos sumos. Tuo pat metu, automobiliuose vis labiau mažėja tikrai naudingų detalių – ragų, sustiprintų bamperių, papildomų apsaugų – kurios tampa „opcijomis“, pridedamomis už atskirą kainą. Taigi, pirkdami šiandieninį naują automobilį, mes dažnai sumokame už tai, ko mums nelabai reikia, o vėliau dar esame priversti mokėti už tai, ką tikrai naudosime.
Paruošta pagal užsienio spaudą
Prim.lt
