Lietuvos naudotų automobilių pardavėjai nepraranda vilties, kad Muitų sąjungai priklausančių šalių – Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos – pirkėjai dar sugrįš pirkti mašinų į Lietuvą, nors pastarųjų savaičių rusų sprendimai mažina tokią tikimybę.
„Nosies nenukabiname ir laukiame paties geriausio. Manau, gerasis laikas dar ateis“, - dienraštį LŽ tikino Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis. Verslininkas taip kalbėjo jau po to, kai Rusijos prezidentas pasirašė mūsų šalies naudotų automobilių verslui nepalankų įstatymą, pagal kurį Rusijos automobilių gamintojams nuo 2014 metų sausio 1 dienos bus taikoma rinkliava už mašinų utilizavimą pagal tas pačias nuostatas, kokios šiuo metu jau taikomos iš Europos Sąjungos (ES) įvežamiems automobiliams. Rinkos ekspertai neabejoja, kad tai dar viena rusų gudrybė savo vis labiau klumpančiai automobilių gamybai apsaugoti. Bene skaudžiausiai Rusijos prezidento pasirašytas norminis aktas smogs Lietuvos naudotų automobilių reeksportuotojams.
Vienas žingsnis pirmyn, du – atgal
Dar visai neseniai mūsų prekiautojai naudotais automobiliais šokinėjo iš džiaugsmo. 2012-aisiais Rusija paskelbė po ilgų derybų pagaliau pasirašysianti sutartį su pasauline prekybos organizacija (PPO). Civilizuotose šalyse tokia sutartis reiškia, kad iš karto arba netrukus prekyba tarp PPO narių pagyvės, nes neliks muitų. Praeitų metų rugsėjį pasirašydami sutartį rusai įsipareigojo iš ES įvežamiems automobiliams muitus mažinti palengva – beveik nulinio dydžio jie būtų tapę po kelerių metų.
Mūsų prekybininkams tai žadėjo neribotas galimybes didinti naudotų mašinų reeksportą iš Vakarų Europos ir Amerikos į Rusiją. Rusų sprendimas automatiškai įsigaliojo ir Kazachstane bei Baltarusijoje – šias šalis sekti Rusijos pavyzdžiu įpareigoja sutartis dėl bendrų muitų.
Tačiau rusai gudravo. Vietoj naikinamų muitų, taikomų automobiliams, jie įvedė utilizavimo mokestį. Jis ne ką mažesnis, o daugeliu atvejų – net didesnis už tą, kuris buvo imamas kaip muito mokestis. Dabar už naują ar apynaujį į Rusiją parduoti vežamą automobilį tenka mokėti nuo 1470 iki 9315 litų, o jei mašina senesnė nei trejų metų, mokestis pakyla iki 8970–59 340 litų. Kai kurioms transporto priemonėms, pavyzdžiui, galingiausiems kasyklose naudojamiems sunkvežimiams, taikomas mokestis gali siekti net apie pusę milijono litų. Rusija, gindama savo poziciją, aiškina, kad mokesčiai renkami aplinkai tausoti – esą greitai reikės utilizuoti pasenusias transporto priemones. Maskva pabrėžia, jog daugiau kaip pusė šalies keliais važinėjančių automobilių yra dešimties metų ar senesni.
Todėl Lietuvos naudotų automobilių turgavietėse vietoj pirkėjų iš Rusijos ir kitų Muitų sąjungos šalių antplūdžio laukė visiškas prekybos štilis. Nauja viltis mūsų prekybininkams įsižiebė tada, kai liepos 1 dieną ES neapsikentusi kreipėsi į Rusiją, kad utilizacijos mokestis būtų atšauktas. Pozicijos turėjo būti suderintos per du mėnesius. Jei tai būtų buvę nepadaryta, Bendrija būtų įgijusi teisę kreiptis dėl jai palankaus sprendimo į PPO.
Gudrybė nėra nuosprendis?
Briuselis atkreipė PPO dėmesį, kad Rusija diskriminuoja ne Muitų sąjungos šalyse veikiančius automobilių gamintojus ir eksportuotojus, nes mašinoms, pagamintoms Rusijoje ar įvežamoms iš Kazachstano bei Baltarusijos, utilizavimo mokestis netaikomas. Lietuvos naudotų automobilių verslas laukė, kol bus atšauktas mokestis, ir vėl gyveno optimistinėmis nuotaikomis. Tyla truko ilgiau kaip šešiasdešimt dienų. Vėliau pasirodė V.Putino pasirašytas įstatymas, kurį rinkos ekspertai vertina kaip dar vieną rusų gudrybę siekiant riboti savo rinką.
V.Naujanis sutinka, kad Rusija rado jai palankų sprendimą. Dabar lyg ir vilkas sotus, ir avys sveikos – bent jau formaliai susilygino Muitų sąjungoje ir už jos ribų automobilių gamintojų mokami mokesčiai. O štai Lietuvos reeksportuotojai liko už borto – jų į Rusiją vežami naudoti automobiliai, pabrangę 2012-ųjų rugsėjį, taip ir neatpigo.
Vis dėlto, kaip tvirtino „Varano“ vadovas, „viščiukus skaičiuosime atėjus rudeniui“. „Lietuvos naudotų automobilių pardavėjai tikrai nepraranda vilties, kad pirkėjai iš Muitų sąjungos šalių dar sugrįš. Kai pernai Rusija įvedė utilizavimo mokestį, manau, paprasti rusai tikėjosi, kad jų šalyje pagamintas naujas automobilis kainuos nedaug daugiau nei iš užsienio atgabentas naudotas. Todėl ir nustojo važinėti į Lietuvą. Tačiau dabar, kai Rusijoje pagamintos naujos mašinos brangs tiek pat, kiek ir atvežtos iš užsienio, greičiausiai vėl bus atsigręžta į daug pigesnius naudotus automobilius. Aišku, kad kaimynai tai suprastų, reikia šiek tiek laiko“, - sakė V.Naujanis.
Sunku ką nors tragiška įžvelgti ir tuose skaičiuose, kuriuos dienraščiui LŽ pateikė Statistikos departamentas. Pasirodo, per tris šių metų ketvirčius į Rusiją buvo reeksportuota naudotų automobilių, kurių bendra vertė maždaug prilygsta sumai, gautai už 2010 ir 2011 metais toje šalyje parduotas mašinas kartu paėmus. Gali būti, jog bendra suma padidėjo ir dėl to, kad pritaikius utilizavimo mokestį automobiliai tapo brangesni.
Naudotų automobilių eksporto apimties pokyčiai (mln. Lt)
2010 m. 137
2011 m. 240
2012 m. 572
2013 m. I-III ketv. 368