Naujasis Dacia Duster – viskas dar geriau ir gražiau

2018.07.02.

Kadangi kai kurioms rinkoms buvo sukurtas Dacia Duster furgonas, manau, kad šį modelį jau galima vertinti kaip komercinį. Taigi, ką siūlo naujasis Dacia Duster?  Iš esmė tai buvo radikali modernizacija, kuri  suteikė šiam modeliui papildomo žavesio. Ankstesnis Duster buvo tiesiog pigus, praktiškas didelio pravažumo automobilis. Dabartinė versija, ką įrodė žiemos bandymai Gaižiūnų poligone, ne tik išsaugojo visus šiuos privalumus, bet ir pagal technologijų lygį pavijo daugelį konkurentų.

Modernizuoto Duster išmatavimai nepasikeitė – ilgis ir toliau yra 434 mm, plotis – 180 mm. Iš pirmo žvilgsnio, mažai pasikeitė ir pati išvaizda, tačiau įsižiūrėjus geriau, galima pastebėti, kad naujausios versijos langų linija yra kiek aukščiau, o smailesniu kampu sumontuotas priekinis stiklas kiek pasistūmėjo į priekį.

Priekiniai žibintai išdėstyti kėbulo priekyje, galiniai – visiškai nauji. Atrodytų, smulkmenos, tačiau išoriškai naujoji Duster versija tapo gerokai patrauklesnė. Dacia tai – pliusas, nes ilgą laiką rumunų prekių ženklo atstovai buvo kritikuojami dėl savo grubios ir ne visiems priimtinos, išvaizdos.

Pasikeitimų sulaukė ir automobilio interjeras, nors jame ir toliau vyrauja kietas, grubus plastikas. Tiesa, tai greit pasimiršta, nes bendras vidaus dizainas akivaizdžiai rodo, kad Dacia sparčiai evoliucionuoja.

Duster gavo modernų, nors dar mažokai informacijos suteikiantį, prietaisų skydelį, lietimui jautrų skystųjų kristalų ekraną, centriniame panelyje, kurį „karūnuoja“ trys oro padavimo angos, patogiai išdėstytus įvairių funkcijų reguliavimo ratukus ir svirteles.

Beje, lietimui jautrus ekranas, bent jau bandytame modelyje, ne tik turėjo navigaciją, garso reguliavimą, bet ir pateikė informaciją apie degalų sąnaudas ir vairavimo ekologiškumą. Įjungus atbulinę pavarą jis, pirma tvarkingai pateikdavo vaizdą iš galinės automobilio dalies, o vėliau – ir iš priekinės, tad manevravimas su naujuoju Duster net ir mažose erdvėse, tapo kaip niekada paprastas.

Netgi galinio vaizdo veidrodėlių reguliavimas buvo iškeltas „į viršų“, o „kaimynystę“ stovėjimo stabdžio rankenai dabar sudaro tik nuolatinio greičio palaikymo įjungimo mygtukas. Keistokas sprendimas, nes, tarkim, Duster „giminaitis“ Dokker tokį patį mygtuką, gal kiek per žemai, tačiau turi centriniame panelyje. Taip pat nelabai aišku, kodėl gamintojai nusprendė pataupyti ir veidrodėlio dangtelį sumontuoti tik vairuotojo skydelyje nuo saulės, nors pinigų „aklųjų zonų“ išjungimo mygtukui, kurio tikslingumu aš visgi linkęs abejoti, užteko.

Visiškai naujos sėdynės užtikrina gerokai patogesnį sėdėjimą negu tai buvo anksčiau ir pasižymi platesniu reguliavimo diapazonu.

Pačiame automobilyje be pagrindinės daiktadežės apstu kitų skyrelių ir lentynėlių daiktų, kurie galėjo netilpti į bagažinę arba kuriuos tiesiog norisi turėti „po ranka“, saugojimui.

Bagažinės tūris priklauso nuo to, bus automobilis varomas dvejais ar visais keturiais ratais, ir siekia 478 arba 467 l. Nepaisant to, kad bagažinė turi aukštoka slenkstį, sudėti ir išimti daiktus per plačias jos dureles ganėtinai paprasta. Mažytis minusas būtų nebent tame, kad nuleidus antros eilės sėdynes, jos su bagažinės dugnu visiškai lygaus paviršiaus nesudaro, tad planuojant pervežti didesnius ar ilgesnius daiktus, tai reiktų įvertinti. 

Modernizavus automobilio dizainą, varikliai, bent kol kas, liko tie patys kaip ir anksčiau. Klientai gali rinktis arba benzininį 1,6 l 115 AG arba turbininį dyzelinį 1,5 l 90 AG arba 110 AG agregatą. Beveik visi jie dirba poroje su mechanine pavarų dėže.

Tikėtina, kad vėliau versijų, kurias bus galima užsisakyti ir su automatine pavarų dėže bei visais keturiais varančiais ratais, daugės tačiau šiai dienai 4×4 ratų sistema įmanoma tik perkant modelį su mechanine pavarų dėže ir 1,5 l 110 AG varikliu. Automatinė pavarų dėžė irgi siūloma su šiuo varikliu, bet tik priekiu varomoje versijoje. Praktika rodo, kad nepaisant to, jog Duster yra lengvas ir pasižymi geru pravažumu, tik priekinių varančių ratų kai kuriais gyvenimo atvejais gali neužtekti, todėl nuotykių mėgėjams ar planuojantiems dažnas išvykas į gamtą, nepaisant APD privalumų, šiandien reiktų galvoti apie modelį su 4×4 ratų sistema.

Tiek pasivažinėjimų žiemą metu, tiek ir dabartinėje kelionėje 1,6 l 110 AG dyzeliniam turbininiam varikliui jokių pretenzijų nebuvo. Jis dirbo tvarkingai ir tyliai. Jeigu anksčiau Dacia sulaukdavo kritikos dėl prastos modelių garso izoliacijos, tai, panašu, su Duster modernizacija ši problema baigėsi. Tam pasitarnavo kompleksiniai sprendimai – priekinė kėbulo dalis tapo standesnė, panaudota daugiau ir kokybiškesnės garso izoliacijos bei sumontuotas storesnis negu ankstesnėse versijose priekinis stiklas. Akivaizdu, kad visi nauji sprendimai pasiteisino.

Dar vienas variklio privalumas – ekonomiškumas. Per tris kelionių įvairiais maršrutais ir keliais dienas bendros degalų sąnaudos siekė tik 5,2 l/ 100 km. Įvertinus tai, kad automobiliu važiavo trys suaugę žmonės, o bagažinė buvo pilnai prikrauta, skaičiai nuteikia labai optimistiškai.

Modernizacijos sulaukė ir gerokai patogesnį važiavimą užtikrinanti Duster pakaba. Jei prieš keletą metų Duster galinėje sėdynėje sėdėjusi dukra skundėsi, kad ją kiek supa, tai dabartinėje versijoje, keleivio sėdynę išbandęs tiek poligone, tiek ir įprastuose keliuose, jokių nemalonių pojūčių nepatyriau.

Važiuojant pirmą kartą gali pasirodyti, kad posūkius automobilis įveikia smarkiai pasvirdamas, tačiau jo stabilumui, ką vaizdžiai parodė ir bandymai poligone, tai įtakos neturi. Puikiai komandų klausantis minkštas vairas ir tinkamai sureguliuota pakaba posūkius leidžia įveikti gan dideliu greičiu, tačiau apie atsargumą vis tiek nevertėtų pamiršti. Visgi tai – visureigis, o ne „prispaustas“ lenktyninis automobilis, ir jo tikroji stichija – prasti keliai arba vietos, kuriomis tiesiog norisi pravažiuoti.

Tiek po žiemos iškylų, tiek po dabartinio pasivažinėjimo tapo akivaizdu, kad gamintojai pasistengė ir naujajame Duster nebeliko visų, ankstesniuose modeliuose akis badžiusių, klaidų. Tai leido Dacia Duster „subręsti“ ir, įvertinus jo praktiškumą, patikimumą ir universalumą, tapti dar stipresniu konkurentu kitiems segmento modeliams.

Ir bene didžiausia staigmena, kurią pateikė Dacia Duster, yra jo kaina. Bazinę versiją  Sostena salonuose galima įsigyti už 9 900 eurų, o modelis su visais galimais privalumais kainuoja tik 18 570 eurų. Panašių alternatyvų, įvertinus tai, ką siūlo naujasis Duster, naujų mažų pseudo visureigių ir visureigių rinkoje rasti bus sunku.