|
|
Neįtikėtinas hibridinis „Volvo V60“
|
Pirma mintis išgirdus, jog gausiu pačiupinėti naująjį Volvo V60 hibridą, buvo „na gerai, bus įdomu pačiupinėti dar vieną lėtą, gėlytes ir medžius mylintį itin tylų automobilį.“ Pradėjau skaitinėtis atidžiau, kuo jis toks ypatingas. Iš karto akis kliūna už galios: daugiau nei 260 AG ir 640 Nm. Šypsena veide nenumaldomai plečiasi nuo ausies iki ausies, o ir sąnaudos...
Techniniai duomenys kalba patys už save: vidutinės dyzelino kuro (priekinius ratus suka 2,4 litro darbinio tūrio dyzelinis variklis, o galinius – 50 kW galios elektrinis motoras) sąnaudos – 1,8 l/100 km. Baterijų galia – 11,2 kWh (8kWh skirtos važiavimui, o 3,2 – kondicionavimui, vėdinimui, šildymui). Pilnai pakrauta baterija vien elektrinio motoro pagalba galima nuvažiuoti iki 50 kilometrų atstumą. Kasdieniam važiavimui namai - darbas – parduotuvė – namai tai yra daugiau nei pakankamai, tad, jei nesi nusiteikęs sportuoti gatvėse, dyzelinio motoro įsijungimo gali taip ir nesulaukti visą dieną.
Didžiausias koziris prieš kitus hibridus – šis yra pakraunamas. Maloniai nudžiugino, kad krovimas gali vykti tiesiog namie. Nėra būtina jokia speciali pakrovimo stotelė, kabelis jungiasi į eilinį elektros lizdą. Esant pakankamam srovės stiprumui pilnas baterijų pakrovimas užtrunka 3,5 val. Teoriškai, ramiai važinėjant savo kasdieniu maršrutu, dyzelinį variklį išgirsi tik išvykęs į ilgesnę kelionę.
Dėl papildomo variklio ir baterijų mašina tapo gerokai sunkesnė (beveik 2 tonos), tačiau to visiškai nesijaučia važiuojant net ir tik elektros pagalba (nors „tik“ 50kW, bet vien jo sukimo momentas prilygsta dažnam benzininiam motorui – 200 Nm. Ir visi jie nuo 0 aps./min.). Labiausiai džiugina pačio automobilio „noras“ važiuoti vien elektra – kadangi dyzelinio agregato įsikišimas priklauso nuo akseleratoriaus spaudimo, balansuojant ant šios ribos (kuri, beje, itin aiškiai pateikta prietaisų skydelyje) atrodo, kad mašina pati iš paskutiniųjų stengiasi išvengti variklio įsijungimo, ir tik užtikrintai spustelėjus pedalą į darbą pakinko visus 283 arklius (būtent tokią galią V60 išvysto bendrai dirbant dyzeliniam ir elektriniam motorams). Pastarojo momento laukiau itin nekantriai. Daugelyje hibridinių sistemų iškastinio kuro jėgainė apie savo darbą praneša stuktelėjimu, kai kur stipresniu, kai kur silpnesniu. Volvo su šia bėda susitvarkė puikiai – absoliučiai jokio stuktelėjimo, trūktelėjimo ar kokio kitokio nemalonaus potyrio, o dyzelinio variklio skleidžiamą garsą išgirsti gali nebent su išjungta garso aparatūra salone.
Panašu, kad rinkoje pasirodė vienas praktiškiausių ir didžiausią šypseną keliančių hibridų (pilnos galios režimu V60 Plug-in Hybrid iki 100 km/h greičio įsibėgėja per 6,1 s.), kuris pagaliau leidžia džiaugtis ekologiškesniu ir gerokai pigesniu keliavimu mieste ir išvengiant ilgų, iki paros laiko užtrunkančių baterijų krovimų. Tačiau visada yra dvi medalio pusės. Didžiausias šio automobilio minusas – kaina, siekianti 210 000 litų (daugiau nei 50 000 litų brangiau už analogiškos komplektacijos nehibridinį V60), tačiau suprantama, jog naujos technologijos turi savo vertę ir turi nešti grąžą.
V60 praktiškumu kasdieniu rėžimu įsitikinome jau anksčiau, bandydami ne hibridinį variantą. Belieka džiaugtis, kad dabar šis modelis dar labiau patobulėjo, ir su nekantrumu laukti kitų modelių. Sklando kalbos, jog planuojama ir benzininė versija. Atsižvelgiant, kiek galios šis hibridas turi su dyzeliniu motoru, jau bandau įsivaizduoti benzininę versiją: T5 + elektrinis motoras, bendrai išvystantis daugiau nei 300 AG.. Skamba viliojančiai?
Tekstas ir nuotraukos „Autovikingai“