|
|
Opel Insignia – pirmoji karta
|
Patyrę automobilistai žino, kad reikia palaukti bent pirmosios naujo modelio modernizacijos ir jau tada automobilį galima pirkti, nes gamintojas ne tik bus ištaisęs „chroniškas“ klaidas, bet ir sugalvojęs kažką naujo.
Šis pastebėjimas puikiai tinka kalbant apie „Opel Insignia“, 2008 m. pakeitusią modelį „Vectra C“. Debiutavusiu „Insignia“ ne tik pabrėžė naują „Opel“ modelių stilių, bet ir paskatino pasitempti kitus D segmento atstovus. Panašiai evoliucionavo ir automobilio techniniai sprendimai – pirkėjams buvo pasiūlyti našūs turbininiai varikliai, modeliai su visais keturiais varančiais ratais, o papildomai buvo galima užsisakyti daugybę gyvenimą palengvinančių elektroninių funkcijų. 2013 m. modelis buvo modernizuotas, tad antrinėje rinkoje pasirodė nemažai pirmosios laidos automobilių, tačiau neskubėkite. Iš rinkos pasitraukusi „Vectra C“ buvo tvirtas „vidutiniokas“. Silpnų vietų turėjo nedaug, atlaikydavo dideles ridas, smulkūs gedimai nervų negadino. Kaip paaiškėjo, „Vectra“ buvo ne tik paprastesnė, bet ir patikimesnė už ją pakeitusią „Insignia“.
Tarkim, „Insignia“ varikliai kartais pradeda „ryti“ aušinimo skystį, o leisti – tepalus. Dėl šios priežastis „Opel“ teko atšaukti partiją automobilių privalomam remontui. Visgi dažniausiai skundžiasi modelių su 2,0 l benzininiais varikliais savininkai. Čia, be jau minėtų trūkumu, neretai anksčiau laiko tekdavo keisti KPM diržus, droselines sklendes ir diržo įtempėjus. Jeigu norite važinėti ramiai, verčiau paieškokite versijos su 2,8 l V6 varikliu. Modelis senas, tačiau išaugęs iš „vaikiškų ligų“.
Iš „Vectra“ jos įpėdinė paveldėjo atmosferinį 1,8 l 140 AG variklį. Vienintelė žinoma problema – kartais stringantis termostato vožtuvas. Tiesa, tokiu atveju tenka keisti visą detalę, tačiau tai nėra brangu.
Optimaliausiu variantu „Insignia“ tapo 1,6 l 180 AG variklis – galingas ir taupus. Pasitaikydavo skundų dėl turbinų ar stringančių variklio temperatūros daviklių, tačiau tokie atvejai buvo vienetiniai.
Dyzeliniai 2,0 l 130 ir 160 AG CDTI varikliuose gali būti problemų su vakuuminio kompresoriaus vožtuvo jungtimi. Tai suprasti galima iš staiga sumažėjusios variklio galios, nes jokių kitų aiškių gedimo požymių agregatas nerodo. Jungtį į vietą galima grąžinti savarankiškai. Pasitaikydavo ir skundų dėl kapsinčio tepalo, tačiau bene rimčiausias gedimas – tarpinių „persisukimas“. Dėl šios priežasties specialistai siūlo tepalus keisti dvigubai dažniau, negu rekomenduoja gamintojas.
Tobulindami savo modelius, „Opel“ inžinieriai priėmė ir porą pagirtinų sprendimų. Vienas jų – buvo atsisakyta ganėtinai problemiškos robotizuotos pavarų dėžės. Užtat 6 pavarų MPD apie save neprimena ganėtinai ilgai. Tik maždaug po 150 000 km gali tekti keisti pavarų dėžės velenų guolius. APD taip pat patikima, tačiau čia būtina laiku keisti tepalus, nes pasitaikė atvejų kai „Insignia“ jau iš gamyklos išvažiuodavo su per mažu tepalo kiekiu.
Antras – visų keturių ratų varanti sistema. Laiku atliekant techninį aptarnavimą – patikima ir naudinga. Čia viskas paprasta – kas 50 000 km reikia pakeisti tepalą movoje ir diferenciale.
Silpną vietą – galinį reduktorių – turi tik versija OPC. Deja, dėl elektroninės blokavimo sistemos šio elemento kaina gerokai išauga.
Važiuoklei pretenzijų beveik nėra. Savininkai kartais skundžiasi, kad pašalus galima girdėti, kaip veikia pakaba, tačiau kalbant apie naudotą automobilį tai tikrai nėra minusas.
Maždaug ties 100 000 km gali tekti keisti užpakalinius stebulių guolius ir stabilizatoriaus įvores. Likę važiuoklės elementai turėtų tarnauti iki 150 000 km. patvarumu pasižymi modeliai, priekyje turintys „McPherson“ sistemą, gale – daugiasvirtę konstrukciją.
Problemų gali pridaryti krumpliastiebinis vairo mechanizmas. Pasitaikė atvejų, kai šį mazgą dėl prasisunkiančių tepalų tekdavo keisti neatvažinėjus 100 000 km.
Daugiausia smulkių nemalonumų „Insignia“ pridaro elektronika. Žinomiausia automobilio „liga“ – priekinių sėdynių šildymo gedimas. Su šia problema susidūrė daugelis „Insignia“ savininkų, o jeigu sistema žiemą dirbo pilnu pajėgumu, pavasariop laukdavo vizitas į servisą. Dar vienas salono trūkumas – per šalčius skeldėjanti dermantininė apdaila.
Daugelį savininkų nuvylė stringantys parkavimosi davikliai, kurie tokiam automobiliui kaip „Insignia“ yra tiesiog būtini. Pasitaikė atvejų, kai gesdavo apdaptyvinė apšvietimo sistema AFL bei jautriai į kelių reagentas reaguojantys ABS davikliai.
Paskutinis nemalonus akcentas – stringantis bagažinės atidarymo mygtukas, kurį dažnai keitė visų modelių savininkai.
Užtat, nepaisant įsigalėjusios nuomonės, visiškai rūpesčių nekelia „Insignia“ kėbulas. Jis ne tik gražiai atrodo, bet ir pasižymi puikia dažų kokybe bei džiugina arerdinaminėmis savybėmis.
Nepaisant to, kad nusiskundimų būtų, daugelis jų – smulkūs. Susitvarkei ir pamiršai. Būtent todėl statistika rodo, kad daugelis „Insignia“ savininkų savo pirkiniu yra patenkinti. Puikus dizainas, patvari važiuoklė ir kokybiški varikliai suteikia jiems nemažai teigiamų emocijų.
Optimaliausiu variantų būtų modelis 1,6 l 180 AG varikliu ir Mechanine pavarų dėže. „Automatas“ taip pat nėra blogas, tačiau jie dažnai būna „nuvaryti“, tad renkantis tokią versiją, PD būtina kruopščiai patikrinti. Jeigu esate pasirengę automobiliu rūpintis nuolat, galite pagalvoti ir apie dyzelinę versiją, tačiau patikrinkite ridą. Mėgstantiems lakstyti tiktų modelis su V6 tipo varikliu. Būtent ji geriausia atitiks jūsų lūkesčius.
Paruošta pagal užsienio spaudą
Prim.lt
Taip pat skaitykite
